Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8329-2024 priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 25 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, taip pat atsisakyta E. K., kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, pripažinti nukentėjusiuoju, nes su administracinio nusižengimo požymių turinčia veika jis yra susijęs tik tiek, kad apie ją pranešė, todėl šia veika žala jam nepadaryta.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. K. skundas dėl nurodyto nutarimo. Skunde, be kita ko, nurodyta, kad jis nereikalauja neturtinės žalos atlyginimo – pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą būtų jo teisių pažeidimo pripažinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Pagal ANK 621 straipsnį šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Nagrinėjamu atveju E. K. pranešė apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. transporto priemonių stovėjimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama stovėti, požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta turtinė žala, nes pranešdamas apie ją sugaišo laiko ir neturtinė žala, nes yra nemalonu matyti dėl savanaudiškų paskatų pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas. Teismo vertinimu, E. K. nurodymas, kad padaryta administracinio nusižengimo požymių turinčia veika jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, yra deklaratyvus. Transporto priemonių stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama stovėti, savaime žalos asmeniui nepadaro. Laiko sugaišimas, pranešant apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir subjektyvus neteisingumo pojūtis yra aiškiai nepakankami tam, kad būtų galima spręsti apie E. K. padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Nesant padarytos žalos, pagrindo svarstyti, kokia satisfakcija jai atlyginti būtų pakankama ir teisinga, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. K. laikytinas tiesiog pranešėju apie padarytą administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, dėl šios veikos nepatyrusiu fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, todėl jis neturi teisės apskųsti priimtą nutarimą. Tai sudaro pagrindą skundą atsisakyti priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsisakyti priimti E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8329-2024.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.