- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-2071-848/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02500-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- R. P., G. P., L. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- notarei V, Kauno
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Neringa Milašienė
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei, dalyvaujant ieškovei D. Č., ieškovės atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovams R. P., G. P., jų atstovei advokatei L. S., atsakovės L. P. atstovei advokatei Neringai Milašienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus atstovei M. S., nedalyvaujant atsakovei L. P., trečiajam asmeniui notarei V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos), L. P., R. P., G. P., trečiajam asmeniui Kauno 14-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996-08-21 įsakymo Nr. 01-3666 dalį dėl leidimo parduoti L. P. 48/100 dalis 0,0943 ha žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune; pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P19/96-4070, sudarytos 1996-11-04 tarp Kauno apskrities valdytojo administracijos ir L. P. dalį dėl 48/100 dalių 9,43 arų žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, pardavimo ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiais 2003-08-08 pirkimo – pardavimo Nr. 2-2956 sutarties, sudarytos tarp L. P., R. P. ir J. R., R. P. bei G. P. dalį dėl 48/100 žemės sklypo dalių pardavimo ir tos pačios dienos žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto dalį; pripažinti negaliojančiu susitarimą pirkti žemės sklypą, esantį Biržų g. Nr. 27, Kaune, tarp atsakovės L. P. ir D. Č., patvirtintą 1996-08-12 Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. specialistės J. V., priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 56-57, t.2).
Ieškovė patikslintame ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, kad 1996-11-04 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 19/96-4070 Kauno apskrities valdytojo administracija atsakovei L. P. pardavė 943 kv. m. žemės sklypą, esantį Biržų g., Nr. 37, Kaune. 1996 m. lapkričio 4 d., t.y. ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieškovei nuosavybės teise priklausė 48/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statiniai), esančių Biržų g. 37, Kaune. Kita šių pastatų dalis - 52/100 dalys priklausė atsakovei L. P.. Šiuo metu nuosavybės teise ieškovei priklauso tos pačios 48/100 dalys minėtų pastatų, kitos 52/100 dalys priklauso tretiesiems asmenims. Ieškovė savo nuosavybės dalį įgijo 1995 m., paveldėdama turtą po savo tėvų Emilijos ir P. S. mirties, atsakovė L. P. nuosavybės teises į 52/100 dalis pastatų buvo įgijusi anksčiau ir kitais pagrindais. 1995-05-25 įgijus nuosavybės teises į pastatus žemė buvo valstybės nuosavybė. 2008 m., gavusi įsakymą, ieškovė sužinojo, jog 1996-08-21 įsakymu Nr. 01-3666 atsakovas KAVA leido parduoti kitai atsakovei L. P. visą sklypą, nors jau tuo metu buvo žinoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys valdoje esančių pastatų. Įsakymas ir sutartis yra neteisėti, prieštarauja įstatymams, grubiai pažeidžia ieškovės teises, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Atsakovė L. P. apgavo ne tik ieškovę, bet ir KAVA, klastodama ieškovės parašus ant dokumentų, turėjusių lemiamą reikšmę neteisėtiems veiksmams, parduodant žemę tik vienai pastatų bendraturtei. Kita sandorio šalis - KAVA, nerūpestingai, netinkamai atliko savo pareigas ir pardavė sklypą vienai bendraturtei, be to, pagal dokumentus, neatitinkančius įstatymo. 1996-11-04 parduodant visą 943 kv. m dydžio žemės sklypą Biržų g. 37, Kaune, vienai bendraturtei L. P. buvo pažeisti įstatymai ir poįstatyminiai aktai, ieškovės teisės įgyti, naudotis ir privatizuoti 48/100 dalis šio žemės sklypo. Privatizuojant žemės sklypą reikėjo ieškovės ir L. P. susitarimo, nes jos sutarties sudarymo momentu buvo bendraturtės. Atsakovė L. P., naudodamasi tuo, kad ieškovė dėl darbo pobūdžio mažai laiko būdavo Lietuvoje, išsipirko visą žemės sklypą be jos žinios, klastodama dokumentus. Ieškovė 2005 metais sužinojo, jog žemėtvarkos tarnybai buvo pateiktas 1996-08-12 susitarimas pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkių, t.y. tarp ieškovės ir atsakovės L. P., kuriame atsakovė suklastojo ieškovės raštą, parašą ir valią - jame nurodoma, kad ieškovė neperka dalies sklypo. Ieškovė tokio dokumento 1996 m. nematė, nepasirašė ir neatsisakė pirkti žemės dalies, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje. Nors šiame susitarime ir buvo esminių trūkumų bei nurodytas ne tas perkamo sklypo adresas, tarp atsakovų 1996-11-04 buvo sudaryta viso žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, pirkimo - pardavimo sutartis. KAVA darbuotojai netinkamai, aplaidžiai atliko savo pareigas. Įstatymų pažeidimai, sudarant sandorį, padaryti tikslu atimti iš ieškovės teisę įgyti lengvatinėmis sąlygomis nuosavybės teisę į žemę. Atsakovė L. P. klastojo ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo pirkimu - suklastoti tėvų parašai ant 1992-09-08 susitarimo pirkti žemę, padirbtas ieškovės parašas ant 1996-07-30 žemės sklypo plano. 2003-08-08 sutartimi L. P. savo turėtą nuosavybę į pastatus ir žemę pardavė J. R. (J. R. mirė ir jo dalį paveldėjo R. P.) ir atsakovams R. P. bei G. P.. Sandorių dalys, kurių pagrindu į 48/100 dalis žemės sklypo, esančio Biržų g., Nr. 37, Kaune, nuosavybę įgijo atsakovai, LR CK 1.78 str. 5 d. pagrindu yra niekiniai ir turi būti pripažinti negaliojančiais nuo pat jų sudarymo pradžios. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog nepraleido ieškinio senaties termino, nes iki 2005 metų be jokių kliūčių naudojosi žemės sklypo dalimi - tiek įvažiavimu, tiek kiemu, tiek žemės sklypo dalimi ties įėjimu į savo pastatų dalį. Kai atsakovai pradėjo trukdyti naudotis, 2005 m. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, o bylinėjimosi eigoje išaiškėjo atsakovės L. P. padaryti nusikalstami dokumentų klastojimai. Teismo posėdžio metu aiškino, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2008 m., kai rado tėvų susitarimą be parašų ir kai KAVA Išdavė įsakymą dėl žemės pardavimo. Apie 1996 m. KAVA įsakymą taip pat sužinojo tik 2008 metais, kai jį su advokato pagalba gavo (b.l.108-114, t.3).
Atsiliepimas
A. R. P. ir G. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei teismo posėdyje atsakovai nurodė, jog ieškovės ieškinys grindžiamas dviem argumentais, o būtent, kad Kauno apskrities Valdytojo administracijos 1996-08-21 įsakymas Nr. 01-3666, kuriuo buvo leista parduoti žemės sklypą ir 1996-11-04 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra neteisėti ir prieštaraujantys įstatymams, tačiau tokie ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi nenurodoma, kokie konkrečiai įstatymai buvo pažeisti ir kuo konkrečiai pažeidimas pasireiškė. Ieškinyje nurodyti teiginiai, tokie kaip „KAVA nerūpestingai, netinkamai atliko savo pareigas ir pardavė sklypą vienai bendraturtei, be to, pagal dokumentus neatitinkančius įstatymo“, nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, sudariusi su atsakove 1996-11-04 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pažeidė 1995-07-17 LR Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką, reglamentuojančią valstybinės žemės pardavimą, kai bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklype esantys pastatai priklauso keliems asmenims. Būtent dėlto ieškovė teigia, jog minėta pirkimo - pardavimo sutartis yra neteisėta, todėl naikintina, tačiau ieškovė taip ir nenurodė, kurie konkrečiai įtarimo punktai, nustatantys valstybinės žemės pardavimą, buvo pažeisti, be to, minėtame nutarime nėra nustatyta konkreti tvarka, reglamentuojanti valstybinės žemės pardavimą, kai bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklype priklausantys pastatai priklauso keliems asmenims. Joks notarinis susitarimas nebuvo ir neturėjo būti pateiktas, kadangi ieškovė išreiškė pageidavimą apskritai nepirkti valstybinės žemės, kas aiškiai atsispindi 1996-08-12 susitarime, sudarytame tarp ieškovės ir atsakovės L. P.. Ieškovė 1996-11-04 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį laiko neteisėta tvirtindama, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis suklastotu 1996-08-12 susitarimu, tačiau rašysenos ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad minėtą susitarimą pasirašė pati ieškovė. Nepagrįsti ir tie ieškovės argumentai, kuriais ji teigia, jog Kauno apskrities valdybos administracija 1996-08-21 priimdama įsakymą, kuriuo leido atsakovei L. P. pirkti ginčo žemės sklypą, pasielgė neteisėtai, pažeidė ir atėmė iš ieškovės teisę pirkti dalį žemės sklypo, nes ieškovė nenurodo jokio konkretaus veiksmo ar dokumento, kurio neatliko ar nepateikė Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai atsakovė L. P.. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi ji 1996-08-12 susitarime išreiškė savo atsisakymą pirkti valstybinę žemę, būtent ši diena ir laikytina ieškinio senaties termino pradžia (b.l.80-81, t.2, b.l.108-114, t.3).
A. K. apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Minėtame atsiliepime bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad palaiko 2009-02-27 atsiliepime išdėstytus motyvus, jog įsakymas ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėti, neprieštaraujantys įstatymams, todėl nėra pagrindo juos naikinti ar pripažinti negaliojančiais. Ieškovė nėra pateikusi prašymo pirkti žemės sklypą, priešingai, 1996-08-12 ji šios savo teisės atsisakė. Ieškovė teigia, jog ji ant 1996-08-12 susitarimo nepasirašė, jog ieškovės parašas padirbtas ant žemės sklypo plano, tačiau rašysenos ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad minėtą susitarimą pasirašė pati ieškovė. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes dėl savo tariamai pažeistų teisių kreipėsi po 12 metų (b.l.84-85, t.2, 108-114, t.3).
A. L. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota tinkamai (b.l.92, t.3), byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 5 d.). Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį bei atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei neteisėtą. Nurodė, jog ji nuo 1982 m. iki 2003-08-08 buvo gyvenamojo namo, esančio Biržų g. 37, Kaune, 52/100 idealinių dalių savininkė, o 48/100 idealinės dalys iki jų mirties priklausė jos tėvams Emilijai ir P. S.. Be to, su tėvais naudojosi valstybinės žemės sklypu (906 kv. m.), nustatytu namų valdos techninės apskaitos byloje. Prasidėjus žemės reformai 1992-09-08 su tėvais susitarė, jog 906 kv. m. namų valdos žemės sklypą pirks ji viena. Šis susitarimas buvo patvirtintas notaro ir 1992-09-09 pateiktas Kauno miesto valdybai kartu su prašymu parduoti jos naudojamą žemės sklypą Biržų g. 37, Kaune. Paneigtinas ieškovės teiginys, jog ji klastojusi tėvų parašus susitarime tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypą, nes Kauno I - os valstybinės notarinės kontoros valstybinio notaro V. Jarienės tvirtinamajame įraše nurodyta, jog notarė, patvirtinusi šį susitarimą, nustačiusi šalių asmenybes ir nurodžiusi, jog šalys sutartį pasirašiusios notaro akivaizdoje. 1993-02-06 už perkamą sklypą sumokėjo valstybei investiciniais čekiais. 1994-05-17 Kauno m. žemėtvarkos tarnybai parašė pareiškimą, prašydama sudaryti perkamo sklypo ribų planą, tačiau valstybė šio plano dėl lėšų stygiaus nedarė, todėl buvo priversta planą paruošti savo lėšomis, samdomos įmonės atstovas surinko asmenų, su kuriais reikėjo suderinti šį planą, parašus, žemės sklypo ribų planas buvo derinamas ir su specialistais, ką patvirtina plane esantys parašai ir antspaudai ir tik 1996-07-30 planą patvirtino Žemėtvarkos tarnybos viršininkas. Kategoriškai neigia, jog šiame plane pasirašė už ieškovę. Ieškovė 1995-05-25 po tėvo mirties paveldėjo 0,24 idealines dalis šio namo, o 1996-02-19 po motinos mirties paveldėjo dar 0,24 idealines dalis. Kadangi ieškovės ir atsakovės tėvai 1992 m. buvo atsisakę pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis, todėl nebuvo įmokėję už ją, o ieškovė po tėvų mirties nepaveldėjo investicinių čekių ir tuo pačiu ji nepaveldėjo teisės išsipirkti žemę nominalia kaina. Be to, iki 1995-11-09 ieškovė neturėjo teisės pirkti žemės Lietuvoje, nes nebuvo LR pilietė. Po to, kuomet ieškovė įregistravo nuosavybės teisę į 48/100 dalis gyvenamojo namo (1996-02-19 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu), ieškovė ne kartą yra išreiškusi savo valią, jog jai žemė nereikalinga, ji jos nepirksianti, nes neturinti vaikų, dėl to neturinti kam žemę palikti, o be to, nenorinti investuoti į žemę, kuri tuo metu buvo menkavertė. Teisės aktų reikalaujama tvarka 1996-08-12 buvo patvirtintas susitarimas su ieškove, jog ji, būdama gyvenamojo namo bendrasavininke, atsisakė pirkti (nepirks) jai priklausančios dalies namų valdos žemės sklyp dalį. Susitarime su ieškove neklastojo nei ieškovės parašo, nei rašto, nei valios, už ją nepasirašė ir tai patvirtina faktas, jog šį susitarimą patvirtino Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. specialistė, nurodžiusi, jog šalys pasirašė jos akivaizdoje, nustačius šalių asmenybes bei rašysenos ekspertizės išvada. Ta aplinkybė, jog susitarime neteisingai nurodytas namo numeris, laikytina rašymo klaida. Kodėl susitarime nebuvo nurodytas D. Č. adresas ir kodėl susitarimui nebuvo suteiktas registracijos numeris, nežino. Nors ieškovė teigia, jog ginčijamo susitarimo ji negalėjusi pasirašyti dėl to, kad 2006-08-12 ji nebuvusi Lietuvoje, pridėtame ieškovės paso nuoraše yra vizos, kuriuose nurodytos vėlesnės datos, nei susitarimo sudarymo data. Ieškovei atsisakius pirkti dalį žemės sklypo, atsakovė 1996 m. papildomai sumokėjo už žemės sklypą bei už inžinierinius įrengimus ir pagal 1996-08-21 Kauno apskrities valdytojo įsakymą buvo sudaryta 943 km. m. žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune pirkimo - pardavimo sutartis, 1996-11-20 nupirktas žemės sklypas buvo įregistruotas valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Ieškovė nurodė, jog jos prašomi pripažinti negaliojančiais KAVA įsakymas ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis prieštarauja LR Žemės įstatymui bei 1995-07-17 Vyriausybės nutarimui Nr. 987, tačiau nenurodė, koks LR Žemės įstatymo straipsnis reglamentuoja nurodytas nuostatas, o LR Vyriausybės nutarimo Nr. 987 7 p. numatyta, jog valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami ne aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą nustatytą vadovaujantis Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika, o individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį, taigi valstybei parduodant atsakovei žemės sklypą šios teisės normos nebuvo pažeistos. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog 1999-07-15 ji pardavė ieškovei 0,0147 ha namų valdos žemės sklypą, o 2003-08-08 pardavė J. R. bei R. ir G. P. jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, ūkinį pastatą bei garažą su kiemo priklausiniais ir 796/943 dalis 0,0943 ha žemės sklypo. Nesutinka su ieškovės nurodytu teiginiu, jog ji nepraleidusi ieškinio senaties termino ginčyti žemės pirkimo iš valstybės sandorį, nes pagal ieškovės ginčijamų įsakymo ir sutarties sudarymo metu galiojusio LR CK 86 str., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip jau esu nurodžiusi, ieškovė išreiškė savo valią, atsisakydama pirkti valstybinę žemę 1996-08-12, todėl ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Be to, jos nupirktas žemės sklypas buvo įregistruotas viešame registre 1996-11-20, todėl ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo sužinoti apie jos neva pažeistą teisę įsigyti nuosavybėn dalį namų valdos (b.l. 86-88, t.2, 108-114, t.3).
Tretysis asmuo notarė V. P. atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota tinkamai (b.l.98, t.3), byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (LR CPK 270 str. 4 d.): šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.), šalys taip pat turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (LR CPK 187 str. 1 d.).
Byloje nustatyta (LR CPK 177 str. 2 d.), kad 1996-08-21 Kauno apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą Nr.01-3666 dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo Kauno mieste, kuriuo leidžiama L. P. pirkti žemės sklypą, esantį Biržų g. 37, Kaune (b.l.9, t.1). 1996-11-04 Kauno apskrities valdytojo administracija ir L. P. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėja nupirko 943 m² žemės sklypo, esančio biržų g. 37, Kaune (b.l.11-12, t.1). 1996-08-12 tarp L. P. ir D. Č. buvo sudarytas susitarimas tarp bendrasavininkių dėl žemės sklypo pirkimo, kuriame D. Č. nurodė, kad neperka bendrai naudojamos valdos žemės dalies (b.l.14, t.1). 1999-07-15 L. P. ir D. Č. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria D. Č. nupirko 0,0147 ha dalį žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune (b.l.36, t.1). 2003-08-08 tarp L. P., R. P. ir J. R., R. P., G. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, L. P. ir R. P. pardavė, o pirkėjai nupirko 52/100 dalis namo su dalimi kiemo statinių, pagalbinius pastatus ir 796/943 dalis bendrojoje nuosavybėje žemės sklypo, esančius Biržų g. 37, Kaune (b.l.38-41, t.1). 2003-08-08 D. Č. tvirtinant 2003-08-08 pastatų ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakė pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti 52/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi kiemo statinių, pagalbinius pastatus ir 796/943 dalis žemės sklypo, esančius Biržų g. 37, Kaune (b.l.23, t.2). 2004-10-13 J. R. priklausantį turtą paveldėjo jo dukra R. P. (b.l.43-44, t.1).
Ieškovė ieškiniu prašo: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996-08-21 įsakymo Nr.01-3666 dalį dėl leidimo parduoti L. P. 48/100 žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, 2) pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1996-11-04 tarp Kauno apskrities valdytojo administracijos ir L. P., dalį dėl 48/100 dalies žemės sklypo, esančio Biržų g.37, Kaune ir taikyti restituciją, 3) pripažinti negaliojančiais 2003-08-08 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp L. P., R. P. ir J. R., R. P. bei G. P. dalį dėl 48/100 dalių žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, pardavimo ir tos pačios dienos žemės sklypo 48/100 perdavimo-priėmimo akto dalį. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad ji nepasirašė 1996-08-12 susitarimo sudaryto tarp L. P. ir D. Č., kuriame D. Č. nurodė, kad neperka bendrai naudojamos valdos žemės dalies. Ieškovė teigia, kad jos parašas ant minėto susitarimo yra suklastotas, be to padirbtas parašas yra ir ant žemės sklypo plano.
Šie ieškovės argumentai atmestini žemiau nurodytų motyvų pagrindu.
1992-09-09 L. P. (L. P.) pateikė prašymą Kauno miesto valdybai dėl žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, pirkimo (žemės sklypo pirkimo byla Nr.1213, b.l.1). Vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatymais L. P. pateikė visus reikalingus dokumentus. Kartu su dokumentais buvo pateiktas 1992-09-08 notariškai patvirtintas susitarimas pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkių E. S., P. S. ir L. P. (žemės sklypo pirkimo byla Nr.1213, b.l.12). Po E. S. ir P. S. mirties buvo pateiktas naujas 1996-08-21 susitarimas pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkių D. Č. ir L. P., kuriuo bendrasavininkės susitarė, kad žemės sklypą pirks L. P. (žemės sklypo pirkimo byla Nr.1213, b.l.13). Atsižvelgiant į tai ir buvo priimtas 1996-08-21 Kauno apskrities valdytojo įsakymas Nr.01-3666 (žemės sklypo pirkimo byla Nr.1213, b.l.23)., kuriuo leista L. P. pirkti 943 kv m žemės sklypą Biržų g. 37, Kaune bei 1996-11-04 su L. P. sudaryta valstybinės ž-emės pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.11-12, t.1). Įrodyti aplinkybei, kad 1996-08-12 susitarime tarp D. Č. ir L. P. yra suklastotas ieškovės parašas bei žodis “neperku” yra rašytas ne jos ranka, ieškovė prašė skirti teismo rašysenos ekspertizę. 2010-08-04 rašysenos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad 1996-08-12 susitarime tarp bendrasavininkių pirkti žemės sklypą žodžiai “D. Č.”, “neperku” yra parašyti D. Č., taip pat šį susitarimą pasirašė pati D. Č. (b.l.51-58, t.3). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad aukščiau minėtas įsakymas bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėti, neprieštaraujantys įstatymams, todėl nėra pagrindo iš dalies naikinti Kauno apskrities valdytojo įsakymą bei iš dalies pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimą, numatė asmens teisę, bet ne pareigą pirkti valstybinę žemę. Įgyvendinti ar ne šią teisę, sprendė pats asmuo. Vadovaujantis civilinėje byloje bei žemės sklypų pirkimo dokumentų byloje Nr.1213 esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė prašymo dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo nepateikė, priešingai, 1996-08-12 ieškovė atsisakė savo teisės pirkti valstybinį žemės sklypą atsakovės L. P. naudai. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
Taip pat vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais atmestinas ir ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2003-08-08 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp L. P., R. P. ir J. R., R. P. bei G. P. dalį dėl 48/100 dalių žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, pardavimo ir tos pačios dienos žemės sklypo 48/100 perdavimo-priėmimo akto dalį (CPK 178 str, 179 str.).
Kiti ieškovės nurodyti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, nesudarančiais teisinio pagrindo ieškinį tenkinti, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl šių priežasčių nevertintini ir kiti byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai.
Atsakovai bei jų atstovai atsiliepimuose bei teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad sutinkamai su 1964 m. LR CK 83 - 86 str., 90 str. ieškovei išnyko teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Atsakovų atstovai nurodė, kad pagal ieškovės ginčijamų įsakymo ir sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 86 str., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė savo valią atsisakydama pirkti valstybinę žemę išreiškė 1996-08-12, todėl ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Atsižvelgiant į tai, atsakovų nuomone, ieškinio senatis suėjo po trijų metų 1999-08-12.
Ieškovė ieškinyje teigė, kad apie jos pažeistas teises ji sužinojo 2005 metais, kada atsakovai Pečiuliai pradėjo trukdyti jai naudotis žeme, todėl ieškinio senaties termino ji nepraleido. Prašydama skirti rašysenos ekspertizę, dėl 1996-08-12 susitarime suklastoto jos parašo, ieškovė nurodė, kad ekspertizės išvada ji taip pat įrodinės ir tą aplinkybę jog ieškinio senaties termino ji nepraleido. Vėliau, gavus teismo ekspertizės išvadą, teismo posėdžių metu ji teigė, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo 2008 metais.
2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį, reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 1. p. nustatyta, kad jei tam tikriems reikalavimams pareikšti 1964 m. CK numatyta ieškinio senaties terminų trukmė, lyginant su 2000 m. CK, yra skirtinga, ieškinio senaties terminai taikomi ir skaičiuojami laikantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII–1864 10 straipsnyje nustatytų taisyklių. 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964 m. CK ar kituose įstatymuose) gali būti taikomi tik su sąlyga, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus nustatytų ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo.
Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiuo atveju ieškovė bei jos atstovas teigė, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2005 m. (b.l.57, t.2), vėliau, prašant skirti ekspertizę, nurodė, kad ekspertizės išvada įrodinės, jog ieškinio senatis nesuėjusi (b.l.152, t.2), o gavus teismo ekspertizės išvadą, teismo posėdžio metu teigė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2008 m., gavusi tėvų susitarimą dėl žemės pirkimo (b.l.109, t.3).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 1996-08-12 sudarė susitarimą su L. P., kuriame nurodė, kad neperka bendrai naudojamos valdos žemės dalies. Teismo nuomone nuo šios datos ir prasideda ieškinio senaties terminas, nes visi po to sekę veiksmai patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovė suprato iš šio susitarimo kilusias pasekmes. Tai patvirtina ir 1999-07-15 tarp L. P. ir D. Č. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria D. Č. nupirko tik 0,0147 ha dalį žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune; 2003-08-08 D. Č. notariškai patvirtintas atsisakymas pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti 52/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi kiemo statinių, pagalbinius pastatus ir 796/943 dalis žemės sklypo, esančius Biržų g. 37, Kaune. Pažymėtina, kad ieškinys teismui dėl jos pažeistų teisių buvo pateiktas tik 2008 metais. Tai, kad ieškovė į teismą nesikreipė nei po 1996-08-12 susitarimo, nei priėmus jos prašomus panaikinti sandorius ir aktus tik patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovė suvokė savo atsisakymo pirkti žemę pasekmes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, jog ieškovė savo nuostatą įrodinėti, jog nesuėjo ieškinio senaties terminai remiantis teismo ekspertizės išvada, pakeitė po to, kai ta išvada buvo gauta, bei į tai, kad ieškovės buvo nurodomos vis kitos datos, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama senatis, kas įrodo ieškovės nesąžiningumą. Ieškovės sąžiningumu pagrįstai leidžia abejoti ir ta aplinkybė, jog net ir gavus teismo ekspertizės išvadą, teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad jokių susitarimų ji nepasirašė ir jos parašai yra suklastoti (b.l.109, t.3), tuo metu ji buvo Rusijoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje reikalavimui panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996-08-21 įsakymo Nr.01-3666 dalį dėl leidimo parduoti L. P. 48/100 žemės sklypo, esančio Biržų g. 37, Kaune, prašė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Teismo nuomone šis prašymas nepagrįstas, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas prasidėjus teismo byloje nustatytam ieškinio senaties terminui bei šio akto priėmimo metu, t. y. 1996-08-12 bei 1996-08-21 negaliojo, todėl šiam reikalavimui taip pat taikytinas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas 1964 m. LR CK.
Ieškinio senaties institutas yra nustatytas siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė yra ginama, jeigu pats asmuo apdairiai ir rūpestingai elgiasi dėl savo teisių ir operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Kaip minėta anksčiau ieškovė į teismą su pirminiu ieškiniu kreipėsi tik 2008 m. rugpjūčio 20 d. (b.l.3-5, t.1), todėl teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, atsakovai, jų atstovai prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (1964 m. LR CK 84 str., 85 str., 86 str., 2000 m. LR CK 1.126 str., 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII–1864 10 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 92 str.): atsakovei L. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 500 Lt atsakovės sumokėti advokatei už teisinę pagalbą (b.l.151, t.1, b.l.126, t.2), atsakovei R. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500 Lt atsakovės sumokėti advokatei už teisinę pagalbą (b.l.125, t.2) ir G. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 000 Lt atsakovo sumokėti advokatei už teisinę pagalbą (b.l.152-153, t.1), bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurias sudaro 196,14 Lt.
Ieškovė D. Č. ekspertizės atlikimui į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2010-02-18 įmokėjo 1 000 Lt (b.l.9, t.3). Lietuvos teismo ekspertizės centras teismui pateikė 2010-08-04 PVM sąskaitą-faktūrą 957,76 litų sumai už teismo psakirtos rašysenos ekspertizės atlikimą (b.l.49, t.3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjusi didesnę sumą, jai gražintina likusi 42,24 Lt suma.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. Č., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Biržų g. 37, Kaune, 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Tvirtovės al. 77, Kaune, 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei R. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Biržų g. 17-2, Kaune, ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Biržų g. 17-2, Kaune.
Priteisti iš ieškovės D. Č., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Biržų g. 37, Kaune, 196,14 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus, 14 cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei D. Č., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Biržų g. 37, Kaune, 42,24 Lt (keturiasdešimt du litus, 24 ct), įmokėtus 2010-02-18 į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.LT95 7300 0100 0222 9831.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.