Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1977-613/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
2S-1977-613/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10698-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
J. V.
Pareiškėjas
S. V.

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1977-613/2015Teisėja Elena Pauliukienė(Proceso Nr. 2-06-3-10698-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. ir pareiškėjo S. V. (S. V.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir antstolės L. Pužienės prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Linai Pužienei, AB „Swedbank“ dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. skundė antstolės L. Pužienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0109/15/00367. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. pranešimu „Dėl turto vertės“ Nr. 3.5.-10577 antstolė faktiškai nustatė Turto vertę pagal 2015 m. liepos 14 d. atliktą Turto ekspertizės aktą. Pareiškėjas mano, kad antstolės veiksmai neteisėti, nes antstolė 1) nepriėmė patvarkymo dėl turto vertės nustatymo (nustatė pranešimu) ir 2) nustatydama turto vertę, neatsižvelgė į skolininko nuomonę dėl turto vertės.

Antstolė 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. 3.5.-11802 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolės L. Pužienės veiksmų 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad antstolė, atsižvelgdama į skolininko prieštaravimus bei skirdama pakartotinę nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertizę bei po nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės nepriimdama patvarkymo nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o taip pat nepažeidė pareiškėjo interesų bei teisių.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos teisme gauti suinteresuoto asmens J. V. ir pareiškėjo S. V. atskirieji skundai, jais skundžiama 2015 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis. J. V. atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota nei apie pradėtą teisminį procesą, nei apie bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės ginti savo interesų; prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

S. V. atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai pripažino antstolės 2015 m. liepos 29 d. pranešimu „Dėl turto vertės“ Nr. 3.5.-10577 atliktą Turto vertės nustatymą teisėtu, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išnagrinėti bylą iš esmės – panaikinti antstolės 2015 m. liepos 29 d. pranešimu „Dėl turto vertės“ Nr. 3.5.-10577 atliktą Turto vertės nustatymą bei įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl Turto vertės nustatymo atsižvelgiant į S. V. (skolininko) 2015 m. liepos 13 d. pareiškimą dėl Turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskiruosius skundus, atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

CPK 266 straipsnis nustato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pareiškėja J. V. atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįtraukęs pareiškėjos į bylą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m rugpjūčio 26 d. antstolės patvarkyme dėl 2015-08-20 skundo netenkinimo Nr. 3.5.-11802 (b. l. 2) pareiškėja įtraukta kaip suinteresuotas asmuo, taip pat pareiškėjai buvo siųstas teismo pranešimas (b. l. 9) apie teismo posėdžio datą ir laiką, kuriame pareiškėja taip pat nurodoma kaip suinteresuotas asmuo, 2015 m. rugsėjo 23 d. pažyma dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo nutarties siuntimo (b. l. 15). Tai paneigia pareiškėjos J. V. argumentą, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į bylą. Svarbu paminėti, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui, procesiniai dokumentai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), duomenų, kad pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas yra pasikeitęs, byloje nepateikta. Pareiškėja bylos eiga nesidomėjo, nors byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad J. V. nenurodyta skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje, laikytina technine klaida, kuri, atsižvelgiant į išdėstytus faktus dėl J. V. įtraukimo į procesą, nedaro skundžiamos nutarties negaliojančia, todėl pareiškėjos argumentas, kad teismo nutartis naikintina, nes teismas neįtraukė J. V. į procesą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas S. V. atskirajame skunde teigia, kad antstolė turto vertę nustatė pranešimu, o ne patvarkymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 613 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktu, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, turto vertintojas nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Minėtų teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, kad kai turto vertės nustatymą atlieka ne antstolis, o turto vertinimo ekspertas, antstolis priima sprendimą, kurį įformina patvarkymu, dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, todėl dar vienas patvarkymas, kaip teigia apeliantas, nustatyti turto vertei, kai tai yra atlikęs turto vertinimo ekspertas, būtų perteklinis, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolė Lina Pužienė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0109/12/01141, savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo S. V. interesų bei teisių, todėl apelianto argumentas, kad antstolė privalėjo priimti patvarkymą nustatydama turto vertę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsižvelgimo į pareiškėjo (skolininko) nuomonę nustatant nekilnojamojo turto vertę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas antstolei pateikė prieštaravimus dėl turto vertės ir prašė iš naujo paskirti išvaržomo buto, esančio Turistų g. 10D-1, Klaipėdoje, vertinimo ekspertizę, antstolė į juos atsižvelgė ir sutiko paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (patvarkymas Nr. 3.5.-11437). Tai rodo, kad antstolė Lina Pužienė bendradarbiavo su skolininku, taip siekdama pašalinti visus galimus neaiškumus, dviprasmybes bei išsiaiškinant tikrąją turto rinkos vertę. Pabrėžtina, kad turto vertė yra nustatoma ekspertizės metu, tai laikoma oficialiu vertinimu ir toks turto rinkos vertės nustatymas laikomas tinkamu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apelianto reikalavimas įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl turto vertės nustatymo atsižvelgiant į apelianto (skolininko) nuomonę yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti antstolės L. Pužienės pateiktų prašymo skirti pareiškėjai J. V. CPK 95 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. 1 d. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792,00 Eur baudą (CPK 95 str. 2 d.), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad suinteresuotas asmuo J. V. buvo nesąžininga. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip minėta byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl antstolės prašymas skirti J. V. baudą netenkintinas.

Netenkinus atskirųjų skundų, naikintinos 2015-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės-išieškojimo sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0109/12/01141 (CPK 150 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti antstolės L. Pužienės prašymo skirti J. V. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Panaikinti 2015-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones-išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0109/12/01141.

TeisėjaGiedrė Seselskytė