- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-793-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- G. S., L. S.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. S., L. S. atstovo advokato R. N. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą, civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir L. S. ieškinį atsakovei G. J., dėl padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. S. ir L. S. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės G. J. 4970,98 Eur sumą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenis, nustatyta, kad atsakovė G. J. mirė (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir L. S. ieškinį atsakovei G. J. dėl padarytos žalos atlyginimo, nutraukė.
4. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsniu pažymėjo, kad procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tokiu atveju perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, pavyzdžiui, kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, tai negalima perimti ir jo procesinių teisių, susijusių su šių teisių gynyba.
5. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, konstatavo, kad šioje byloje teisinis santykis yra asmeninio pobūdžio, mirusiojo asmens teisės ir pareigos kitiems asmenims nepereina, tokiu atveju nebus galimas ir procesinis teisių perėmimas.
6. Teismas vertino ir tai, kad žala atsirado iš darbinių santykių, atsakovei vykdant individualų techninio darbo projektą. Ieškovai žalą paskaičiavo remiantis patirtais nuostoliais jau su trečiaisiais asmenimis, tačiau dar iki minėtos žalos atsiradimo nebuvo betarpiškai kreiptasi į atsakovę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantai (ieškovai) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo skundžiamą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 14 d., teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teisės į žalos atlyginimą perėjimo tretiesiems asmenims galimybė gali būti pripažinta tuomet, kai ji jau yra apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu. Kadangi mirus atsakovei iškilo ne teisės į žalos atlyginimą, o prievolės atlyginti nuostolius perėjimo įpėdiniams klausimas. Iš teismo argumentų galima spręsti, kad teismas supainiojo bylos šalis ir sprendė ne dėl atsakovės, o dėl ieškovų procesinių teisių perėmimo, t. y. ne dėl prievolės, o teisių perėjimo įpėdiniams.
7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir niekaip nemotyvavo tai, kad teisinis santykis yra asmeninio pobūdžio, mirusio asmens teisės ir pareigos kitiems asmenims nepereina, taigi tokiu atveju nebus galimas ir procesinis teisių perėmimas.
7.3. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip architektė, savo architektūrines pareigas (parengti projektą) buvo įvykdžiusi, tačiau ji neįvykdė iki galo pareigos gauti statybos leidimą, dėl ko ieškovai patyrė nuostolių. Nuostolių atlyginimas yra piniginė prievolė ir nėra išimtinai susijusi tik su atsakove kaip asmeniu, tokia prievolė (nuostolių atlyginimas) gali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiai atsakovei, šios prievolės vykdymui nereikia specialios architekto kompetencijos, todėl priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, prievolė atlyginti nuostolius negali būti laikoma asmeninio pobūdžio, išimtinai susijusi su atsakovės asmeniu, todėl yra galimas materialiųjų teisių ir pareigų, o tuo pačiu ir procesinių teisių ir pareigų perėmimas. Lygiai taip pat būtų buvęs galimas teisės į atlyginimą perėmimas, jeigu ieškovai tokios prievolės nebūtų įvykdę, nepaisant to, kad tokiame santykyje dalyvavo atsakovė kaip architektė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą, mirus vienai iš bylos šalių.
10. CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Taigi, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Taigi, sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Jeigu procesinių teisių perėmimas konkrečiame bylai išspręsti aktualiame teisiniame santykyje yra galimas, teismas negali nutraukti bylos, o turi ją sustabdyti.
11. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje negalimas teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2022 m. liepos 14 d. nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
12. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo iš atsakovės priteisti padarytos žalos atlyginimą, tai yra žala kildinama iš sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Ieškovų pareikšti reikalavimai atsakovei yra turtinio pobūdžio, susiję su ieškovų turtinių interesų gynimu ir atsakovės galima prievole, jeigu ji byloje bus įrodyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1. straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovės asmeniu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas.
14. Todėl iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju – mirus atsakovei G. J. pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusios atsakovės procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 straipsnį ir kt.) taikymo.
15. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja teismo pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Įvykus universaliam atsakovo teisių ir pareigų perėmimui materialiojoje teisėje, jo vietą materialiojoje (taigi ir proceso) teisėje užima įpėdiniai pagal testamentą arba įstatymą (CK 5.1 str.).
16. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovės asmeniu, todėl teismas sprendžia, jog procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas. Pažymėtina, jog nuomonės, kad prievolės, kylančios iš civilinės atsakomybės teisinių santykių, yra paveldimos, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-7-190/2009).
17. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje paaiškėjus, jog atsakovė mirė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti klausimą dėl civilinės bylos privalomo sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 punktas) iki paaiškės mirusios atsakovės teisių perėmėjai, o informacijos apie mirusios atsakovės įpėdinius reikalauti iš palikimo atsiradimo vietos notarų biuro (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Gavęs duomenis apie atsakovės teisių perėmėjus, teismas turėjo apie bylą pranešti asmenims, priėmusiems jos palikimą, ir pasiūlyti įstoti į bylą, perimant pradinės atsakovės procesines teises. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir civilinę bylą nepagrįstai nutraukė, konstatuotina, jog teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas. Dėl nurodyto nutartis naikinama, konstatuojant bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimą, ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.