Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K., jo gynėjui advokatui Mariui Griciui, transporto priemonės savininkui A. K., išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau tekste LR ATPK) nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015-04-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015-04-17 19 val. 38 min.(duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas blaivus, vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis, eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigūnams pasišalino, tuo pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

R. K. teismo posėdžio metu paiškino, kad nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į elektros energijos perdavimo atramą, esančią netoli parduotuvės, išėjusiai pardavėjai pasiūlius susirinkti automobilio šukes ir nukritusias detales, taip ir padaręs bei išvažiavęs namo, nes daugiau niekam nebuvusi padaryta žala. Kadangi transporto priemonė priklausė mano tėvui, o tėvas pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturėjo, todėl nepranešiau policijai.

R. K. gynėjas advokatas Marius Gricius prašė administracinės bylos teiseną nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi nėra eismo įvykio, kuriam keliami reikalavimai, kadangi Lietuvos Respublikos eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numato, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemone žūsta ar sužalojami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelia, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. ..........

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami LR ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis LR ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

R. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole reiškiami kaltinimai, kad jis vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą, dėl to buvo apgadinta transporto priemonė. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų automobilis buvo apgadintas. Tačiau apgadintasis automobilis, tai yra transporto priemonė Opel Vectra, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. ( 13 b. l.), kuris yra R. K. tėvas ir buvo leidęs jam naudotis šia transporto priemone, pretenzijų A. K. nereiškia. Taip pat pretenzijų nereiškia ir AB LESTO dėl stulpo sugadinimo. Šią aplinkybę patvirtina AB LESTO pateiktas raštas (27 b. l.). Civilinio ieškinio byloje nėra. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-175/2010 išaiškino, kad asmuo, vairuodamas automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą tik jo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl R. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties ir yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaip aukščiau paminėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pažeidimas pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos ir savo pasišalinimu siekia išvengti eismo įvykio metu kylančių padarinių.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad R. K. po įvykio nepasišalino iš įvykio vietos, akcentuotina tai, kad jis paaiškino jog buvo pasimetęs, nemanęs, kad daro kokį nors pažeidimą, nes nieko nesužeidęs, svetimiems asmenims priklausančio turto nesugadinęs, o iš parduotuvės išėjusi pardavėja liepusį susirinkti šiukšles, ką jis ir padarė automobilis, todėl nepagalvojo, kad dėl šio įvykio reikėjo paskambinti į policiją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad R. K. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, juo labiau, kad byloje, kaip minėta, nenustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir yra pagrindas ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-175/2010 išaiškino, kad asmuo, vairuodamas automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą tik jo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje R. K. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismu per šį nutarimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.