- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2-779-772/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08119-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., R. G.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai P. G., suinteresuotam asmeniui D. P. (buv. G.), neatvykus suinteresuotam asmeniui R. G., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. P. ir R. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio vyro K. G. mirties 2009-08-07, priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šią daikto dalį valdyti. Pareiškėja teigė, kad po vyro mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėto nekilnojamojo daikto dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi ja kaip savo turtu, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu K. G. šį nekilnojamąjį daiktą įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kuris yra įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale jos vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėtas nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas jos vardu, tačiau velioniui vyrui taip pat priklausė 1/2 jo dalis. Kadangi po vyro mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji nepretenduoja į tėvo palikimą. Teismo posėdžio metu irgi sutiko su pareiškėjos prašymu ir prašė teismo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. G. irgi pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė kad jis atsisako savo teisių į jam priklausančią palikimo dalį. Taip pat prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja buvo turto palikėjo K. G. sutuoktinė, o santuoką jie įregistravo 1952-12-21 (b.l.6). Iš pateikto teismui mirties liudijimo nuorašo seka, kad K. G. mirė 2009-08-07 (b.l.5). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis daiktas buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir velionio sutuoktinio nuosavybė, tai yra po 1/2 dalį šio daikto priklausė tiek pareiškėjai, tiek ir dabar velioniui K. G., nors šis daiktas viešame registre buvo įregistruotas pareiškėjos vardu (b.l.9-10), nes įsigytas jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3.87 str. 1d., CK 3.117 str.1d.). Po vyro mirties pareiškėja priėmė palikėjo turto dalį, faktiškai pradėjusi ją valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi ja kaip savo turtu (b.l. 11-13). Kadangi suinteresuoti asmenys D. P. ir R. G. prieštaravimo dėl pareiškėjos prašymo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja P. G. priėmė vyro K. G. vardu atsiradusį visą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Kadangi velionį vyrą K. G. pergyvenusi pareiškėja P. G. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, todėl laikytina, kad ir šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių. Nors pareiškėja per nurodytą terminą į vietos notarą nesikreipė, tačiau remiantis aukščiau paminėtu jai priėmus palikimą faktiniu valdymu ji privalės kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), dėl jos mirusio velionio vyro K. G. palikimo priėmimo su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.
Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja P. G. po vyro K. G. mirties 2009-08-07, būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, pradėdama ją faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas. ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į pareiškėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys (b.l. 19-22).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009-08-07, priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdama ją faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas P. G. (a/k (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.