Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. K. gynėjo advokato Roberto Klovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Klovas prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti, sustabdyti nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 164, 48 straipsniai), padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai, kvalifikuodami A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 164 straipsnį, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis sąmoningai nevykdė prievolės išlaikyti savo vaikus. Ignoravo aplinkybę, jog buvo galimybė išieškoti išlaikymą priverstine tvarka (CPK 624 straipsnis) ir tai buvo daroma. Teismai, spręsdami dėl A. K. kaltės, t. y. svarbių vaikų išlaikymo nemokėjimo priežasčių nebuvimo ir kt., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesiėmė priemonių nustatyti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes (dėl kito asmens žemės nuomos mokesčio ir administracinių nuobaudų mokėjimo). Be kita ko, skunde kritiškai vertinami nukentėjusios parodymai, akcentuojamas šių parodymų neobjektyvumas. Kasatoriaus nuomone, teismai nesiaiškino ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių (dėl dalinio jo nedarbingumo, įmonių bankroto, jo sunkios finansinės padėties). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu (dėl žemės sklypo nuomos, dėl sumokėtų baudų už KET pažeidimus, dėl turimų kitų pajamų šaltinių), todėl gynyba neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti ir tuo buvo esmingai pažeistos BPK nuostatos, nulėmusios neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nepatikrinęs nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai neatsakęs į visus esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, dėl jo turto, dėl galimybės susirasti darbą po patirtos traumos). Be kita ko, kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl netinkamai taikyto BK 48 straipsnio, tai yra nesant jo taikymo pagrindų ir sąlygų.