Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1115-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03516-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2; 1.4.4; 41; 55.1.3 (S)

2021 m. sausio 25 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės (statusas nustatytas ikiteisminės institucijos) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Talismanas LT“, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., dėl sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 21R-781 (AG-708/04-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Talismanas LT“ skundą atmesti.

Nurodo, kad, nepaisant to, kad nėra (nebuvo) draudžiama vykdant bankroto procedūras pasitelkti kitų asmenų pagalbą, tačiau tokiais atvejais administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, įgyvendindamas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusį įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatą, numačiusią galimybę įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, negali (negalėjo) pavesti (leisti) kitam asmeniui visiškai ar dalinai pakeisti jį bankroto procese, perimti visas ar dalį jam įstatymu priskirtų funkcijų (jų kontrolės) kitais nei įstatyme nustatytais atvejais, o kitų asmenų veikimas įmonės bankroto procese, atsakovės manymu, turėtų būti pagrįstas, aiškiai apibrėžtas ir įrodomas nekelti abejonių bankroto administravimo veiklos skaidrumu.

Pažymi, kad atsakovės išvadoje, kuri kartu su Įsakymu yra atsakovės sprendimo sudėtinė dalis, vienareikšmiškai konstatuotos faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įgaliotas atstovauti pareiškėjai teismuose, suteikiant teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), taip pat įgaliotas jungtis prie EPP ir pateikti dokumentus bei jungtis prie Swedbank elektroninės bankininkystės ir atlikti banko leidžiamas funkcijas el. būdu. Be to, pareiškėja deklaruoja, jog veiklą vykdo Vilniuje, tačiau administratoriaus adresą buvo nurodžiusi ir atsakovės svetainėje skelbė – (duomenys neskelbtini), kurį buvo deklaravęs trečiasis suinteresuotas asmuo. Pareiškėja nurodo identišką telefoną numerį, kurį turėjo trečiasis suinteresuotas asmuo. Taip pat pareiškėja savo el. paštą nurodo (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Ir tik gavusi atsakovės išvados projektą pareiškėja panaikino telefono numerį ir pakeitė elektroninio pašto adresą.

Teigia, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administratoriaus funkcijas bankroto bylose atliko licencijos neturintis asmuo, o ne oficialiai paskirtas asmuo.

Pažymi, kad administratoriaus pateikti paaiškinimai dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos jo administruojamose įmonėse buvo neišsamūs, nepateiktas trečiojo suinteresuoto asmens veikimo bankroto procesuose pagrindimas, atitinkamai nėra aiškūs trečiojo suinteresuoto asmens įgaliojimai veikti šiuose procesuose, tikrasis veikimo mastas, taip pat nėra sudarytos prielaidos užtikrinti ir realiai nėra užtikrinta jo veiksmų kontrolė ir būtent todėl buvo konstatuoti ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 5 dalies ir 130 straipsnio 2 dalies pažeidimai.

Atsakovė pažymi, kad apie pareiškėjai tenkančią prievolę laikytis JANĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) vykdyti nurodymus, nustatytus JANĮ, informavo išvados projekte, bet ne išvadoje. Tačiau pažymi, kad JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog nemokumo administratorius privalo „nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi.

Nurodo, kad pareiškėjai buvo skirtas įspėjimas vadovaujantis atsakovės turima diskrecijos teise skirti nuobaudą. Atsakovės manymu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Teigia, kad Komisija nepagrįstai panaikino atsakovės sprendimą, nes atsakovė mano, kad jos sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ, 2020 m. birželio 1 d. akto redakcija) 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovės sprendimas paremtas sprendimo sudedamąja dalimi 2020 m. birželio 10 d. išvada Nr. D4-909 bei nurodytas teisinis pagrindas.

Pareiškėja UAB „Talismanas LT“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad atsakovės 2020 m. liepos 31 d. įsakymas, kuris priimtas remiantis 2020 m. birželio 10 d. išvada, yra neinformatyvus, neaišku už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėja yra nubausta. Įsakymas paremtas tam tikromis prielaidomis, nuomone, o ne nustatyta tvarka konstatuotais faktais.

Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė administratoriaus pareigų. Jam bendrovė yra suteikusi teisę atstovauti bendrovę teismuose. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens funkcijos įmonėje yra techninio, administracinio pobūdžio (pavyzdžiui, atsiliepti į telefono skambučius, L. L. nurodymu perduoti informaciją, rinkti informaciją, sisteminti informaciją, dokumentus, L. L. nurodymu rengti tam tikrų raštų projektus ir pan.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Tarnybos 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V4-165 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui (pareiškėjai)“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (10.4) D2-456 informavo pareiškėją, kad gauta ir turima informacija nustatyta, jog pareiškėja yra galimai pavedusi atlikti ir (ar) leidžia atlikti visas ir (ar) dalį nemokumo administratoriaus funkcijų asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti atitinkamų funkcijų asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti atitinkamų nemokumo administratoriaus funkcijų, t. y. A. K., todėl vadovaudamasi VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punktu ir JANĮ 132 ir 134 straipsnio 2 punktu, nusprendė atlikti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. Prašė iki 2020 m. vasario 17 d. pateikti išsamius paaiškinimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, t. y. kokiu pagrindu ir kokius konkrečius veiksmus UAB „Talismanas LT“ administruojamuose įmonių bankroto procesuose atliko (atlieka) A. K.. Per nustatytą terminą nepateikus minėtų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų, Tarnyba minėtą klausimą vertins pagal pateiktus (turimus) dokumentus (Komisijos bylos lapai 108).

Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Talismanas LT“ yra juridinis nemokumo administratorius, kuris šiuo metu turi 3 darbuotojus, vienas iš jų – vadovas ir darbuotojas L. L., kuris vienintelis atlieka nemokumo administratoriaus funkcijas. L. L. paskirtas visų UAB „Talismanas LT“ bankrutuojančių įmonių nemokumo administratoriumi. UAB „Talismanas LT“ nėra pavedęs atlikti ir (ar) leisti atlikti visas ir (ar) dalį nemokumo administratoriaus funkcijų asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procese ir atlikti atitinkamų nemokumo administratoriaus funkcijų. Paaiškino, kad A. K. yra UAB „Talismanas LT“ darbuotojas, kuris įmonėje pagal darbo sutartį dirba 2014 m. gruodžio 9 d., jo darbinės funkcijos ir pareigybės yra konsultantas. UAB „Talismanas LT“ visas funkcijas yra pavedęs atlikti L. L., nes šiuo metu įmonėje kitų nemokumo administratorių nedirba. A. K. funkcijos yra techninio, administracinio pobūdžio (atsiliepti į skambučius, L. L. nurodymu perduoti informaciją, ją rinkti, sisteminti, rengti tam tikrų raštų projektus ir pan. (Komisijos bylos lapai 103–104).

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, 2020 m. kovo 2 d. įsakymu pavedė įgaliotiems Tarnybos specialistams suderinus su administratoriumi, vykti į buveinę ir, siekiant susipažinti su patikrinimui reikalingais dokumentais, daryti jų kopijas, juos fotografuoti ir (ar) atlikti kitus jiems gauti reikalingus veiksmus (Komisijos bylos lapai 102).

Tarnyba 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (10.4) D2-653 UAB „Talismanas LT“ informavo Tarnybos direktoriaus pavedimą Tarnybos atstovams suderintą dieną vykti į administratoriaus buveinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus administruojamas įmones ar kitą vietą, kurioje saugomi administratoriaus administruojamų įmonių bankroto proceso dokumentai, siekiant susipažinti su šiais dokumentais ir gauti patikrinimui reikalingus dokumentus, t. y. daryti jų kopijas, juos fotografuoti ir atlikti kitus jų gavimui reikalingus veiksmus. Administratoriaus buvo prašoma sudaryti galimybę patikrinti minėtus dokumentus (Komisijos bylos lapai 100).

Patikrinimas vietoje įvyko 2020 m. kovo 10 d. Tarnybos įgalioti specialistai paėmė dokumentus.

Tarnybos direktorius 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (10.4) D2-871 administratoriaus paprašė iki 2020 m. kovo 31 d. pateikti patikrinimui reikalingą informaciją ir dokumentus, kuri nebuvo pateikta patikrinimo vietoje metu.

Tarnyba 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pareiškėjai išvados projektą. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. birželio 10 d. patikrinimo išvadą (Komisijos bylos lapai 29–40).

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V4-131 L. L., kaip UAB „Talismanas LT“ direktoriui, atsakingam už šio nemokumo administratoriaus darbo organizavimą ir kontrolę bei netinkamai vykdžiusiam savo funkcijas, už ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies, JANĮ 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto pažeidimus bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus JANĮ, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, išskyrus konkrečiai nurodytas išimtis, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktui, skyrė poveikio priemonę – įspėjimą (Komisijos bylos lapai 53).

Komisija skundžiamame sprendime nustatė, kad Tarnyba nesurinko jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių išvados pagrįstumą, nes neplaninio patikrinimo metu paimti ir išvadoje nurodyti dokumentai, t. y. įgaliojimai (2020 m. sausio 2 d. ir 2020 m. vasario 11 d.) pasirašyti ant dokumentų kopijų suteikti juridinio asmens darbuotojam A. K. ir J. B., 2019 m. kovo 12 d. įgaliojimas A. K. atstovauti teismuose, 2020 m. sausio 2 d. įgaliojimas A. K. jungtis prie EPP ir jungtis prie elektroninės bankininkystės Swedbank ir atlikti banko leidžiamas funkcijas elektroniniu būdu, savaime nepagrindžia, jog A. K. atliko funkcijas, kurių pagal Komisijos sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą administratoriaus pavedimu nebūtų galėjęs atlikti kitas juridinio asmens darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad Tarnybos išvadoje nėra tinkamai pagrįsta, kokį pažeidimą padarė pareiškėja ir už kokį pažeidimą skirta poveikio priemonė įspėjimas. Be to, skundžiamas Tarnybos įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes įsakyme nenurodė jokių konkrečių veiksmų ir faktinių aplinkybių, kurių pagrindu padarė išvadas apie tai, kad pareiškėja, būdama atsakinga už nemokumo administratoriaus darbo organizavimą ir kontrolę netinkamai vykdė savo funkcijas, nurodė tik teisės aktus. Todėl panaikino Tarnybos Įsakymą.

VAĮ 36⁴ straipsnis nustato, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai (1 dalis); kad Tarnybos vadovas tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles (2 dalies 2 punktas), Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas, be kitų, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (12 dalies 2 punktas); ūkio subjektas šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą (15 dalis).

Pradėjus neplaninį patikrinimą bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką reglamentavo Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Taisyklės, 2020 m. vasario 7 akto redakcija galiojusi iki 2020 m. gruodžio 5 d.). Administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba administratorių veiklą tikrina organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus (Taisyklių 2, 6 punktai). Priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami priežiūros institucijos vadovo sprendimu VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais (Taisyklių 5.2 papunktis). Taisyklių 13 punkte nustatyta, jog patikrinimo išvadoje nurodomi pažeidimai (jeigu jie nustatyti), nustatytų pažeidimų reikšmingumas, pasikartojimas, trukmė ir pasiūlymai dėl Taisyklių 13 punkte nurodytų priežiūros institucijos vadovo sprendimų priėmimo (Taisyklių 9 punktas). Priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su patikrinimo išvada, įvertinęs Įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinimo išvados rengėjų siūlymą skirti (neskirti) Įstatymo 136 straipsnio 2 dalyje nustatytus (-ų) nurodymus (-ų) ir (arba) Įstatymo 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas (-ų) poveikio priemones (-ių) administratoriui, o kai administratorius juridinis asmuo, – ir (arba) jo vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinto proceso administravimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo išvados gavimo dienos priima sprendimą: 13.1. dėl Įstatyme nustatytų nurodymų ir (arba) poveikio priemonių; 13.1.1. skirti (neskirti) Įstatymo 136 straipsnio 2 dalyje nustatytus (-ų) (vieną (-o) arba abu (abiejų) nurodymus (-ų); 13.1.2. skirti (neskirti) poveikio priemonę (-ės) – įspėjimą (-o); 13.2. kreiptis į Komitetą su prašymu per ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo prašymo Komitete gavimo dienos pateikti Komiteto nuomonę dėl patikrinimo išvadoje nurodytos ir (ar) priežiūros institucijos vadovo siūlomos Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punkte nurodytos poveikio priemonės skyrimo.

Skundžiamame sprendime, kurio sudėtine dalimi laikytina išvada, buvo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies, JANĮ 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto nuostatas. Kiekvieno viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas, įskaitant sprendimą konstatuoti pažeidimą ir skirti poveikio priemonę, turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas laikomas pagrįstas, jei jis paremtas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės motyvuotos (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., VAĮ 8 str. 1 d.). Be to, viešasis administravimas grindžiamas viešojo administravimo principais, įtvirtintais VAĮ 3 str., įskaitant objektyvumo, proporcingumo, išsamumo. Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektų priežiūra taip pat paremta specialiaisiais principais, įtvirtintais VAĮ 36² str.

ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 4¹ dalyje buvo nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.

JANĮ 3 straipsnio 5 punktas įtvirtina profesionalumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo taip pat privalo nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos.

Šio administracinio ginčo kontekste aktualus teisinis reguliavimas, numatantis bankroto administratorių teisę pasitelkti kitus asmenis administruojant bankroto (nemokumo) procesus. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte buvo numatyta teisė bankroto administratoriui įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Pats atsakovas pripažįsta, kad nėra draudimo bankroto administratoriui pasitelkti administruojant bankroto procesus kitus asmenis, tačiau nurodo tokio pasitelkimo kriterijus (pagrįstumas, apibrėžtumas, įrodomumas, skaidrumas). ĮBĮ buvo apibrėžtos sritys, kuriose galimas kitų asmenų pasitelkimas, o galiojančiame JANĮ tokios sritys apskritai nėra išskirtos. Bankroto administratoriaus funkcijos buvo įvardintos ĮBĮ 11 str. 5 dalyje, o šiuo metu galiojančiame įstatymo JANĮ 66 str. 1 dalyje.

Iš sprendimo turinio ir jo sudedamosios dalies išvados matyti, kad atsakovė padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo administravo pareiškėjai paskirtų įmonių nemokumo procesus, kadangi jis buvo įgaliotas atstovauti pareiškėjai teismuose, suteikiant teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), taip pat įgaliotas jungtis prie EPP ir pateikti dokumentus bei jungtis prie Swedbank elektroninės bankininkystės ir atlikti banko leidžiamas funkcijas el. būdu. Konkrečių faktinių aplinkybių apie suteiktų įgalinimų panaudojimą, jų dažnumą, atliktų veiksmų apimtį, pobūdį, lyginant su licencijuotu tuo metu įmonėje dirbusiu bankroto administratoriumi, nenurodyta. Taip pat skundžiamame sprendime, kurio sudėtine dalimi yra išvada, nustatyta, kad pareiškėja deklaruoja, jog veiklą vykdo Vilniuje, o administratoriaus adresą buvo nurodžiusi ir atsakovės svetainėje skelbė – (duomenys neskelbtini), kurį deklaravęs trečiasis suinteresuotas asmuo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nurodo identišką telefoną numerį, kurį turėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, ir el. pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kuris susietas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismo manymu, šios atsakovės nustatytos aplinkybės, kaip jau minėta anksčiau, nepatvirtina fakto, kad A. K. administravo pareiškėjai priskirtus įmonių nemokumo procesus. Iš www.bankrotodep.lt oficialiai skelbiamų duomenų matyti, kad pareiškėja administruoja 9 bankroto procedūras. Skundžiamame sprendime (išvadoje) minimas tik UAB „Mojo Lounge Vilnius“ atvejis, kuomet A. K. patvirtino teisminiame procese teiktų priedų kopijas pagal jam suteiktą įgaliojimą, bei nurodomos aplinkybės, susijusios su informacijos apie bankroto procesą gavimu. Tad teismas neturi pagrindo nesutikti su LAGK padaryta išvada, kad skundžiamas sprendimas ir jame padarytos išvados nėra paremtos visapusišku ir išsamiu reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir ištyrimu. Įstatymui leidžiant bankroto ar nemokumo administratoriams pasitelkti kitus asmenis administruojant bankroto procesus, sprendimas skirti bankroto administratoriui poveikio priemonę turi būti paremtas konkrečios tik bankroto administratoriui priskirtos funkcijos neteisėtu perleidimu/pavedimu atlikti kitam asmeniui, kuris neturi bankroto administratoriaus įgalinimų, arba išsamia bankroto administratoriaus įgalinimų neturinčio asmens veiklos analize konkrečioje įmonėje administruojant bankroto (nemokumo) procesus. Šioje byloje konkrečiai neįvardinta, kurią išimtinę bankroto administratoriaus funkciją pareiškėjas buvo pavedęs ar perleidęs atlikti savo darbuotojui, neturinčiam administratoriaus įgalinimų. Pažymėtina, kad vien tai, kad įmonė yra išdavusi asmeniui įgalinimus atlikti konkrečius veiksmus, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad tas asmuo tuos veiksmus yra atlikęs. Atsakovė, konstatuodama tokio pobūdžio pažeidimą, turi nustatyti, ne tik faktą, kad pareiškėjos darbuotojas turi įgalinimus veikti pareiškėjo vardu teisme ar teikia/tvirtina procesinius dokumentus teismui (kas savaime nėra draudžiama pavesti atlikti kitiems asmenims), bet ir aiškiai nustatyti, kaip pasireiškė pareiškėjos darbuotojo pareiškėjai priskirtų įmonių nemokumo procesų administravimas. Taip pat iš skundžiamo atsakovo sprendimo nesimato ir neatskleista licencijuoto pareiškėjo darbuotojo veikla pareiškėjui priskirtuose bankroto procesuose, kas leistų objektyviai įvertinti, ar A. K. veiksmai yra vienkartinio, techninio pobūdžio ar iš esmės perimtas bankroto administratoriaus funkcijų konkrečiuose pareiškėjo administruojamuose nemokumo procesuose vykdymas.

Be to, sutiktina su LAGK išvada, kad sprendimas skirti pareiškėjui poveikio priemonę, neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo, nelaikytinas proporcingu viešojo administravimo sprendiniu. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (JANĮ 132 str. 2 d.). Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalį priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių (JANĮ 136 str. 3 d.). Tam, kad skirti poveikio priemonę būtina nustatyti eilę JANĮ 137 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atsižvelgus į loginę ir lingvistinę aptariamos teisės normos struktūrą, sutiktina su LAGK išvada, kad poveikio priemonės taikymas, neišnaudojus kitų galimų JANĮ, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklėse nurodytų galimų priemonių taikymo, įskaitant galimybę taikyti nurodymus, nelaikytinas tinkamu aukščiau aptartų įstatymo nuostatų aiškinimu ir taikymu ir ūkio subjektų priežiūros vykdymu.

Pažymėtina, kad skundžiamame LAGK sprendime nenurodyta, kad kitų asmenų pasitelkimas licencijuojamoje bankroto administratorių veikloje neturi būti pagrįstas, aiškiai apibrėžtas ir įrodomas ir nekelti abejonių bankroto administratoriaus veiklos skaidrumu, tačiau šie tinkamo kitų asmenų pasitelkimo kriterijai kiekvieno patikrinimo atveju ir turi būti įvertinami (atskleidžiami), esant poreikiui teikiant metodinę pagalbą, tiek duodant nurodymus, tiek ir skiriant poveikio priemonę, jei nepaisoma nurodymų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo atsakovo skundo argumentais naikinti teisėto ir pagrįsto LAGK sprendimo. Atsakovė, atlikdama neplaninį patikrinimą, iš esmės nesurinko pakankamai objektyvių duomenų išvadai, kad A. K. administravo pareiškėjai paskirtų įmonių nemokumo procesus, pagrįsti. Taigi iš esmės atsakovas nepagrindė LAGK panaikintu sprendimu konstatuotų ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies ir JANĮ 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 dalies pažeidimų objektyviais duomenimis, taip pat nepagrindė taikytos poveikio priemonės – įspėjimo – proporcingumo, kuomet įstatyme numatytas privalomųjų nurodymų prižiūrimiems subjektams davimas. Dėl to pagrįstai konstatuotas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) bei iš esmės viešojo administravimo bei ūkio subjektų veiklos priežiūros principų nesilaikymas (VAĮ 3 str., 36² str.). Iš naujo sprendžiant dėl pareiškėjo veiklos patikrinimo rezultatų, svarstytina, ar įmonės veiklos ir registracijos adresų bei kontaktinių duomenų netikslumai negalėtų būti šalintini privalomųjų nurodymų pagalba. Iš www.bankrotodep.lt oficialiai skelbiamų duomenų matyti, kad pareiškėja galimai šiuos veiklos trūkumus ir pašalino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai konstatuotas ir profesionalumo reikalavimo pažeidimas, o JANĮ 136 str. 7 dalyje numatyta, kad jeigu priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, ji perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams. Nemokumo administratorių etikos kodeksas, patvirtintas Nemokumo administratorių rūmų steigiamojo susirinkimo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.), įtvirtina šį principą kaip profesinės etikos principą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos skundą.

Palikti nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 21R-781 (AG-708/04-2020).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.