- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-788-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01730-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- R. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje Nr. e2-422-1203/2025 pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovei V. J. dėl tėvystės nuginčijimo, santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo, be jau pareikštų reikalavimų papildomai prašė paskirti byloje DNR ekspertizę dėl ieškovo R. J. bei vaiko D. J. giminystės ryšio nustatymo; gavus eksperto išvadą, kad R. J. nėra vaiko D. J. biologinis tėvas, nuginčyti R. J. tėvystę ir nustatyti, kad R. J. nėra D. J. biologinis tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi išskyrė į atskirą civilinę bylą ieškovo R. J. reikalavimus dėl DNR ekspertizės paskyrimo dėl ieškovo R. J. bei vaiko D. J. giminystės ryšio nustatymo; R. J. tėvystės nuginčijimo tuo atveju, jei būtų gauta eksperto išvada, kad R. J. nėra vaiko D. J. biologinis tėvas. Taip pat teismas nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-422-1203/2025 iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl išskirtų ieškovo R. J. reikalavimų, susijusių su tėvystės nuginčijimu ir (ar) tėvystės nustatymu.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors tiesioginio prejudicinio ryšio, kuris kliudytų tėvystės nuginčijimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylas nagrinėti skirtingose bylose kad ir tuo pačiu metu, nestabdant santuokos nutraukimo bylos proceso, nėra, tačiau, išnagrinėjus tėvystės nuginčijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje nebeturėtų būti keliami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalyje numatytas privalomas išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimai (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
5. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas nurodytu pagrindu atitiks proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl yra pagrindas sustabdyti šią bylą iki tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas išskirtoje civilinėje byloje dėl reikalavimų, susijusių su tėvystės nuginčijimu ir pripažinimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė V. J. prašo panaikinti skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. e2-422-1203/2025 sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl išskirtų ieškovo R. J. reikalavimų, susijusių su tėvystės nuginčijimu ir (ar) tėvystės nustatymu.
6.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovas, per teismo nustatytą terminą šalims susitaikyti, emociškai, psichologiškai spausdamas ir žlugdydamas atsakovę privertė ją padovanoti jam pusę nekilnojamojo turto, taip pat ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Patikslinto ieškinio pareiškimas ir reikalavimas nuginčyti tėvystę yra dar vienas spaudimo būdas atsakovei.
6.2. Ieškovas reikalauja nuginčyti tėvystę ir psichologiškai toliau žlugdo atsakovę žadėdamas sudaryti taikos sutartį ir faktiškai reikalaudamas, kad ji jam padovanotų dar pusę likusio nekilnojamojo turto bei apmokėtų jo advokato išlaidas.
6.3. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad teismo nutartis stabdyti civilinę bylą neatitinka geriausių nepilnamečio sūnaus interesų, kadangi visą šitą laiką atsakovas neteikė išlaikymo sūnui.
6.4. Apeliantė pažymi ir tai, kad civilinės bylos stabdymas neatitinka ir jos interesų, nes civilinė byla pradėta nagrinėti 2024 m. rugsėjo 20 d., o atsakovė siekia, kad santuoka būtų nutraukta, kuo greičiau, nes gyventi su vyru, kuris smurtauja, yra nepakeliama. Taigi, sustabdžius bylą, procesas dar labiau nusitęs. Tai kartu neatitinka ir proceso ekonomiškumo, operatyvumo bei koncentracijos principų.
Atsiliepimas
6.5. Nurodo, jog teismas, paskyręs ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, pirmiausia galėjo ir turėjo įpareigoti pateikti atsiliepimą atsakovei, nes teismas nežino atsakovės pozicijos jai nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį.
6.6. Be to, ankstesniame teismo posėdyje, atsakovė informavo teismą, kad bus teikiamas priešieškinis, tačiau sustabdžius bylą jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, dėl ko tiek priešieškinio pareiškimas, tiek atsiliepimo į jį pateikimas, atnaujinus bylos nagrinėjimą po ekspertizės atlikimo, dar labiau prailgintų civilinės bylos nagrinėjimo laiką.
7. Atsiliepimu ieškovas R. J. prašo atskirąjį skundą atmesti.
7.1. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė iš esmės dėl pačios atsakovės veiksmų, kadangi būtent ji prašė teismo taikyti 6 mėnesių susitaikymo terminą ir stabdyti bylos nagrinėjimą, nors smurto faktas atsakovei tuo metu jau buvo žinomas.
7.2. Pažymi, jog, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ką sąlygojo pačios atsakovės elgesys, ieškovui atsirado priežastis tikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus ir toks pareiškimas nėra atsakovės spaudimo priemonė, kadangi tėvystės nustatymo faktą bei taikytinas priemones įtvirtina galiojantys teisės aktai.
7.3. Atsiliepime nurodoma ir tai, jog turto dalies perdavimo sandoris buvo sudarytas notarine tvarka, dėl ko notaras, matydamas egzistuojant psichologinį smurtą, tokio sandorio nebūtų tvirtinęs.
7.4. Vertina, kad DNR ekspertizės atlikimas, kaip ir civilinės bylos išskyrimas bei nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas, neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi ekspertizė gali būti atlikta gana greitai, o be to, šioje situacijoje, pirmiausia vis tiek būtų atliekama ekspertizė ir tik po to kiti procesiniai veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo sustabdyta dėl išskirtoje civilinėje byloje nagrinėjamų tėvystės pripažinimo ir (ar) nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Tačiau teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia, dėl ko tarptautiniu ir nacionaliniu mastu įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra ribojama. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
11. Pažymėtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką būtinumas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos siejamas su tuo, kokios konkrečiai kitoje civilinėje byloje nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių kitoje civilinėje byloje nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla.
12. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimas yra stabdomas dėl to, jog išnagrinėjus tėvystės nuginčijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje nebeturėtų būti keliami CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimai.
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pastebi, jog tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams apsigyvenus skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis), taigi išlieka ir turtinė asmens, įrašyto vaiko tėvu, pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Šią pareigą eliminuotų tik įsiteisėjęs teismo sprendimas nuginčyti tėvystę ir tėvystės išregistravimas teismo sprendimo pagrindu, o ne prasidėjęs tėvystės nuginčijimo teisminis procesas (CPK 399 straipsnis). Be to, priimtas teismo sprendimas galiotų tik į ateitį, o iki jo priėmimo bei įsiteisėjimo pareigos teikti vaikui išlaikymo nepanaikintų. Todėl nei byla dėl santuokos nutraukimo, nei byla dėl tėvystės nuginčijimo (vykstantys tokie teisminiai procesai) patys savaime neįtakoja asmens, pagal įstatymą laikomo vaiko tėvu, pareigos ir šių procesų metu teikti išlaikymą, kaip neapsprendžia ir tokios pareigos dydžio.
14. Be to, tėvystės nuginčijimo teisminis procesas neįtakoja ir išlaikymo vaikui klausimų svarstymo santuokos nutraukimo byloje ar teismo sprendimo tokį išlaikymą priteisti priėmimo galimybės, nebent iki ištuokos bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų pateiktas tėvystės faktą paneigiantis įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nuginčijus tėvystę jau po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, tuo pačiu sprendimu būtų nutrauktas ir išlaikymo mokėjimas į ateitį. Prejudicinio ryšio buvimą tarp tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylų galima būtų įžvelgti tuo atveju, jei tarp tėvų kiltų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, motyvuojant, kad kita ginčo šalis nėra vaiko tėvu (ar motina).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovo teiktų procesinių dokumentų, tokio ginčo nėra, nes jis neprašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju prejudicijos tarp tėvystės nuginčijimo bei santuokos nutraukimo bylos nėra, o galimas tėvystės nuginčijimas, kaip jau minėta, sukuria teisines pasekmes tik į ateitį, todėl santuokos nutraukimo bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrįstas bei neatitinka civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.
16. Papildomai pastebėtina ir tai, jog iš šiuo klausimu formuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
18. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, galima spręsti, jog net ir esant nuginčytai biologinei tėvystei automatinis tėvystės panaikinimas nėra pripažįstamas, dėl ko pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nuginčijus ieškovo tėvystę santuokos nutraukimo byloje savaime nebereikėtų spręsti su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant pagrįstą civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo sustabdymo pagrindą.
19. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus esant nepagrįstai sustabdytą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, atsakovės atskirojo skundo argumentų nagrinėjimas nėra tikslingas, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
20. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai taikius fakultatyvius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 164 straipsnis), todėl yra naikinama ir byla dėl santuokos nutraukimo grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.