Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovams J. A., J. S. ir jo atstovei pagal pavedimą V. S., atsakovų atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų Lazdijų rajono 3-iojo notarų biuro notarei G. Z.–Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Miškų pirkimai“ ieškinį atsakovams J. A. L., J. S., J. A., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono 3-ojo notaro biuro notarei G. Z.–Ž. dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po įsigijo, balandžio–gegužės mėnesį ieškovei paskambino moteris, teiravosi, ar ieškovė nenorėtų įsigyti gretimo žemės sklypo šalia įsigytojo (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio ieškovė suprato, kad ketinama parduoti J. S. ir J. A. L. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė paprašė pateikti pasiūlymą dėl pardavimo, tačiau tokio pasiūlymo nesulaukė. (duomenys neskelbtini) patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje minimo žemės sklypo duomenis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi žemės sklypas perleistas J. A. Gavus (duomenys neskelbtini) mainų sutartį paaiškėjo, kad pagal ją J. S. ir J. A. L. 0,6300 ha žemės sklypą išmainė į J. A. priklausančią 1/20 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6655 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra pastatai. Mainų sutartyje šalys mainomą turtą įvertino vienodai – 152 Eur, priemoka nemokėta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 0,6300 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 1 335 Eur, t. y. mainomo turto vertė skiriasi beveik devynis kartus. Netrukus po šios mainų sutarties, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi J. S. ir J. A. L. pagal mainų sutartį įsigytą 1/20 dalį žemės sklypo grąžino J. A. padovanodami. Tokie veiksmai tik patvirtina, kad mainų ir dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai, sudaryti siekiant žemės sklypą parduoti J. A., kurį pažinojo, ir išvengti prievolės žemės sklypą parduoti gretimo žemės sklypo savininkui, pažeidžiant jo teisę, nustatytą Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovai nuo pat pradžių siekė parduoti žemės sklypą, patys nurodė, kad dėl sveikatos negali juo rūpintis, J. S. sutuoktinė skambino Š. I., darydama spaudimą atsisakyti pirkti jų žemės sklypą, aiškino, kad jį nori parduoti vienam žmogui kartu su kitu parduodamu žemės sklypu, kaip vėliau paaiškėjo J. A., kurį pažinojo, kad mainydami žemės sklypą jį įvertino beveik devynis kartus mažesne verte, mainais gavo žemės sklypą su kitam asmeniui priklausančiais statiniais, o netrukus mainais gautą žemės sklypą grąžino jį padovanodami J. A. Atsakovų argumentai, kad dovanojimo sutartį lėmė J. A. pažadas prižiūrėti kapus paneigtas pačių atsakovų parodymais, iš kurių matyti, kad jau iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo susitarimas dėl kapų priežiūros.

Sutarčių laisvės principas užtikrina savininko teisę laisvai disponuoti turtu, tačiau naudojantis šia teise negalima pažeisti teisės aktų ir kitų asmenų teisių. Ieškovė pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkė, turėjo teisę pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, tačiau atsakovams sudarius apsimestinius sandorius, šios teisės neteko, todėl jos interesai pažeisti.

Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis). Jeigu sandoriu pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio negaliojimo ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju taikant apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes, taikytinas ir specialus teisės aktas – Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalis, nustatanti, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl apsimestinio sandorio

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste svarbios šios byloje nustatytos aplinkybės. J. S. ir J. A. L. yra virš 80 m. amžiaus, gyvena Vilniuje, patys transporto priemonių nevairuoja, todėl bet kokiam vykimui į Lazdijų r. sav., kur (duomenys neskelbtini) jie turėjo 0,63 ha žemės (miško) sklypą, reikalinga kitų asmenų pagalba. J. S. dukra J. G. ne kartą tėvams liepė susitvarkyti turimos žemės reikalus, kad rūpesčiai dėl šios senelės žemės Lazdijų r. sav. neliktų jai, tokios pat nuomonės buvo ir J. A. L. dukra. J. A. L. nuo 1980 m. pažinojo J. A., artimai bendravo. J. A. nuo 1998 m. faktiškai prižiūrėjo jų mišką, nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir panaudos sutartis, jo uošvienė C. S. išreiškė prašymą mišką perleisti J. A., nes šis galės prižiūrėti ir jų šeimos kapus. Taigi, atsakovai pažinojo vienas kitą, bendravo, o J. A. L. ir J. A. santykiai buvo itin draugiški, artimi ir ilgalaikiai. Iškilus būtinybei apsispręsti dėl nuosavybės, J. A. L. apsisprendė ją padovanoti J. A. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis J. S. ir J. A. L. siekis ir tikslas buvo ne pelningai parduoti žemės sklypą siekiant piniginės naudos, o noras atsisakyti nuosavybės, kuriai reikalinga priežiūra, kuria rūpintis gyvenant toli nuo turto buvimo vietos, turint ribotas galimybes savarankiškai judėti ir įvertinus sveikatą ir amžių, buvo sunku, be to, jiems buvo svarbu ir kaip bus pasirūpinta jų šeimos kapais. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pats asmens ketinimas perduoti neatlygintinai žemės sklypą artimam pažįstamam, ilgą laiką besirūpinančiam jų turtu ir prižiūrinčiam šeimos kapus, savaime nėra nelogiškas ar neprotingas, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovams siekiant atsisakyti nuosavybės, buvo tik vienas protingas būdas – parduoti žemės sklypą, atmestinas kaip nepagrįstas. Esant aptartiems atsakovų ketinimams ir siekiamam tikslui, tai, kad mainų sutartyje atsakovų 0,63 ha žemės sklypas įvertintas 152 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė yra 1 335 Eur, nereiškia, kad sudaromas sandoris yra apsimestinis. Iš jų pozicijos matyti, kad jiems įvertinimas nebuvo svarbu, kiekviena šalis norėjo gauti konkretų daiktą, atsakovai nesiekė primokėjimo, todėl abiejų mainomų daiktų kainą nurodė vienodą – J. A. mainomos žemės sklypo dalies vertę.

Byloje V. S. ir liudytojos Š. I. parodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) J. S. pranešė apie žemės sklypo pardavimą, V. S. Nacionalinės žemės tarnyboje sužinojo, kad parduodamą žemės sklypą ketina pirkti Š. I., todėl jai paskambino. Vėliau, sužinojusi apie tai, kad Š. I. žemės sklypo nepirks, nes pardavė savąjį ieškovei, skambino ir ieškovės direktoriui V. G. pasiteirauti dėl kainos. Ieškovės tvirtinimu V. S. veiksmai, darant spaudimą Š. I. atsisakyti pirkti parduodamą žemės sklypą bei teiravimasis dėl kainos patvirtina, kad atsakovai pardavinėjo žemės sklypą, o pasirašydami mainų ir dovanojimo sutartis paslėpė pirkimą–pardavimą. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka dėl šių aplinkybių. Iš teismo apžiūrėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo išdavimo matyti, kad Š. I. jau (duomenys neskelbtini) su advokate susitarė dėl atstovavimo jai gaunant teismo leidimą parduoti nepilnamečiui sūnui priklausančią žemės sklypo dalį, esančią gretimai atsakovų turėto žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) ji sudarė preliminarią sutartį dėl šio žemės sklypo pardavimo ieškovei, (duomenys neskelbtini) jos pareiškimas dėl teismo leidimo buvo gautas Alytaus apylinkės teisme, o (duomenys neskelbtini) jau buvo priimta teismo nutartis ir leidimas dėl nepilnamečio sūnaus nekilnojamojo turto pardavimo buvo išduotas (t. 2, priedas Nr. 1). Taigi, jau (duomenys neskelbtini), kai J. S. dar tik pranešė apie žemės sklypo pardavimą, Š. I. buvo apsisprendusi parduoti nepilnamečio sūnaus turimą žemės sklypą, gautas už jį lėšas panaudoti fortepijono įsigijimui, buvo dėl žemės sklypo pardavimo susitarusi preliminaria sutartimi ir jau buvo gavusi tam teismo leidimą. Š. I. nurodė, kad anksčiau yra pirkusi pigiau ir pardavusi brangiau žemės sklypų, todėl pamačiusi pranešimą apie gretimo žemės sklypo pardavimą, suabejojo dėl pardavimo ir apmąstė galimybę pirkti siūlomą gretimą sklypą kaip investiciją. Tai leidžia spręsti, kad Š. I., kaip sūnaus atstovė pagal įstatymą, turėjo argumentais ir patirtimi pagrįstą nuomonę, pamatuotai sprendė dėl sūnaus turto panaudojimo. Šiame kontekste V. S. veiksmai, kurios liudytoja nepažinojo ir su kuria jos nesiejo jokie santykiai, kai ji paskambinusi nurodė aplinkybes apie norą, kad abu parduodamus žemės sklypus įsigytų tas pats asmuo, o Š. I. nurodžius, kad žemės nepirks, nevienkartinis prašymas patvirtinti atsisakymą raštu, nepakankami, kad juos būtų galima pripažinti spaudimu liudytojai, dėl kurio ji atsisakė įsigyti atsakovų parduodamą žemės sklypą. Tai, kad vienos ar kitos pasakytos aplinkybės lemia asmens apsisprendimą nereiškia, kad asmuo dėl daromo išorinio poveikio atsisakė įsigyti parduodamą atsakovų žemę. Nustatyta, kad V. S., sužinojusi, kad Š. I. neperka žemės sklypo, o gretimai turėtą yra pardavusi, gavusi iš jos telefoną, skambino ieškovės vadovui ir teiravosi dėl žemės sklypo kainos. Tokie jos veiksmai nustatytų bylos aplinkybių kontekste negali būti pagrindas spręsti, kad atsakovai faktiškai atliko ne mainų, o pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad tuo metu jau buvo aišku, kad Š. I. žemės sklypo nepirks, J. S. ir J. A. L. siekė savo turtą perleisti, J. A. L. buvo apsisprendęs savo dalį padovanoti J. A. ir siūlė tai padaryti ir J. S. Šiame kontekste V. S. (kaip sutuoktinio atstovės pagal pavedimą) veiksmai buvo logiški protingo žmogaus požiūriu, nes ji siekė realiai įvertinti turimo turto kainą ir tik tuomet priimti sprendimą. Kaip nurodė pati V. S., sužinojusi, kad už visą sklypą galėtų gauti apie 1 500 Eur, padarė išvadą, kad nuo tokios sumos nepraturtės. Kaip įvertino J. A. A. – nuolatinis važinėjimas į Lazdijus, kainuotų daugiau nei ta žemė. Tai leidžia pripažinti, kad V. S. veiksmai domintis kaina, vertintini tik kaip apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmai apsisprendžiant dėl disponavimo nuosavybe.

Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį. J. S. ir J. A. L. norėjo savo nuosavybės teises perleisti, (duomenys neskelbtini) pranešimas apie parduodamą žemės sklypą (Š. I. raštu neatsisakius pirkti žemės sklypo, tačiau nepirkus, o pardavus ir savąjį), neteko galios, reikėjo apie pardavimą skelbti pakartotinai, Lietuvoje dėl pandemijos nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas griežtas karantinas, todėl atsakovų apsisprendimas ne parduoti žemės sklypą, o atlikti mainus, buvo logiškas jų ketinimų ir šalių tarpusavio santykių kontekste, neprieštaravo sutarčių laisvės principui ir nepažeidė ieškovės teisėtų interesų jos nurodomo Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Ieškovė, pateikdama argumentus dėl Š. I. pasikeitusio požiūrio neparduoti sūnaus sklypo, o įsigyti ir parduodamą gretimai, jos nuomonės pakeitimą vertino kaip savininko teisę laisvai apsispręsti dėl sandorio, tačiau atsakovų apsisprendimą atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir kitaip pasielgti su nuosavybe – kaip faktą, kuris patvirtina sandorio apsimestinumą. Aptartų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ir paskelbus apie žemės pardavimą, po to kai pasikeitė atsakovams reikšmingos aplinkybės, atsakovų apsisprendimas sudaryti mainų sandorį buvo sąžiningas ir teisėtas.

Kasacinio teismo praktikoje dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių santykio pažymėta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai, nuspręsdami dėl mainų, siekė mainais už savo žemės sklypą gauti žemės gražioje vietoje, kur galėtų atvažiuoti, praleisti laiką ir pailsėti. Nustatyta, kad žemės sklypas, kurio dalį mainų sutartimi perleido J. A. yra gražioje vietoje: netoliese ežero, dvarvietėje, tarp tvenkinių, prie J. A. elnyno. Tuo tarpu J. A. siekė įgyti mišką, kuriuo daugelį metų rūpinosi ir prižiūrėjo. Taigi, mainų sutartimi atsakovų įgyjami daiktai pasižymėjo tam tikromis ypatybėmis, kurios kiekvienam atsakovui buvo svarbios ir priimtinos, todėl šalių veiksmai sudarant mainų sutartį, atitiko mainų sutarties esmę. Tai, kad šiame sklype buvo pastatų, atsakovams nebuvo kliūtis. 0,6655 ha žemės sklypo plote, kuriame užstatyta teritorija sudaro 0,4314 ha, kuriame nenustatytos realios savininkų dalys, atsakovų poreikis pasistatyti poilsiui vagonėlį ir leisti laiką gražioje vietoje, netoliese protėvių žemių, gali būti realiai patenkintas.

Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Dėl to nagrinėjamu atveju 0,63 ha žemės sklypo mainai į 1/20 dalį J. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei vėlesnis šios dalies dovanojimas J. A. vertintinos kartu, atsižvelgiant į jų tikslus ir sudarymo aplinkybes.

Minėta, kad mainų sandorio esmė yra šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios, reikalingos. Pažymėtina, kad mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų. Pagal nagrinėjamu atveju byloje nustatytas aplinkybes J. S. ir J. A. L. veiksmai J. A. perleidžiant jo prižiūrimą mišką, o jiems gaunant nedidelį žemės sklypą gražioje vietoje poilsiui atitiko kiekvieno iš jų poreikius ir interesą. Po mainų sandorio dukroms papriekaištavus dėl likusios nuosavybės ir kapų priežiūros, jie turtą grąžino J. A. padovanodami. Šių sandorių pagrindu jie patenkino poreikį atsisakyti rūpesčius keliančios nuosavybės, ir tuo pačiu užsitikrino pagalbą prižiūrint jų šeimos kapus, o dėl šiltų tarpusavio santykių, neprarado galimybės leisti laiką šiose vietose. Šie atsakovų veiksmai jų ketinimų kontekste, pripažintini atitinkančiais protingumo kriterijų, nes kiekviena iš sandorio šalių patenkino savo poreikius. Sutiktina, kad jeigu atsakovai norėjo perleisti J. A. mišką, galėjo tai padaryti vienu dovanojimo sandoriu ir tai būtų ekonomiškesnis būdas, tačiau tai, kad sandorio šalys, ieškodamos geriausiai jų interesus atitinkančio sprendimo tai atliko per du sandorius, ne taip ekonomiškai kaip galėjo, nereiškia, kad jos veikė nesąžiningai.

Atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius, jų ketinimus, susiklosčiusias aplinkybes, turėjusias įtakos sandoriams, sudaromų sutarčių esmę, spręstina, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius elgėsi sąžiningai, jų veiksmai atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami sandoriai yra apsimestiniai.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi pagal šią įstatymo normą, kai viena šalis teigia, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. (duomenys neskelbtini) J. A. kreipdamasis į notarę dėl paslaugos užsakymo, užsakė pažymą mainų sandoriui, tokį sandorį (duomenys neskelbtini) sudarė, jokių mokėjimų, ar kitokių šalių veiksmų, leidžiančių spręsti apie pirkimo–pardavimo sandorį, nėra. Tai, kad dėl šalių tarpusavio santykių, susiklosčiusių aplinkybių, J. S. nusprendė neparduoti žemės sklypo, ar po mainų sutarties supratę, kad negalė rūpinti ir mažesniu sklypu, apsisprendė jį padovanoti J. A., neleidžia spręsti buvus apsimestinį sandorį. Byloje nėra jokių užuominų apie galimą pirkimą–pardavimą. Teigdama, kad sandoris yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, ieškovė privalo įrodyti savo argumentų pagrįstumą, nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje pateiktų ieškovės įrodymų nepakanka pripažinti, jog ginčijama (duomenys neskelbtini) sutartis yra apsimestinis sandoris.

II. Dėl kitų ieškovės reikalavimų

Ieškovė prašo pripažinus (duomenys neskelbtini) mainų sutartį apsimestiniu sandoriu perkelti UAB ,,Miškų pirkimai“ pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintą (duomenys neskelbtini) mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad UAB ,,Miškų pirkimai“ nupirko iš J. A. L. ir J. S. 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 152 Eur ir priteisti juos J. A.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims.

Nagrinėjamu atveju teismui nepripažinus (duomenys neskelbtini) mainų sutarties apsimestine, netenka teisinės reikšmės kasatoriaus argumentai dėl šios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir dėl CK 1.87 straipsnio 2 dalies bei specialiojo teisės akto – Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalies taikymo pirkėjo teises ir pareigas perkeliant ieškovei bei 152 Eur priteisiant J. A.

Aptartų argumentų kontekste šie ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

III. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), disponavimo teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimas, leidžiant jam naudotis nurodytu žemės sklypu, uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, paliktina iki sprendimo įsiteisėjimo.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių procesinį elgesį, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina mokėjimo kvitai (t. 1, b. l. 92, 108, 189). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovų atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo trejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 7 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas apmokėjo J. A. (t. 1, b. l. 188), todėl jos jam priteistinos.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista, valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 26,09 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB ,,Miškų pirkimai“, j. a. k. 304288268, ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ,,Miškų pirkimai“, j. a. k. 304288268, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš UAB ,,Miškų pirkimai“, j. a. k. 304288268, 26,09 Eur (dvidešimt šešis eurus 9 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), disponavimo teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą, leidžiant jam naudotis nurodytu žemės sklypu, uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, palikti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.