Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „SIEMTECHA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „SIEMTECHA“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „CONRESTA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. gruodžio 15 d. teisme gauti skolininko UAB „CONRESTA“ prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo, kuriuose nurodyta, kad skolininkas teismo įsakymu priteistą sumą sumokėjo 2015 m. gruodžio 9 d., t.y. nepraleidus šalių pasirašytoje rangos sutartyje nustatyto termino. Skolininkas pažymėjo, kad kreditorius, nesulaukęs prievolės įvykdymo termino pabaigos, kreipėsi į teismą ir tokiu būdu veikdamas savo rizika prisiėmė dėl to kylančias papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Priėmus skolininko prieštaravimus, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreditoriui UAB „SIEMTECHA“ išaiškinta teisė per nustatytą terminą pateikti teismui ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reziumavo, jog skolininkas 2015-12-09 mokėjimu apmokėjo tiek skolą, tiek bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius 2015-12-23 prašyme teismui nurodė, kad skolininkas sumokėjo teismo įsakymu priteistą skolą, bet ne bylinėjimosi išlaidas. Be to, 2015-12-14 prieštaravimuose skolininkas taip pat nurodė, kad apmokėjo 2015-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau akivaizdžiai nurodė, jog nesutinka su teismo įsakymu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl darytina išvada, kad jų nesumokėjo;Aplinkybė, jog pavedimu skolininkas sumokėjo kreditoriui didesnę sumą nei skola pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SM0007405, nereiškia, jog jis apmokėjo ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi mokėjimo atlikimo metu skolininkas buvo skolingas kreditoriui ne pagal vieną sąskaitą-faktūrą, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, todėl manytina, kad permoka buvo skirta senai skolai apmokėti.

Kreditoriaus į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra yra visiškai apmokėta. Be to, kreditoriaus sąskaita ir atliktų darbų aktai bei pažyma apie atliktų darbų vertę skolininko su išlygomis buvo patvirtinti 2015-11-04, todėl vadovaujantis nurodyta Rangos sutarties nuostata, 2015-10-16 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas suėjo ne 2015-11-20, kaip nurodo kreditorius, bet 2015-12-09. Skolininkas nurodytą sąskaitą apmokėjo 2015-12-09, t.y. nepraleidęs Rangos sutartyje nustatyto termino;Kreditoriui nepagrįstai pareiškus reikalavimą, skolininkas neturėjo jokios pareigos anksčiau sutarto laiko įvykdyti savo prievolę, atitinkamai ir Rangos sutarties įsipareigojimai nebuvo pažeisti. Dėl šių aplinkybių, kreditoriaus reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas akivaizdžiai yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl įrodymų prijungimo.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tiek kreditorius atskirajame skunde, tiek ir skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo priimti ir prijungti prie bylos teikiamus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, bei į tai, kad būtinybė pateikti tam tikrus įrodymus iškilo tik tuomet, kai byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas tenkina kreditoriaus ir skolininko prašymus bei prijungia prie bylos ir vertina jų pateiktus įrodymus. Minėtų įrodymų prijungimas yra tikslingas siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti pateiktą atskirąjį skundą bei įvertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atmestas kreditoriaus UAB „SIEMTECHA“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kreditorius UAB „SIEMTECHA“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „CONRESTA“, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 21 251,36 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 260 Eur bylinėjimosi išlaidų: 120 Eur žyminio mokesčio ir 140 Eur advokato pagalbai apmokėti. Savo reikalavimą kreditorius grindė 2015-06-10 Rangos darbų sutartimi Nr. 2015/06/1001, 2015-10-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. SM0007405 ir 2015-11-23 ataskaita „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“. 2015 m. lapkričio 24 d. buvo išduotas teismo įsakymas aukščiau nurodytoms sumoms.

Skolininkas UAB „CONRESTA“ pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuose nurodė, jog skolininkas kreditoriaus nurodytą sąskaitą apmokėjo 2015-12-09, t.y. nepraleidęs Rangos sutartyje numatyto termino, todėl kreditorius, nesulaukęs prievolės įvykdymo termino pabaigos, kreipėsi į teismą ir tokiu būdu savo rizika prisiėmė dėl to kylančias papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorius UAB „SIEMTECHA“ pateikė prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo, kuriame nurodė, kad po teismo įsakymo priėmimo skolininkas apmokėjo visą skolos sumą ir prieštaravimus išreiškė tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2015-10-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. SM0007405 turėjo būti apmokėta 2015-11-20, o ne 2015-12-09 kaip nurodo skolininkas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-13 nutartimi kreditoriaus UAB „SIEMTECHA“ prašymą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymą dėl 21 251,36 EUR skolos, šešių procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 260,00 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „CONRESTA“ kreditoriaus UAB „SIEMTECHA“ naudai; kreditoriaus prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė ir civilinę bylą nutraukė. Argumentuodamas savo sprendimą atmesti kreditoriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, jog 2015 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodyme nurodyta suma (27 169,35 EUR) ženkliai viršija teismo įsakymu iš skolininko kreditoriaus naudai priteistą sumą (kartu su bylinėjimosi išlaidomis bei procesinėmis palūkanomis), todėl padarė išvadą, kad skolininkas per nustatytą terminą teismo įsakymą visiškai įvykdė.

Nesutikdamas su teismo nutarties dalimi, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reziumavo, jog skolininkas 2015-12-09 mokėjimu apmokėjo tiek skolą, tiek bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu apelianto teiginiu.

Nustatyta, jog 2015-10-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. SM0007405, iš kurios savo reikalavimą kildina kreditorius, buvo išduota 48 199,54 Eur sumai. Vadovaujantis 2015-11-23 ataskaita „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“ pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą likusi skolininko neapmokėta suma – 21 251,36 Eur. Ataskaitoje nurodyta, jog PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas – 2015-11-20. Dėl tokios sumos priteisimo (21 251,36 Eur) kreditorius būtent ir kreipėsi pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Iš skolininko UAB „CONRESTA“ pateikto 2015-12-09 mokėjimo nurodymo matyti, jog pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SM0007405 skolininkas sumokėjo 26 741,50 Eur, t.y. didesnę sumą, nei buvo nurodyta 2015-11-23 ataskaitoje „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas, jog skolininkas kreditoriui sumokėjo 5 490,14 Eur didesnę sumą, nei buvo reikalauta, nusprendė, jog skolininkas apmokėjo ir bylinėjimosi išlaidas. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi ji nėra pagrįsta jokiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SM0007405 skolininkas apmokėjo. Vien aplinkybė, kad skolininkas 2015-12-09 mokėjimo nurodymu pervedė didesnę sumą nei reikalauta, per se nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog skolininkas kartu sumokėjo ir bylinėjimosi išlaidas.

Sutiktina su apeliantu, jog iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog prieštaravimuose dėl teismo įsakymo skolininkas nesutiko su kreditoriaus patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi, jo teigimu, PVM sąskaitą-faktūrą jis apmokėjo laiku, ir per anksti kreipdamasis į teismą dėl skolos sumokėjimo, kreditorius pats savo rizika turi prisiimti jam tenkančias bylinėjimosi išlaidas. Teismo nuomone, tokie prieštaravimuose išdėstyti teiginiai leidžia daryti išvadą, jog bylinėjimosi išlaidų skolininkas kreditoriui 2015-12-09 mokėjimo nurodymu nesumokėjo. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kodėl skolininkas kreditoriui sumokėjo didesnę nei reikalauta sumą.

Pažymėtina, jog atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas nurodė, jog vadovaujantis Rangos sutarties 8.4 ir 8.4.1. punktais, rangovas įsipareigojo mokėti užsakovui atlyginimą, kurį sudaro statybvietės išlaidos. 8.4.1. punkte numatyta, jog Statybvietės išlaidų mokestis už užsakovo suteikiamą vandenį, elektrą, išvežamas statybines atliekas ir kitas komunalines paslaugas – 2,5 proc., skaičiuojant nuo Rangovo atliekamų darbų kainos be PVM. Nurodytą mokestį užsakovas turi teisę vienašališkai išskaityti iš Rangovui mokėtinų sumų. Pasak skolininko, buvo pervesta didesnė nei reikalaujama suma būtent dėl to, kad mokėjimo nurodymu buvo apmokėta dalis statybvietės išlaidų, kurios nebuvo išskaitytos iš mokėtinų sumų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas pagrindė, kodėl sumokėta suma viršijo prašomą priteisti teismo įsakymu sumą ir kad sumokėtas skirtumas nebuvo bylinėjimosi išlaidų padengimas. Dėl nurodyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog skolininkas padengė kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Negana to, net pats Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodyme nurodyta suma (27 169,35 EUR) ženkliai viršija teismo įsakymu iš skolininko kreditoriaus naudai priteistą sumą (kartu su bylinėjimosi išlaidomis bei procesinėmis palūkanomis).

Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Šiuo atveju, nesant ginčo dėl to, kad skolininkas teismo įsakymu reikalautą skolos sumą sumokėjo, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, svarbu nustatyti, ar skolininkas skolą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SM0007405 sumokėjo tik kreditoriui kreipusis į teismą, t.y. tik po teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šio klausimo nenagrinėjo, dėl jo pasisako apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaujantis 2015 m. birželio 10 d. Rangos darbų sutarties Nr. 2015/06/10-01 8.2.1. punktu, užsakovas už atliktus ir Sutarties 7.2 punkte nustatyta tvarka patvirtintus darbus apmoka ne vėliau kaip per 35 dienas nuo atliktų Darbų pažymos patvirtinimo ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo ir patvirtinimo dienos. Kreditoriaus pateiktoje 2015-11-23 ataskaitoje „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“ matyti, jog 2015-10-16 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. SM0007405 mokėjimo terminas yra 2015-11-20. Kreditoriaus teigimu, skolininkas skolą sumokėjo 2015-11-30 ir 2015-12-09 mokėjimo pavedimais, todėl laikytina, kad skola buvo padengta tik po to, kai 2015-11-24 buvo priimtas teismo įsakymas. Tuo tarpu skolininkas UAB „CONRESTA“ tiek prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog skola buvo sumokėta vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis ir joje numatytais terminais. Savo pozicijai pagrįsti skolininkas pateikė 2015-11-18 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad dar iki teismo įsakymo išdavimo 2015-11-24, skolininkas sumokėjo pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą kreditoriui 20 000 Eur, t.y. apmokėjo dalį PVM sąskaitos-faktūros. Atsižvelgiant į tai, jog, kreditoriaus teigimu, terminas apmokėti 2015-10-16 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SM0007405 suėjo 2015-11-20, darytina išvada, kad Rangos sutarties 8.2.1. punkte numatytą 35 dienų terminą kreditorius skaičiavo nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, bet ne nuo atliktų Darbų pažymos patvirtinimo ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo ir patvirtinimo dienos, kaip numatyta Rangos sutartyje. Šiuo atveju sutiktina su skolininku, jog objektyviai neįmanoma, kad PVM sąskaita-faktūra būtų gauta ir patvirtinta jos priėmimo dieną, t.y. 2015-10-16. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriaus teismui pateiktoje 2015-10-16 PVM sąskaitos-faktūros Nr. SM0007405 kopijoje matyti žyma: „Darbai priimti su išlygomis nurodytomis 2015-11-02 pretenzijoje ir atliktų darbų aktuose...“. Minėta aplinkybė leidžia teigti, jog darbai buvo priimti ir 35 dienų PVM sąskaitos-faktūros sumokėjo terminas galėjo būti pradėtas skaičiuoti ne anksčiau nei 2015-11-02, kadangi darbų priėmimo išlygos, tik su kuriomis sutikus buvo priimti darbai, buvo nurodytos 2015-11-02 dienos pretenzijoje. Be to, iš skolininko pateiktų elektroninių susirašinėjimų su kreditoriumi matyti, kad kreditoriaus sąskaita ir atliktų darbų aktai bei pažyma apie atliktų darbų vertę skolininko su išlygomis buvo patvirtinti 2015 m. lapkričio 4 d., todėl vadovaujantis Rangos sutarties 8.2.1. punktu, 2015-10-16 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. SM0007405 apmokėjimo terminas suėjo 2015-12-09. Atsižvelgiant į tai, jog likusi ir teismo įsakymu prašyta priteisti skolos pagal 2015-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SM0007405 dalis skolininko buvo sumokėta 2015-12-09 pavedimu, darytina išvada, kad skolininkas sąskaitą apmokėjo nepraleidęs Rangos sutartyje nustatyto termino. Kitokių minėtą išvadą paneigiančių įrodymų ar aplinkybių dėl PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų aktų bei pažymos apie atliktų darbų vertę patvirtinimo datos kreditorius UAB „SIEMTECHA“ teismui nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti skolininko pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius kreipėsi į teismą nesulaukęs prievolės įvykdymo termino pabaigos, todėl veikdamas savo rizika, prisiėmė dėl tokių veiksmų jam kylančias papildomas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi nors teismas ir netinkamai motyvavo savo sprendimą nepriteisi kreditoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.