- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- I2-585-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01772-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- "All Media Digital"
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. gegužės 13 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 26 d, sprendimą Nr. EKS-10/19 (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui nusprendus, kad pareiškėja skundą padavė suėjus apskundimo terminui, atnaujinti apskundimo terminą, bei priimti skundą nagrinėjimui; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija 2019 m. kovo 26 d. išnagrinėjo V. V. skundą dėl publikacijos „VK gresia dar daugiau pasikeitimų – sustabdyta V. V. narystė“ (toliau – ir Publikacija) publikuoto 2018 m. lapkričio 13 d. svetainėje www.futbolas.lt ir portalo www.futbolas.lt įrašų socialiniame tinkle „Facebook“, bei nustatė, jog publikacijoje buvo pranešama apie tai, jog V. V. buvo pusmečiui nušalintas nuo vykdomojo komiteto veiklos bei nurodoma, jog V. V. buvo kaltinamas finansiniais nusižengimais, Komisijoje įdarbino žmoną ir kas mėnesį kurui išleidžia tūkstančio eurų sumą. Nurodė, kad Komisija Sprendime nustatė, kad publikacijoje V. V. turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nebūtų buvę arba jis būtų atsisakęs pasinaudoti šia galimybe, apie tai buvo privalu pranešti tame pačiame kūrinyje.
Pareiškėja skunde nurodė, kad V. V. skundas buvo išnagrinėtas neinformavus pareiškėjos bei neįsitikinus, kad jai žinoma apie pradėtą skundo nagrinėjimą, dėl ko sprendimas priimtas neturint pareiškėjos oficialios pozicijos bei atsiliepimo. Pažymėjo, kad Komisija, vertindama Publikaciją, nesiekė aiškintis, ar joje dėstomos autoriaus įžvalgos, reiškiama nuomonė, ar skelbiamos žinios, ir neatsižvelgė į saviraiškos laisvės principą. Pažymėjo, kad Publikacijoje trumpai ir aiškiai buvo išdėstytas vykdomojo komiteto sprendimo turinys, perteikiant skaitytojui žinią apie komiteto sprendimą, kurios negali būti traktuojamos kaip kritiška informacija, kurią V. V. privalėtų patikslinti arba paneigti, pasinaudodamas atsakymo teise. Teigia, kad publikacijoje nėra išsakyta jokios kritikos V. V. atžvilgiu, o tik pagarsintas vykdomojo komiteto sprendimas jo atžvilgiu, t. y. perteikta žinia, o ne kritika. Pareiškėja remiasi teismų praktika, užtikrinančia saviraiškos ir žiniasklaidos laisves.
Pareiškėja skunde pažymėjo, kad nesiekė ir neturėjo tikslo kritikuoti V. V., kaip viešojo asmens. Teigia, kad pareiškėja, įgyvendindama saviraiškos laisvę, pateikė skaitytojui konkrečias ir aiškias žinias apie Lietuvos futbolo federacijos priimtą sprendimą ir suteikė galimybę kiekvienam skaitytojui pasidaryti tam tikras išvadas. Teigia, kad, pagal Komisijos pateiktą atsakymo teisės aiškinimą, žurnalistas negalėtų parašyti nei vieno straipsnio ir negalėtų pateikti jokių žinių, citatų, savo įžvalgų dėl tam tikrų įvykių ar procesų, apie tai nepaklausęs į publikacijos aprašymą patenkančių ar joje minimų asmenų. Teigia, kad tokiu būdu yra varžoma žurnalistų bei visuomenės konstitucinė teisė skleisti bei gauti teisingą informaciją.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija nevertino, o V. V. nuslėpė nuo Komisijos šios bylos svarbias aplinkybes, kad 2018 m. gruodžio 7 d. portale www.futbolas.lt buvo paskelbtas V. V. išsamus kreipimasis bei pasiaiškinimas dėl vykdomojo komiteto nustatytų aplinkybių. Pažymėjo, kad Komisija Sprendime paaiškino apskundimo tvarką, tačiau nenurodė apskundimo termino.
Atsiliepimas
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–37). Nurodo, kad oficialus kontaktinis portalo www.futbolas.lt elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbiami) buvo skelbiamas (ir skelbiamas iki šiol) pačiame portale ir nebuvo pakeistas ir (ar) pažymėtas kaip neveikiantis nuo pat V. V. skundo gavimo iki šio skundo nagrinėjimo procedūros pabaigos. Apie gautą skundą portalo redakcija šiuo elektroniniu paštu buvo informuota 2018 m. lapkričio 28 d. Pažymėjo, kad nei vienas siuntėjui siųstas laiškas negrįžo, todėl laikytina, jog Komisija, informavusi portalo redakciją jos oficialiai skelbiamu kontaktiniu elektroniniu paštu, elgėsi tinkamai.
Atsakovė pažymėjo, kad V. V. Publikacijoje buvo kaltinamas fiktyviu žmonos įdarbinimu jo vadovaujamoje asociacijoje, t. y. piktnaudžiavimu pareigomis, o tokie kaltinimai laikytini neigiama kritika. Pažymėjo, kad galimybė pasisakyti neigiamai kritikuojamam asmeniui turi būti suteikiama nepriklausomai nuo to, kiek pagrįsta yra jo atžvilgiu išsakoma kritika. Nurodė, kad galimybė atsakyti į neigiamą kritiką kritikuojamam asmeniui turi būti suteikta toje pačioje publikacijoje, kurioje jis yra kritikuojamas. Todėl tai, kad pareiškėja beveik po mėnesio paskelbė V. V. poziciją, neabejotinai yra teigiamas žingsnis, tačiau jis nepaneigia Publikacijoje padarytų visuomenės informavimo etikos pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. pateikė Komisijai 2018 m. lapkričio 27 d. skundą viešai skelbtos Publikacijos įvertinimo. V. V. teigimu, Publikacijoje paskelbta netiksli, neteisinga žinia apie jį. V. V. skunde Komisijai nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti ar paneigti neigiamą informaciją (b. l. 38–39).
V. V. skundas nagrinėtas Komisijos 2019 m. vasario 26 d. posėdyje. Byloje pateiktas Komisijos 2019 m. vasario 26 d. posėdžio protokolas Nr. 06, kuriame nurodyta, kad visi šeši Komisijos nariai pritarė sprendimui, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 20 straipsnio nuostatas (b. l. 49–51). Komisija nusprendė, kad Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis,(b. l. 52–53).
Pareiškėja nesutinka su Komisijos padaryta išvada, kad Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis. Byloje ginčas kilo dėl to, ar Komisija, vertindama pareiškėjos (viešosios informacijos skleidėjos) veiksmus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėja, viešai skelbdama Publikaciją, pažeidė Kodekso nuostatas.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, Asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Įstatyme įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas, t. y., gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau vieną nuo kitos nepriklausomų nuomonių, o skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
Pagal Kodekso 20 straipsnio nuostatas, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, asmens kritika – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos rengtoje Publikacijoje buvo teigiama, kad V. V. beveik vienbalsiai pusmečiui nušalintas nuo vykdomojo komiteto veiklos. Publikacijoje nurodoma, kad V. V. pažerti kaltinimai dėl finansinių nusižengimų. Publikacijoje paaiškinama, kad vykdomojo komiteto nariams labiausiai užkliuvo fiktyvus V. V. žmonos įdarbinimas bei kas mėnesį kurui išleidžiama tūkstančio eurų suma. Pažymėtina, kad Publikacijoje pateikiamas tik sakinys, jog posėdžio metu buvo pateikta ir daugiau įrodymų, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokie tai įrodymai, kuo kaltinamas V. V. (b. l. 40–45). Taigi, nagrinėjamu atveju Publikacijose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija apie V. V. turėjo kritikos (kritiškos nuomonės) aspektą, tačiau galimybė paaiškinti faktus, patikslinti netikslią arba paneigti neteisingą informaciją jam nebuvo suteikta.
Teismas pažymi, kad pareiškėja iš esmės neginčija aplinkybės, jog, prieš viešindama Publikaciją, nesikreipė į V. V., suteikdama galimybę jam paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją. Pareiškėja skunde teigia, kad nesiekė gauti V. V. komentaro, nes publikacijoje trumpai ir aiškiai buvo išdėstytas vykdomojo komiteto sprendimo turinys, perteikiant skaitytojui žinią apie komiteto sprendimą, kurios negali būti traktuojamos kaip kritiška informacija, kurią V. V. privalėtų patikslinti arba paneigti, pasinaudodamas atsakymo arba pasisakymo teise. Teismas pažymi, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pareiškėjos pozicija, kuri negali paneigti asmens teisės į atsakymą.
Teismas pažymėti, kad kritikuojamam asmeniui visuomet turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1441-552/2016). Pagal Kodekso 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kreiptis į kritikuojamą asmenį turi pats žurnalistas. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į žiniasklaidos priemonę pasinaudoti atsakymo teise. Tai reiškia, jog, nustačius aplinkybę, kad atitinkamoje publikacijoje skelbiamai informacijai būdingas kritikos požymis, turi būti užtikrinta kritikuojamo asmens teisė į atsakymą. LVAT yra konstatavęs, kad Kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise (LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017, 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3227-662/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad V. V. savo komentarą pateikė po Publikacijos išplatinimo, nėra reikšmingi sprendžiant dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo.
Pareiškėja skunde teigia, kad, pagal Komisijos pateiktą atsakymo teisės aiškinimą, žurnalistas negalėtų parašyti nei vieno straipsnio ir negalėtų pateikti jokių žinių, citatų, savo įžvalgų dėl tam tikrų įvykių ar procesų, apie tai nepaklausęs į publikacijos aprašymą patenkančių ar joje minimų asmenų. Teigia, kad tokiu būdu yra varžoma žurnalistų bei visuomenės konstitucinė teisė skleisti bei gauti teisingą informaciją.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Kodekso 3 straipsnis įpareigoja žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o pateikiant įvairias nuomones, neskleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką. Pagal LVAT formuojamą praktiką, Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (LVAT 2017 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017). Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymo prasme aplinkybės dėl to, ar V. V. būtų teikęs komentarą, ar jis būtų faktiškai galėjęs paneigti Publikacijoje viešinamos informacijos turinį, nėra teisiškai reikšmingos. Teismas pažymi, kad pareiškėjos siekis viešai paskleisti kritiško pobūdžio informaciją apie V. V. nesudaro pagrindo nesivadovauti Kodekso 20 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo ir nesuteikti jam teisės paaiškinti, patikslinti ar paneigti apie jį publikuojamą informaciją. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos deklaruojamas viešasis interesas žinoti apie V. V. atžvilgiu priimtą vykdomojo komiteto sprendimą nebūtų ribojamas suteikus jam galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, nesuteikdama V. V. galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, pareiškėja pažeidė Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie gautą V. V. skundą, jai nepranešta apie Komisijos posėdį.
Iš bylos duomenų matyti, kad Komisija 2018 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjai apie tai, jog gavo V. V. skundą dėl Publikacijos, bei prašė per 20 kalendorinių dienų pateikti Komisijai paaiškinimus (b. l. 46). Komisija 2019 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjai, kad 2019 m. kovo 26 d. 14.30 val. svarstys V. V. skundą dėl Publikacijos, bei pasiūlė pareiškėjai pateikti Komisijai paaiškinimus (b. l. 47). Komisija 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjai, kad priėmė Sprendimą, kurį pridėjo prie elektroninio laiško (b. l. 48). Visi minėti el. laiškai pareiškėjai siųsti jos oficialiu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbiami).
Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą: kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris). Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 342 pavedė Kultūros ministerijai vykdyti Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje funkcijas. Kultūros ministerijos pateikiamoje Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje duomenų apie pareiškėjos kontaktinius duomenis nėra.
Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kuris nustato Komisijos darbo tvarką. Pagal Reglamento 30 punktą, apie Komisijos posėdį elektroniniu paštu pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, skleidėjui, rengėjui (jeigu rengėjas Komisijai yra žinomas). Reglamento 44 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų skelbiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išsiunčiami ginčo šalims elektroniniu paštu (arba paštu, jei elektroninis paštas nenurodytas). Teismas pažymi, kad, pagal Reglamente nustatyta tvarką, pranešimai visuomenės informavimo priemonėms yra įteikiami elektroniniu paštu. Teismas pažymi, kad Publikacijoje nurodytas pareiškėjos el. pašto adresas: (duomenys neskelbiami) (b. l. 40–41). Būtent šiuo elektroninio pašto adresu pareiškėjai buvo siųsti Komisijos pranešimai apie gautą skundą, paskirtą posėdį ir priimta Sprendimą. Teismas pažymi, kad Publikacijoje jokie kiti kontaktai nėra nurodyti, nėra nurodytas Publikacijos autorius.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja skunde nurodė, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbiami) neveikia nuo 2019 m. sausio mėn., tuo tarpu apie gautą V. V. skundą pareiškėja minėtu elektroninio pašto adresu buvo informuota 2018 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku (b. l. 46). Pareiškėja jokios informacijos apie neveikiantį elektroninį paštą Komisijai neteikė. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai vadovavosi viešai skelbiama informacija apie pareiškėjos kontaktinį adresą.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.