- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-914-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė, Giedrė Kazakevičienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-359/2009 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašė: santuoką, tarp jo ir atsakovės A. M., sudarytą 2004-09-25 Kaišiadorių rajono CMB, akto įrašo Nr. 152, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes M. ir M.; nepilnamečio sūnaus D. M., gim. 2004-12-18, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. M.; iš jo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M., gim. 2004-12-18, mokant kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2008-10-15 iki sūnaus pilnametystės; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), lankymo grafiką kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį pasirinktinai (I ir III arba II ir IV): šeštadieniais nuo 10.00 iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 iki 19.00 val.; padalinti santuokoje įgytą turtą taip: žemės sklypas 0,3683 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr.44/410340, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 36830 Lt atitenka ieškovui; pastatai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 41 868 Lt, t. y. gyvenamasis namas 86,81 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas 24,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė 24,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, 38,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė 31,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas 18,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka ieškovui; atsakovės A. M. AB banke „Hansabankas“ turimoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2008-09-16 dienai sudarė 2,43 Lt ir turimoje Ego kortelėje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas 1000 Lt kredito limitas, kurios nepadengtas likutis 2008-09-16 sudarė 999,77 Lt, esančios piniginės lėšos pasilieka atsakovės asmenine nuosavybe; 2006-12-28 kredito sutartimi Nr.0350618034564-52 ieškovo vardu gauta 60 000 Lt būsto paskola, šios paskolos nepadengtas likutis 2008-08-27 dienai sudarantis 57343,36 Lt, numatytos palūkanos ir visi kiti iš kredito sutarties kylantys kreditoriniai įsipareigojimai lieka ieškovo asmenine nuosavybe; ieškovas įsipareigoja išmokėti kompensaciją A. M. 7000 Lt per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas ketvirtį po 875 Lt; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai pusę bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 2004 m. rugsėjo 24 d., santuoka registruota Kaišiadorių raj. civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 2004 m. gruodžio 18 d. gimė sūnus D.. Su atsakove kartu nebegyvena daugiau kaip pusę metų, susitaikyti nenori. Santuokoje gyventi kartu nepavyko dėl abiejų kaltės – ieškovo dėmesio stokos atsakovei, nes ieškovas nusipirkęs namą, daug dėmesio skyrė namui, mažiau - žmonai, neišlaikius rutinos, tarpusavyje nelikus supratimo, tolerancijos vienas kitam, santuoka iširo. Šeima santuokoje įsigijo namą (duomenys neskelbtini). Namo pirkimui 60 000 Lt dydžio kreditas buvo paimtas iš AB SEB banko, kurio nepadengta dalis yra 57343,36 Lt. Kadangi ieškovo gaunamos pajamos šiuo metu yra pakankamos kreditui padengti, ieškovas prisiima visus įsipareigojimus dėl kredito padengimo, nekilnojamąjį turtą paliekant jo asmenine nuosavybe. Ieškovas įsipareigoja išmokėti kompensaciją atsakovei – 7000 Lt per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kas ketvirtį po 875 Lt, kadangi būtent tokia suma buvo dengtas kreditas ir tik šios lėšos buvo užgyventos santuokoje. Ieškovas taip pat sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Siekiant išvengti ginčo ateityje su atsakove dėl bendravimo su vaiku, prašė nustatyti bendravimo su vaiku grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
Santuoką, sudarytą tarp A. M. ir A. M., įregistruotą 2004 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadorių rajono CMS, akto įrašo Nr. 152, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pavardes po santuokos nutraukimo šalims paliko M. ir M.;
Nustatė nepilnamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina A. M.;
Priteisė iš A. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, mokant nuo 2008 m. spalio 15 d. iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. M..
Nustatė nepilnamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo A. M. lankymo grafiką kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį pasirinktinai (I ir III arba II ir IV): šeštadieniais nuo 10.00 iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 iki 19.00 val.;
1. Žemės sklypas 0,3683 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistruotas nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 36830 Lt, atitenka A. M..
2. Pastatai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 41868 Lt:
2.1 gyvenamasis namas 86,81 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.2 ūkinis pastatas 24,00 kv.m. užstatyto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.3 viralinė 24,00 kv.m. užstatyto ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.4 tvartas 38,00 kv.m. užstatyto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.5 daržinė 31,00 kv.m. užstatyto ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.6 ūkinis pastatas 18,00 kv.m. užstatyto ploto, kurio unikalus Nr.nnn ;
2.7 kiemo statiniai (lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A. M..
A. M. AB banke „Hansabankas“ turimoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2008-09-16 dienai sudarė 2,43 Lt ir turimoje Ego kortelėje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas 1000 Lt kredito limitas, kurios nepadengtas likutis 2008-09-16 sudarė 999,77 Lt, esančias pinigines lėšas paliko A. M. asmenine nuosavybe;
2006-12-28 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. vardu gautą 60 000 Lt būsto paskolą, šios paskolos nepadengtą likutį 2008-08-27 dienai sudarantį 57343,36 Lt, numatytas palūkanas ir visus kitus iš kredito sutarties kylančius kreditorinius įsipareigojimus paliko A. M. asmenine nuosavybe;
Priteisė iš A. M. A. M. 7000 Lt kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, ją išmokant per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas ketvirtį po 875 Lt;
Taip pat teismas priteisė iš A. M. 63 Lt žyminio mokesčio ieškovo A. M. naudai, iš A. M. 1215 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, bei iš A. M. ir A. M. po 4,95 Lt pašto išlaidų valstybei;
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo teismas nukreipė vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašo Kaišiadorių rajono 2009 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir:
Priteisti iš ieškovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, mokant nuo 2008 m. spalio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1. Žemės sklypas 0,3683 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistruotas nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 60 290 Lt, atitenka A. M.;
2. Pastatai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 40 546 Lt:
2.1 gyvenamasis namas 86,81 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.2 ūkinis pastatas 24,00 kv.m. užstatyto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.3 viralinė 24,00 kv.m. užstatyto ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.4 tvartas, 38,00 kv.m. užstatyto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.5 daržinė 31,00 kv.m. užstatyto ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.6 ūkinis pastatas 18,00 kv.m. užstatyto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2.7 kiemo statiniai (lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , atitenka A. M.;
Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei 20 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, ją išmokant per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas ketvirtį po 5000 Lt;
Kitoje dalyje skundžiamą sprendimą atsakovė prašo palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismo priteistas iš ieškovo 250 Lt išlaikymo dydis per mėnesį nepilnamečiui sūnui yra per mažas ir nepatenkins vaiko būtinųjų poreikių, todėl keistinas, priteistą išlaikymo dydį padidinant iki 400 Lt per mėnesį. Be to, po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovės turtinė padėtis, 2009-03-18 iš darbovietės „Clemence Richard“ ji gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 129 str. ir 130 str. nuo 2009-05-18. Todėl ji neteks darbo pajamų, o esant sunkiai valstybės ekonominei padėčiai susirasti naują gerai apmokamą darbą gali būti sunku. Teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikruosius vaiko poreikius, nors atsakovė pateikė lentelę, kurioje detaliai apskaičiavo sūnaus Domo poreikius maistui, rūbams, vaistams, komunaliniams paslaugoms, higienos reikmėms, darželiui, žaislams, pramogoms, draudimui, kirpyklai, apsilankymams pas logopedus – iš viso 787 Lt per mėnesį. Sūnus turi specialiųjų poreikių – jam nustatyta kalbos išraiškos sutrikimo diagnozė, dėl ko privalu lankytis pas logopedą, todėl kas mėnesį atsakovė išleidžia 40 Lt. Tokiu būdu vaikui turint specialiųjų poreikių, jo išlaikymo dydžio vertė gali būti didesnė nei viena MMA. Taip pat atsakovė kas mėnesį moka 50 Lt draudimo įmoką. Šiuo metu atsakovė su sūnumi gyvena pas jos tėvus, kurie yra iš dalies nedarbingi ir kuriems atsakovė padeda mokėdama dalį komunalinių mokesčių. Teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovui lieka kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui, tačiau vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu, įtvirtintu Vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str. 1 d., bet kokie kreditoriniai įsipareigojimai negali būti aukščiau už tėvų pareigą išlaikyti vaikus.
2. Teismas neteisingai nustatė šalių turimo turto vertę ir atitinkamai atsakovei priteisė neteisingo dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Taigi, atsakovė neprieštarauja, kad nekilnojamasis turtas bei kreditoriniai įsipareigojimai būtų palikti ieškovo nuosavybei, tačiau ginčija jai priteistą kompensacijos dydį. Nustatant santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę teismas rėmėsi VĮ „Registrų centras“ pažymoje pateikta vidutine šio turto rinkos verte, nustatyta 2006-09-25 ir 2006-11-28, iki turtas buvo įgytas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, šis vertinimas nebeatitinka realios įgyto turto vertės (CK 3.119 str.), nes nuo to laiko nekilnojamojo turto kainos žymiai kilo. Atsakovė nurodo, jog pagal VĮ Registrų centre ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dieną galiojusias ir viešai interneto tinklapyje skelbiamas vidutines rinkos vertes šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 100 836 Lt. Šis turtas buvo įgytas už 70 000 Lt paskolą, kurios nepadengtas likutis 2008-08-27 sudarė 57 343,36 Lt. Bendro turto, grąžinus paskolą kreditoriui, liktų už 43 492,64 Lt, todėl atsakovei priklausytų 21746,32 Lt kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui lieka išmokėti paskolą kreditoriui, atsakovė sutiko nukrypti nuo lygių dalių principo ir prašė priteisti jai 20 000 Lt kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Tiek kiek atsakovės turtinė padėtis manoma, kad ateityje gali pasikeisti dėl gauto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, tiek pat ir ieškovo materialinė padėtis tapo neaiški, kadangi ir jis gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Todėl vertintina šiuo metu esama šalių turtinė padėtis. Šiuo metu ieškovas studijuoja Kauno technikos kolegijoje savo lėšomis, todėl jam vienam dengiant dar ir kreditą, teikti išlaikymą sūnui yra labai sunku. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, dėl ko reikalinga tokiam mažam vaikui išlaikymui 800 Lt suma per mėnesį.
2. Atsakovės skundo argumentai dėl įsigyto gyvenamojo namo rinkos vertės neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Ieškovo nuomone, šalių bendras turtas yra namų apyvokos daiktai, kuriuos jie pasidalino geruoju, bei išmokėtas kreditas sprendimo priėmimo dienai sudarė 7000 Lt, o visa kita yra skola. Gyvenamojo namo įsigijimo kaina yra nustatyta sutartyje ir kredite. Atsakovė remiasi negaliojančiais rinkos kainų dėsniais, nes šiuo metu kainos yra kritę labai ženkliai ir apie tai pasisako visi rinkos vertintojai 20%. Kuo remiantis atsakovė prašo 20000 Lt ir už kokį įgytą turtą santuokoje, ji skunde neišdėstė, kaip ir nepaaiškino teismo posėdžiuose. Gyvenamas namas yra įkeistas, šiai dienai jis yra banko, o ne sutuoktinių bendras turtas, tik grąžinus kreditą pasikeis šio turto nuosavybės forma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje nenustatyta.
Kaip minėta, atsakovė A. M. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą skundžia tik išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir iš ieškovo priteistos atsakovei piniginės kompensacijos už jai tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį dydžio dalyse.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K – 231/2004).
Tuo pačiu kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, privalėjo detaliai įvertinti tiek vaiko poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kas pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės rėmėsi vien ieškovo pateiktos UAB “BOEN Lietuva” 2008 – 10 – 20 pažymos Nr. DU – 181 duomenimis, patvirtinančiais faktą, jog šis darbdavys už darbą ieškovui A. M. 2008 m. liepos mėnesį sumokėjo 927,10 Lt (b. l. 22). Kitų duomenų apie gaunamas pajamas, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu neteikė, teismas šių įrodymų neteikimo priežasčių netyrė ir atsakovės nurodomų aplinkybių apie ieškovo per vienerius metus 3 – jų darboviečių pakeitimo nevertino, apsiribodamas vien formaliu pateiktų į bylą įrodymų vertinimu. Tuo tarpu iš apeliantės teismui pateiktų nepilnamečio šalių sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini) , išrašų iš medicininių dokumentų apie vaiko sveikatos būklę ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Šveitimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje (b. l. 106 – 107, 129 – 131) nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl sveikatos būklės nepilnametis šalių sūnus turi specialių poreikių, kurie ir yra išvardinti A. M. atsiliepime į ieškinį bei teismui pateiktoje vaiko išlaikymo išlaidų sąmatoje (b. l. 32 – 33, 61), todėl kolegija sprendžia, jog tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Siekiant visapusiškų vaiko poreikių patenkinimo, atsakovės nurodytas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, iš ieškovo priteistas 250 Lt išlaikymo dydis didintinas, priteisiant po 400 Lt kas mėnesį nepilnamečiui sūnui mokamas periodines išmokas. Toks išlaikymas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu išlaikymu, vertintinas kaip labiau atitinkantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir ieškovo turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį – nemažesnį už vieną minimalią mėnesinę algą.
Pagrįstu laikytinas ir apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas dėl jai iš atsakovo priteistinos piniginės kompensacijos už jai tenkančią turto dalį padidinimo, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę ir atsakovei priteisė neteisingo dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.
Kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3. 53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalinti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalinti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o taip pat ir kitų šeimos narių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes.
Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją nuosavybę, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalims dalijantis bendrąją jungtinę nuosavybę, o būtent 0,3683 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir namų valdos statinius, esančius (duomenys neskelbtini) , atsižvelgiant į jų pageidavimus, tikslinga, įvertinus jų kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui, padalinti bendrą turtą, paliekant dalintiną nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ieškovui A. M., o atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę nuosavybės dalį. Teismas ginčo atveju pagrįstai nustatė, jog ieškovas neišgalėtų iš karto sumokėti kitai šaliai, t. y. atsakovei, piniginės kompensacijos už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau neteisingai nustatė tarp šalių dalintino turto vertę, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas piniginės kompensacijos atsakovei A. M. priteisimo dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, t. sk. į nepilnamečių vaikų interesus, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinio norus, bet ir jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuoti galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.
Kaip matyti iš ieškovui teismui pateiktų tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto vertinimo duomenų, visą nekilnojamąjį turtą pirmosios instancijos teismas, kaip ir ieškovas įvertino 70819,00 Lt verte už pagrindą imant nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše nurodomą 2005 – 05 – 27 masiniu rinkos vertės nustatymo būdu (b. l. 14 – 17). Tuo pačiu teismas visiškai nevertino atsakovės paaiškinimų, kad ji savo lėšomis ir darbu prisidėjo ne tik, prie kredito bankui grąžinimo (b. l. 63), bet ir prie gyvenamojo namo remonto bei kitų statinių pagerinimo darbų, nes tuo metu gaudavo gerą atlyginimą. Be to, teismas atsisakydamas priimti atsakovės A. M. priešieškinio pareiškimą, faktiškai ignoravo jos teisę teikti įrodymus, apginant savo ir nepilnamečio sūnaus, gyvenančio su atsakove, teisę teikti įrodymus apie realią dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės turto vertę (nekilnojamojo turto įgyto santuokoje).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog teismas neteisingai įvertino tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto vertę ir be pagrindo iš ieškovo atsakovei priteisė tik 7 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Kadangi apeliantės pateiktoje VĮ Registrų centras Kauno filialo 2009 – 04 – 03 pažymoje Nr. 567898 (b. l. 134, 135) nurodoma vidutinė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra aiškiai didesnė negu, kad nurodė ieškovas, ir jos duomenys sutampa su viešai skelbtinais VĮ Regisrtų centro svetainėje ( b. l. 136 – 142), atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį didintinas nuo 7000 Lt iki 20000 Lt, išmokant šią kompensaciją per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas ketvirtį po 5 000 Lt (CK 3.117 straipsnio 1 – 3 dalys, 3.119 straipsnis).
Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 149, 150) bei sumokėtas 390 Lt žyminis mokestis, taip pat iš ieškovo priteistinos valstybei 5,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 98 straipsnio 1, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti: padidinti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt litų) iki 400 Lt (keturių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2008 m. spalio 15 d. iki D. M. pilnametystės. Taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 7000 Lt kompensacija už jam tenkančią turto dalį, padidinant šią kompensaciją nuo 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) iki 20000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų), ją išmokant per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas ketvirtį po 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų).
Likusioje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 390 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt (penkis litus, 40 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.