Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamas turtas ieškinį atsakovui S. B. dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. kovo 1 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, neinformavo teismo apie negalėjimo pateikti atsiliepimą priežastis, atsiliepimo pateikimo terminas suėjo, todėl sprendimas priimtinas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. birželio 22 d. sudarė dvi tarpininkavimo parduodant turtą sutartis, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovui, pagal įgaliojimą statančiam ir atsakingam už nekilnojamojo turto objektus – butus, plane pažymėtus: Nr. A – 70,11 kv. m., Nr. 1 – 55,14 kv. m. ir Nr. 2 – 58,11 kv. m., viso 183,36 kv. m. bendrojo ploto, vienbučio ir dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas 1) bei – butus, plane pažymėtus: Nr. 1 – 90,31 kv. m. ir Nr. 2 – 67,30 kv. m., viso 157,61 kv. m. bendrojo ploto, dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas 2) ieškoti pirkėjų, o atsakovas įsipareigojo neieškoti pirkėjų turtui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) ir sumokėti ieškovui komisinius, kurių dydis bus lygus 2,5 proc. plius PVM nuo turto pardavimo sumos. Pagal Sutarčių 6 punktą, visais atvejais, klientui (atsakovui) perleidus turtą šios Sutarties galiojimo metu, nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją, laikoma, jog Sutartis yra įvykdyta ir klientas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti ekspertui (ieškovui) komisinius.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – interneto skelbimų portaluose (www.aruodas.lt, www.domoplius.lt) buvo talpinami skelbimai apie parduodamą atsakovo turtą. Ieškovo agentė A. K. rūpinosi turto vizualizacijų, kurios skatina skelbimų peržiūras, padarymu. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. vyko turto apžiūros su susidomėjusiais asmenimis. 2018 m. rugsėjo 13 d. apžiūros metu buvo surasta potenciali pirkėja I. K., apie kurią ieškovo agentė A. K. informavo atsakovą 2018 m. rugsėjo 14 d. SMS trumpąją žinute, tačiau iš atsakovo buvo gautas atsakymas, kad potencialios pirkėjos norimas įsigyti butas jau yra rezervuotas. Iš šio susirašinėjimo taip pat paaiškėjo, kad iš visų 5 butų, kuriems pagal Sutartis išimtinėmis teisėmis pirkėjų turėjo ieškoti ieškovas, laisvas yra likęs tik vienas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), II aukšte. Atsakovas neinformavo ieškovo, kad pats vykdo pirkėjų paiešką, kad keli pirkėjai jau yra surasti, nenutraukė Sutarčių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, buvo patalpinęs interneto svetainėje skelbimą apie parduodamą likusį 2 kambarių butą už mažesnę nei Sutartimis sutartą kainą. Ieškovas tvirtina, jog atsakovas apie šio skelbimo patalpinimą interneto svetainėse ar parduodamo Turto kainos keitimą jo neinformavo. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų susitaręs kitaip, ar kad būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal 2018 m. birželio 22 d. tarpininkavimo parduodant turtą sutartis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje.

Pagal 2018 m. birželio 22 d. tarpininkavimo parduodant turtą sutarčių sąlygas, šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui 2,5 proc. nuo turto pardavimo sumos per 5 dienas nuo notaro tvirtinamos Turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir visų pinigų gavimo iš pirkėjo už parduotą Turtą (6 punktas). Sutarties 11 punkte šalys aptarė sąlygas, kuomet atsakovas privalo mokėti komisinį mokestį, net ir tuo atveju, kai po sutarties nutraukimo turtą perka potencialus pirkėjas ar su juo susijęs asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo ieškovo, kad pirkėjai 4 iš 5 butų jau yra surasti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų už kokią kainą atsakovas susitarė parduoti turtą, todėl atsižvelgiant į tai, jog 2018 m. birželio 22 d. tarpininkavimo parduodant turtą sutartimis atsakovas sutiko parduoti turtą už 1 200 Eur / kv. m. (Turto 1 bendras plotas sudaro 183,36 kv. m., bendra kaina – 220 032 Eur; Turto 2 bendras plotas 157,61 kv. m., bendra kaina – 189 132 Eur), – darytina išvada, jog ieškovo komisiniai, pardavus turtą sudaro 10 229,10 Eur + PVM (2 162,81 Eur), iš viso 12 461,91 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 12 461,91 Eur komisinių priteisimo tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.716 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 278,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas).

Iš atsakovo priteistinos 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamas turtas, juridinio asmens kodas 111645042, naudai 12 461,91 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro, 91 ct) komisinius už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir 278,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (tris eurus, 72 ct) teismo pašto išlaidų.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.