Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog su draugais buvo toje vietoje, kur buvo nukentėjęs asmuo. Priėjo prie jo, papurškė dujomis ir ištraukė piniginę. Policija pradėjo vytis ir išmetė piniginę. Grobė tikslu gauti pinigų, kad su draugais galėtų kur nors nueiti. Telefoną „Iphone6“ bare pavogė, iš nukentėjusiosios kišenės ištraukė. Išėjo iš baro, nukentėjusioji jį pasivijo, sakė atiduoti telefoną, tuomet jis pabėgo. Pardavė telefoną, o pinigus išleido. Su draugais nesitarė pavogti telefoną. Nukentėjusioji prašė grąžinti telefoną. Nelabai pamena dėl telefono grobimo iš nepilnamečio. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 181-182), parodė, jog pamena aplinkybes, šitie parodymai teisingi. Pardavė tą telefoną. Neatsimena, kur pardavė, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius. Išėjęs po bausmės įsidarbins ir atlygins žalą. Teigia, kad jo elgesys jau pasikeitė, supranta, kad negerai elgėsi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

N. S. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad 2016-03-19 apie 21. 00 val. jis ėjo nuo Geležinkelio stoties į parduotuvę „Iki“, esančią stotyje, tikslaus adreso nežino. Prie pat laiptų, vedančių į parduotuvę jis susitiko su trimis vaikinais, prasilenkiant su jais vienas iš jų, nieko jam nesakęs, papurškė jam į akis ašarinėmis dujomis, jis nieko jam nepasakė, ėjo toliau, ir jau nusileidus laiptais žemyn į patalpas pamatė, kad minėti trys vaikinai grįžta prie jo. Jis tuo metu valė akis, tada vienas iš vaikinų priėjo jam iš už nugaros ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę 5 Eur vertės, kurioje buvo „SEB“ banko kortelę neturinti materialinės vertės, asmens tapatybės kortelė neturinti materialinės vertės, „Danske“ banko kortelė neturinti materialinės vertės, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės neturinčios materialinės vertės, 5 Eur grynųjų pinigų. Po to visi tris vaikinai pabėgo. Jis pradėjo juos vytis, matė, kad kiemuose jie pradėjo bėgti į skirtingas puses. Dėl to, kad jam papurškė dujomis į akis į gydymo įstaigą nesikreipė. Dėl vagystės jam buvo padaryta 5 Eur turtinė žala. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu 5 Eur sumai. Vaikinų veidų jis nematė, jų neįsidėmėjo. Atpažinti negali. Atsimena, kad visi buvo tamsiai apsirengę. Dėl ko jam vienas iš jų papurškė dujomis jis nežino, jokio konflikto nebuvo. Banko kortelėmis pasinaudota nebuvo, pinigai nuimti nebuvo, bandymų nuimti pinigus taip pat nebuvo (t. 1, b. l. 53-54).

Liudytoja I. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-19 apie 20.30 val. jai patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. pastebėjo, kad Sodų g. 22, Vilniuje jaunuolis išbėgo iš autobuso stoties pagrindinio įėjimo ir nubėgo už Sodų g. 23 pastato link Šv. Stepono-Šopeno g. sankryžos, paskui tą vaikiną bėgo vyras. Kitų bėgančių asmenų nematė. Jie privažiavo prie vyro, paklausė, kas nutiko. Vyras prisistatė S. P. ir paaiškino, kad vaikinas, kurį jis vejasi, papurškė jam dujomis į akis, pastūmė jį ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę. Jie pradėjo persekioti įtariamąjį, jį sulaikė Šopeno g. 10, Vilniuje, kieme apleistame sandėliuke, kur jis slėpėsi. Prie jaunuolio kojų ant sniego gulėjo išrinktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), paviršutinės apžiūros metu kairės pusės striukės kišenėje rastas dujų balionėlis „Nato pepper-spray“, 50 ml talpos. Sulaikytas jaunuolis prisistatė M. S., gim. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjo sandėliuką, jame piniginės nerado, bet praėjus įtariamojo bėgimo pėdsakais prie krūmų rado tamsios spalvos piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, „Danske bank“, „SEB“ banko kortelės, „Vilniaus baldų“ darbuotojo pažymėjimas išduoti S. P. vardu, nuolaidų kortelės. S. P. nuo GMP atsisakė. Sulaikytasis buvo pristatytas į 3 PK (t. 1, b. l. 21-22).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Tikslios įvykio datos ir laiko nepamena, tai galėjo būti pranešime apie įtarime nurodytą dieną, apie 14.00 val.-15.00 val., atsimena, kad buvo diena, jis buvo stotyje kartu su M. S. ir A. S.. Su jais susitiko prie restorano „McDonalds“. Jie nuėjo prie parduotuvės „Iki“ esančios kavinės, nusileido laiptais nuo „Iki“ parduotuvės link paviljonų. T. M. pamatė girtą vyriškį, kuris svyravo, matėsi, kad vyras yra girtas. A. S. su A. stovėjo prie laiptų, o M. nieko jiems nesakęs pradėjo eiti link to vyriškio. Tuo metu kai M. su vyriškiu nuo jo ir A. buvo apie 13 metrų atstumu jis išgirdo garsą, lyg kažkas purškia dujomis, tada pamatė, kaip M. purškia girtam vyriškiui į akis. Pamatęs tai, jis pasakė A. „einam iš čia“, nes suprato, kad M. gali apvogti tą vyrą ir tame dalyvauti nenorėjo. A. S. spėjo pamatyti, kad žmogus pritūpė valydamas akis, o tuo metu M. iš jo galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę ir pradėjo bėgti pro autobusų stotį. Jis su A. nuėjo link Aguonų gatvės, Vilniuje. Ten jis su A. buvo apie pusvalandį, M. prie jų nebuvo priėjęs, o vėliau pamatė, kad M. sulaikė policijos pareigūnai. A. S. nepurškė vyrui į akis dujų balionėliu, apie tai, kad M. turi dujų balionėlį, jis nežinojo iki to momento, kol jis nepapurškė vyrui į akis. Apie savo ketinimą papurkšti dujomis vyrui į akis M. nei jam, nei A. nesakė (t. 1, b. l. 83).

2016-09-14 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės A. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu nutrauktas (t. 1, b. l. 106-108).

Liudytojas A. S. patvirtino savo parodymus duotus tuo metu, kai buvo apklaustas įtariamuoju (t. 1, b. l. 110-111).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2016-03-30 apie 13. 30 val., Vilniuje, Daukšos g. 7, stovėjo prie mokyklos kartu su M. M., D. G. ir A. P., jie bendravo tarpusavyje. Bendraujant prie jų priėjo du vaikinai, vienas pusiau tamsaus gymio, kitas labai lieknas, šviesus. Vaikinams apie 17-21 metų. Pirmas vaikinas buvo apie 180 cm ūgio, apsirengęs tamsiais drabužiais, tamsiu trumpai kirptų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, ant vienos iš rankų krumplių turi kažkokią tatuiruotę (skaičiai lygtai). Kitas vaikinas lieknas, apsirengęs pilkais treningais, apie 180 cm ūgio, su mėlynos spalvos džemperiu, baltais „Nike“ bateliais. Pirmas vaikinas pasakė, kad pastebėjo jo kišenėje telefoną ir paprašė paskambinti, sakydamas, kad atiduos. Telefoną jis jam padavė, vaikinas gavęs telefoną nubėgo kalno žemyn. Antras vaikinas liekno kūno sudėjimo, pasiliko su jais laukti minėto vaikino. Laukė apie 10-15 minučių, tačiau minėtas pirmas vaikinas taip ir negrįžo, o kitas vaikinas buvo nuėjęs pasiimti savo striukės, grįžo, pradėjo sakyti, kad jis niekuo čia dėtas, kad jis nėra pasišalinusio vaikino bendrininkas. Lieknas vaikinas jam iš matymo pažįstamas, nes yra gretimos Senamiesčio mokyklos (Daukšos g. 7) mokyklos mokinys, jo duomenų jis nežino. Šį vaikiną gali atpažinti. Vaikinas, kuris pavogė jo telefoną, jam nėra iš matymo pažįstamas, bet jį taip pat gali atpažinti. Buvo pavogtas auksinės spalvos mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6 Gold“, nedraustas, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta Bitė operatoriaus Sim kortelė nr. (duomenys neskelbtini), buvo užblokuota. Sveikatai žala nepadaryta (t. 1, b. l. 128).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad 2016-03-30 apie 14. 00 val. jam paskambino sūnus D. M. ir pasakė, kad prie mokyklos prie jo priėjo 2 iš matymo pažįstami vaikinai, vienas iš jų paprašė duoti jam paskambinto jo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6 Gold“, D. davus jam telefoną, vaikinas jam telefono negrąžino, išėjo su telefonu. Telefonas buvo „iPhone 6 Gold“- 700 Eur vertės, telefonas buvo be dėklo, telefone buvo įdėta UAB „Tele 2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)- materialinės vertės neturi, atminties kortelės telefone nebuvo. Iš viso dėl vagystės jis patyrė 700 Eur žalą .Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 700 Eur sumai (t. 1, b. l. 134-135).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad tikslios įvykio datos ir laiko nepamena, tai galėjo būti pavasarį, jis kartu su savo draugais D. G., A. P. ir D. M. per pertrauką išėjo iš Vilniaus „International M. S.“, kurioje mokosi. Užėjo už mokyklos, ten prie jų priėjo jam iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris mokosi Senamiesčio vidurinėje mokykloje, kuri yra netoli mokyklos, kurioje mokosi jis. Šio vaikino jis asmeniškai nepažįsta, kadangi jis mokosi gretimoje mokykloje, kaip sakė, pažįsta jį iš matymo, vardo ir pavardės nežino, žino, kad visi jį vadina S., kur jis gyvena jis taip pat nežino. Kartu su S. buvo stambaus kūno sudėjimo, aukštas, tamsių plaukų vaikinas, atsimena, kad ant rankos, tiksliai nepamena kurios, pirštų buvo tatuiruotės, kas pavaizduota-nepamena, atrodo, kažkokios raidės, tačiau kokios- nepamena, jo jis nepažįsta, tą dieną matė pirmą kartą. Abu vaikinai priėjo prie jų, vaikinas buvęs su S., stambus, pradėjo jų visų prašyti duoti jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. Jie jam atsakė, kad telefonų neturi, nes palieka mokykloje, nes tokios yra mokyklos taisyklės, tačiau minėtas vaikinas vis vien prašė jų telefono, nes sakė, kad jam reikia paskambinti. D. M. turėjo kelnių kišenėje mobiliojo ryšio telefoną, kadangi kelnės buvo aptemptos, tai matėsi, kad jo kišenėje yra daiktas forma panašus į telefoną. Matyt, vaikinas tą pastebėjo, todėl paklausė D., kas jo kišenėje. D. pats ištraukė iš kišenės telefoną, stambus vaikinas vis prašė, įkalbinėjo duoti paskambinti, todėl D. davė jam telefoną paskambinti. Vaikinas paėmė telefoną, stovėdamas prie jų surinko numerį, kažkam paskambino, su kažkuo šnekėjo. Pakalbėjęs jis laikydamas D. telefoną rankoje pasakė, kad jam kažkur reikia nueiti, D. pasakė jam, kad jis atiduotų jam telefoną, tačiau vaikinas pradėjo sakyti, kad jam reikia kažkur nueiti, kad grįžęs gražins D. telefoną. D. vis tiek sakė, kad vaikinas jam gražintų telefoną, tada vaikinas apsisuko ir pabėgo su telefonu link Aušros vartų. S. liko stovėti su jais, jie kurį laiką dar laukė vaikino, galvojo, kad gal jis grįš, visą laiką su jais stovėjo S., jie jo klausė apie vaikiną, kuris buvo su juo, ar jis grįš, S. sakė, kad nežino, kad tas vaikinas yra čigonas. Jie laukė vaikino apie 30 min. iki pertraukos pabaigos, kartu su jais visą laiką buvo S., kadangi pertrauka baigėsi – grįžo į mokyklą. Vaikinas, kuris pavogė telefoną, taip ir negrįžo. S. visą įvykį stovėjo šalia to vaikino, kuris pavogė D. telefoną, su jais nebendravo, niekam iš jų negrasino, nereikalavo atiduoti telefono. Vaikinas, pavogęs telefoną, taip pat niekam iš jų negrasino, nemušė, tiesiog paprašė paskambinti, o paėmęs telefoną su juo pabėgo (t. 1, b. l. 140-142).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad tikslios įvykio datos ir laiko nepamena, tai galėjo būti pavasarį, jis kartu su savo draugais D. M., A. P., M. M. per pertrauką išėjo iš Vilniaus „International M. S.“ mokyklos, kurioje mokosi. Jie stovėjo už mokyklos teritorijos. Prie jų priėjo du vaikinai, vienas vaikinas jam iš matymo buvo pažįstamas, jis mokosi netoli jo mokyklos esančioje Senamiesčio vidurinėje mokykloje, apie jį jis nieko nežino, tik žino, kad jį visi vadina S., nei pilno jo vardo, nei pavardės, nei kur gyvena jis nežino. Kartu su juo buvo jam nepažįstamas vaikinas, jį jis matė su S. pirmą kartą, jis buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 178 cm, veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau įsidėmėjo, kad ant abiejų rankų krumplių buvo tatuiruotės, ištatuiruotos kažkokios raidės. Vaikinas, kuris buvo su S., iš karto vos jie priėjo prie jų, pradėjo visų prašyti duoti telefono paskambinti, tačiau jie sakė, kad telefonų neturi, nes nenorėjo duoti. D. su savimi kišenėje turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tiksliai neatsimena, jam atrodo, kad jam atėjo SMS pranešimas, todėl vaikinas pamatė, kad D. su savimi turi mobiliojo ryšio telefoną. Tada vaikinas pradėjo jo prašyti, kad D. duotų jam telefono paskambinti. D. nenorėjo duoti, tačiau vaikinas įkalbinėjo jį. D. davė tam vaikinui telefoną, vaikinas paskambino, po to pasakė, kad turi reikalų, jam reikia kažkur išeiti, o kai grįš tada telefoną ir gražins. D. pasakė, kad gražintų telefoną tuoj pat, tačiau vaikinas vis įkalbinėjo D., kad jis leistų išeiti su jo telefonu, tačiau D. reikalavo, kad jis jam telefoną atiduotų. Po to vaikinas nieko nesakęs apsisuko ir išėjo, telefono D. negrąžino. Jie dar kurį laiką pastovėjo, palaukė jo, nes galvojo, galbūt jis sugrįš, nes S. taip pat liko stovėti su jais. Tačiau jiems reikėjo grįžti į pamoką, todėl nesulaukę vaikino nuėjo į mokyklą. Vaikinas, kuris pavogė telefoną, sumušti nei jo, nei D. negrasino, fizinio smurto nenaudojo, tiesiog prašė, kad D. jam duotų telefoną. S. tuo metu, kai vaikinas prašė telefono buvo šalia, sakė, kad „gal duokit jam telefoną“, tačiau taip pat jokio fizinio smurto ar prievartos nenaudojo (t. 1, b. l. 145-146).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad tikslios įvykio datos ir laiko nepamena, tai galėjo būti pavasarį, jis buvo Vilniaus Senamiesčio mokykloje, kurioje mokosi. Mokykloje sutiko pažįstamą M. S., jis minėtoje mokykloje nesimoko, tačiau toje mokykloje mokėsi jo pusbrolis A., todėl pamanė, kad jis atėjo pas pusbrolį. Pamatęs A. S. jis priėjo ir pasiūlė išeiti parūkyti. A. S. sutiko. Kartu su M. išėjo iš Vilniaus senamiesčio mokyklos ir nuėjo link stotelės „Aušros vartai“. Už mokyklos stovėjo vaikinai iš gretimos mokyklos “Meridian“, jų buvo daug, tiksliai nepamena kiek, jie taip pat rūkė. M. paprašė A. S. cigaretės, jis pasakė, kad duos, tačiau kai pamatė vaikinus stovinčius už mokyklos ir rūkančius, M. jam pasakė, kad neduotų jam cigaretės, kad nueis paprašys tų vaikinų cigaretės. M. nuėjo link minėtų vaikinų, o A. S. nuėjo toliau. Kas vyko tarp M. ir tų vaikinų jis nežino, nematė. Po to kai parūkė, grįžo į mokyklą, pabuvo ten apie 10 min., kadangi iki pamokos pradžios dar buvo laiko nusprendė išeiti dar kartą parūkyti. Išėjo iš mokyklos, lauke jis M. jau nematė, tada prie jo priėjo vaikinai iš mokyklos „Meridian“, prie kurių buvo priėjęs M., pradėjo klausinėti ar jis pažįsta M., ar turi jo telefono numerį, jis atsakė, kad M. pažįsta, tačiau su juo nebendrauja, jo kontaktų neturi. Tada vienas iš vaikinų pasakė, kad M. paėmė jo telefoną ir negrąžino. Jis jam atsakė, kad skambintų į policiją. Jis pats nematė to momento, kai M. paėmė telefoną ir negrąžino vaikinui, jo su M. tuo metu šalia nebuvo. Apie ką jie kalbėjo jis taip pat nežino. Dar kurį laiką pastovėjo su vaikinais iš „Meridian“ mokyklos į nuėjo į pamokas. Daugiau jis M. nematė, su juo nebendravo (t. 1, b. l. 149-150).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad tikslios įvykio datos ir laiko nepamena, tai buvo pavasarį, jis kartu su savo draugais D. M., D. G., M. M. per pertrauką išėjo iš Vilniaus „International M. S.“ mokyklos, kurioje mokosi. Jie stovėjo už mokyklos teritorijos. Prie jų priėjo du vaikinai. Vieną vaikiną jis anksčiau buvo matęs, žino, kad jis mokosi netoli jo mokyklos esančioje Senamiesčio vidurinėje mokykloje, tačiau asmeniškai jo nepažįsta, apie jį nieko nežino, tik žino, kad kiti jį vadina S.. Kartu su juo buvo jam nepažįstamas vaikinas, jis buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm, veido bruožų neįsidėmėjo, įsidėmėjo, kad ant abiejų rankų krumplių buvo tatuiruotės, ištatuiruotos kažkokios raidės, tiksliai kokios neatsimena. Vaikinas, kuris buvo su S., iš karto vos jie priėjo prie jų, pradėjo visų prašyti duoti telefono paskambinti, tačiau jie sakė, kad telefonų neturime, nes nenorėjo duoti. Tačiau kažkaip jis pamatė, kad D. kišenėje turi telefoną, pradėjo prašyti D. duoti jam telefoną paskambinti. D. nenorėjo duoti, tačiau vaikinas įkalbinėjo jį. D. davė tam vaikinui telefoną, vaikinas jų akivaizdoje kažkam paskambino, po to pasakė D., kad jam reikia kažkur išeiti, tačiau jam reikia telefono, paklausė ar gali paimti D. telefoną, D. atsakė, kad neleidžia jam imti telefono, paprašė grąžinti jam telefoną, tačiau vaikinas pasakė kad tuoj grįš, apsisuko ir nuėjo su D. telefonu, telefono D. negrąžino. Kartu su draugais kurį laiką pastovėjo, laukė, gal vaikinas grįš su telefonu, tačiau jis negiždavo, todėl nesulaukę vaikino nuėjo į mokyklą. S.taip pat stovėjo su jais (t. 1, b. l. 153-154).

Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad 2016-04-09 apie 13. 15 val. užėjo į kavinę „Thierry“, adresu Užupio g. 19, Vilniuje, kur pirko saldumynus. Jai mokant už prekes prie kasos pro kairę jos pusę eidamas jaunuolis iš jos palto kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6“ ir nuėjo gilyn į salę. Grįžtant tam jaunuoliui ji pasakė, kad jis grąžintų telefoną, bet jis parodė savo kišenes sakydamas, kad jo neturi. Jaunuolis po šito išėjo į gatvę. Ji sumokėjo už prekes ir išėjo iš kavinės, savo automobilyje pasidėjo prekes ir pasodino savo mažametį vaiką. Patikrino, kad automobilyje taip pat nėra jos telefono. Tada gatvėje pamatė tą jaunuolį, kuris buvo su dar keturiais savo pažįstamais. Priėjus dar kartą paprašė, kad gražintų telefoną. Jaunuoliai ją įtikinėjo, kad telefono neturi. Paprašė jų paskambinti į jos numerį. Vienas iš jų taip ir padarė. Tuo metu telefonas suskambėjo vieno iš jaunuolių kišenėje. Jaunuoliai paaiškino, kad telefonas skamba jos rankinėje. Antrą kartą paskambino į jos numerį, telefonas buvo išjungtas. Po to jaunuoliai pasišalino. Grįžus namo paliko vaikus ir grįžo vėl į kavinę. Pabendravus su kavinės darbuotojais, pastarieji pasakė, kad kavinės patalpos yra filmuojamos ir įrašą galės pateikti pirmadienį. Prie kavinės sulaukė policijos pareigūnų atvykus jiems kompiuteryje parodė, kad tuo metu telefono buvimo vieta yra tarp Kalvarijų gatvės 73 -81 namų. Pabendravus su pareigūnais, pastarieji ją nukreipė į komisariatą. Atvykus į komisariatą, bendravo su vienu iš pareigūnu ir jam pasakė, kad vienas iš jaunuolių yra romų tautybės, kitas stambesnio sudėjimo. Tada pareigūnas jai parodė vieno asmens nuotrauką ir jį atpažino, kaip asmenį, kuris iš jos ištraukė telefoną iš kišenės. Pavogtas telefonas priklauso įmonei, kurioje ji dirba (t. 2, b. l. 14-15).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, jam atrodo tai buvo balandį, jis kartu su M. S. ir dar keliais draugais, tiksliai nepamena kas buvo su juo, vaikštinėjo po Vilniaus miestą. Jis užsinorėjo į tualetą, pamatė kažkokią kavinę, pasakė visiems, kad eina į tualetą, kartu su juo į kavinę užėjo M., kiti liko laukti jų lauke. M. kartu su juo užėjo į kavinės vidų, jis nuėjo į tualetą, o M. liko kavinėje. Ką jis darė kavinėje jis nežino, tualete jis buvo apie 3 min., o kai išėjo iš tualeto ir iš kavinės, pamatė, kad M. stovi kartu su kitais šiek tiek toliau nuo kavinės, matyt laukė jo. Jis priėjo prie jų, stovėjo, kalbėjosi, tada prie jų priėjo kažkokia moteris, pasakė jam „atiduokit mano telefoną“. Jis nesuprato apie ką ji kalba, kalbėjo su ja, tada jis jai pasiūlė savo telefoną, kad ji surinktų savo numerį, kad rastų savo telefoną. Ji surinko savo numerį paskambino į savo telefoną, po to atidavė jam jo telefoną ir išėjo. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), moters telefono numerio, kurį jį rinko jis nežino. Kai moteris išėjo, išėjo ir jie. Apie tai, kad M. pavogė iš tos moters telefoną jis nieko nežinojo, nematė. M. jam apie tai nei tą dieną, nei vėliau nepasakojo (t. 2, b. l. 20-21).