Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Galinai Levickienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities VMI atstovei Rasai Survilaitei, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „Vambra“ direktoriumi, neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41⁴ str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį “Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas”, už tai, kad 2008-10-30 d. 10.00 val. operatyvaus patikrinimo metu UAB „Vambra“, adresu Vytenio g. 9/25, Vilnius, kurios direktorius yra G. Š., nustatyta, jog įmonėje dviem darbuotojams nuo 2008-06-15 iki 2008-06-16 tyčia apskaičiuota ir išmokėta 900 Lt darbo užmokesčio neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: E. Ž. 2008-06-16 išmokėta kavinėje „Oranžinis baras“, adresu A.Vienuolio g. 4, Vilniuje, 300 Lt; A. P. 2008-06-15 išmokėta kavinėje „Oranžinis baras“, adresu Konstitucijos pr. 16, Vilnius, 600 Lt. Pinigų išdavimą minėtiems darbuotojams atliko įmonės administratorius R. Ž.. Šiais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. ir 7 p. nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. G. Š.. Teisminio nagrinėjimo metu VMI atstovė paprašė G. Š. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41⁴ str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimų, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir papildomai teismui pateiktą medžiagą, prieina prie išvados, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl G. Š. administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tyčinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo (t. y., dėl darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo) surašytas remiantis operatyvaus patikrinimo UAB „Vambra“ metu gautais dvejais duomenų šaltiniais – buvusių šios įmonės darbuotojų E. Ž. ir A. P. paaiškinimais, duotais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams (b. l. 13, 16). Abu šie asmenys paaiškinimų davimo operatyvųjį patikrinimą atliekantiems pareigūnams metu šioje įmonėje jau nebedirbo. Jokių kitų duomenų, kad UAB „Vambra“ buvo pažeista darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, neskaitant šių dviejų asmenų paaiškinimų, byloje nesurinkta. Byloje nėra užfiksuota neapskaitytų piniginių lėšų buvimas UAB „Vambra“, iš kurių, pagal kaltinimo logiką, ir turėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis, pagaliau, neskaitant žodinės informacijos (vėlgi, užfiksuotos minėtuose dvejuose paaiškinimuose), nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad neapskaityti pinigai kam nors įmonėje kokiu nors pavidalu buvo mokami. Bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek E. Ž., tiek A. P. valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų surašytuose paaiškinimuose esančius teiginius paneigė. Siekiant išsamiai išsiaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes, teismas iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalavo visą operatyvaus patikrinimo UAB „Vambra“ medžiagą. Iš šios medžiagos matyti, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai operatyvaus patikrinimo metu paėmė paaiškinimus ir iš kitų šios įmonės darbuotojų, tačiau nė viename iš jų apie galimus darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus duomenų nėra. Vadinasi, administracinės bylos įrodinėjimo dalykui E. Ž. ir A. P. parodymai turi labai svarbią reikšmę – šiuo atveju teismas susidūrė su situacija, kuomet bylos teisminio nagrinėjimo metu duodami iš esmės skirtingi parodymai nuo parodymų, duotų mokesčių inspekcijos pareigūnams.

Administracinių teisės pažeidimo kodeksas nereglamentuoja kokių nors specialių įrodinėjimo taisyklių – pagal ATPK 256 straipsnį, įrodymai administracinėje teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tačiau, vertinant byloje surinktus įrodymus, pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo suformuotą doktriną ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vienodą praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantijos turi būti suteiktos ne tik baudžiamojon, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Taigi, kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Akivaizdu, kad pilnai ši teisė buvo realizuota būtent (ir tik) teismo posėdyje, kuomet tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo advokatas šia teise pasinaudojo, užduodami klausimus liudytojams E. Ž. ir A. P.. Tokios galimybės operatyvaus patikrinimo metu (kurio metu buvo paimti paaiškinimai iš minėtų liudytojų) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo. Teismas taip pat pažymi, kad pagal susiklosčiusią praktiką administracinėse bylose, jei situacijos ATPK nereglamentuoja, kreipiamasi į atitinkamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. y. tokioje situacijoje, kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo galimybės užduoti liudytojui klausimų), gali būti teisiamajame posėdyje perskaitomi tik tikslu patikrinti kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau patys savaime tokie parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme ir negali būti pagrindu paneigti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Analogiška taisyklė baudžiamajame procese taikoma net paties kaltinamojo parodymų vertinimui. Šios taisyklės turėtų būti laikomasi ir nagrinėjant administracinę bylą – priešingu atveju administracinės bylos teisminis nagrinėjimas iš esmės taptų beprasmis, neturintis privalomų rungtyniškumo, betarpiškumo ir kitų teisminio nagrinėjimo principų. Todėl teismas įrodymais pripažįsta tik A. P. ir E. Ž. bylos teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus.

Vertindamas šių asmenų parodymus, teismas taip pat atkreipia dėmesį į paaiškinimų mokesčių inspekcijos pareigūnams surašymo aplinkybes, liudytojų paaiškinimus teisme dėl parodymų turinio, galimo parodymų keitimo priežastis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek E. Ž., tiek A. P. yra ne lietuvių tautybės asmenys, lietuvių kalba jiems nėra gimtoji, teisminio nagrinėjimo metu šie liudytojai buvo apklausiami dalyvaujant vertėjui. Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams šie asmenys paaiškinimus rašė nedalyvaujant vertėjui, savo ranka. Iš E. Ž. paaiškinimo (b. l. 13) matyti, kad jame yra gausybė lietuvių kalbos gramatikos ir stiliaus klaidų, šiek tiek mažiau tokių klaidų yra A. P. paaiškinime (b. l. 16). Tačiau ir šiame paaiškinime daryti ištaisymai, be kita ko, esminėje vietoje – nurodant galimai papildomai mokėtų pinigų sumą. Bylos teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. nurodė, kad paaiškinimą jam padiktavo mokesčių inspekcijos pareigūnai, A. P. nurodė, kad paaiškinimuose minimas užmokestis iš tikrųjų yra arbatpinigiai - pinigai, papildomai gauti po banketų, o ne darbo užmokestis. Ji patvirtino, kad teisingi yra teismui duodami parodymai. E. Ž. teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad tie pinigai, kurie jo paaiškinime įvardinti kaip darbo užmokestis, iš tikrųjų yra arbatpinigiai, gauti iš klientų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta liudytojų A. P. ir E. Ž. parodymus teismui teisingais, atskleidžiančius tikrąsias faktines aplinkybes.

Teismas taip pat pažymi, kad išvada dėl asmens kaltumo turi būti pagrįsta ne paskirais duomenimis, o visų byloje surinktų įrodymų visuma – gi šiuo konkrečiu atveju visas pareikštas kaltinimas dėl labai griežtą atsakomybę numatančio administracinio teisės pažeidimo padarymo remiasi tik minėtais dviejų asmenų paaiškinimais valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams.

Liudytojų A. P. ir E. Ž. teisme duotus parodymus visiškai patvirtino liudytojai R. Ž. ir A. N.. Tuo tarpu įrodymų dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 4 dalyje, byloje nesurinkta. Todėl administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu teismas,

nutaria:

G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.