Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atlikęs bausmę 2020 m. spalio 6 d., teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo džinsinių kelnių priekinėje kairės pusės kišenėje laikė popierinį čekį, kurio viduje buvo augalinės kilmės narkotinės medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,563 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,8 procentų, iki kol 2024 m. liepos 8 d., apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Šiais veiksmais A. J. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. J. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 18.15 val. buvo (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant ten esančio suoliuko ir prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis turi su savimi draudžiamų daiktų. Jis atsakė, kad ne, bet policijos pareigūnai atliko apžiūrą ir džinsinių kelnių kairės pusės priekinėje kišenėje aptiko „žolės“. Šią medžiagą vartojo pats, norėjo pabandyti. Žino, kad pagal įstatymus narkotinių medžiagų nei vartoti, nei turėti negalima, dėl savo elgesio labai gailisi. Esant galimybei, prašo procesą baigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam viešųjų darbų bausmę (elektroninės b. l. 52–55).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tyrėjos V. V. 2024 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios parengties skyriaus specialisto T. V. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 18.15 val. dirbant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „K1901“, kartu su specialistu M. L. pastebėjo (duomenys neskelbtini), ant suoliuko sėdinčius asmenis, iš kurių vienas, pamatęs tarnybinį automobilį, staigiai atsistojo ir kažką pasakė kitiems, dėl to sukėlė įtarimą, jog asmuo gali turėti draudžiamų daiktų. Kaip vėliau paaiškėjo, šis asmuo buvo A. J. J.. Bendraujant su A. J. J., nuo jo pradėjo sklisti specifinis augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų kvapas. M. L. atlikus asmens dalinę apžiūrą, A. J. J. dėvimų džinsų priekinėje kairės pusės kišenėje buvo rastas popierinis čekis, kurio viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos, kurios pridėtos prie tarnybinio pranešimo (elektroninės b. l. 12–13).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto T. V. 2024 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 8 d. jis patruliavo su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu M. L. nustatytame maršrute, radijo šaukiniu „K1901“. Apie 18.15 val. patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant suoliuko sėdinčius asmenis, iš kurių vienas, pamatęs tarnybinę transporto priemonę, staigiai atsistojo ir kažką pasakė kitiems, taip sukeliant pareigūnams įtarimą, kad asmenys gali turėti draudžiamų daiktų. Privažiavus prie minėtų asmenų, paaiškėjo, kad tai buvo A. J. J.. Bendraujant su minėtais asmenimis, šis atrodė labai sutrikęs, vis nevalingai judėjo, o paklausus asmenų, ar šie turi draudžiamų daiktų, atsakė, kad neturi, A. J. J. sėdėjo ant suolo, galvą nuleidęs žemyn ir nieko nekalbėjo. Paklausus A. J. J., ar jis prie savęs turi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad prie savęs jis nieko neturi, tačiau šiam atsistojus nuo suolo, pradėjo sklisti specifinis augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų kvapas. M. L. atliekant dalinę apžiūrą, A. J. J. dėvimų džinsų priekinėje kairės pusės kišenėje buvo rastas popierinis čekis, kurio viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos. Apie 18.25 val. (duomenys neskelbtini), A. J. J. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Daugiau draudžiamų daiktų pas asmenį nebuvo rasta (elektroninės b. l. 27).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (vokas, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,563 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,8 procentų (elektroninės b. l. 38–41).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 259 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.29

Šiuo atveju, A. J. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kadangi savo džinsų kišenėje laikė nedidelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,563 g. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis patvirtino, kad 2024 m. liepos 8 d. jis buvo su draugais kaltinime nurodytoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), kur sėdėjo ant suoliuko, ir tuo metu prie jų atvažiavę policijos pareigūnai rado jo turėtą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Kaip patvirtino kaltinamasis, šią medžiagą jis vartojo norėdamas pabandyti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams patruliuojant nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini), pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ parke, ant suoliuko sėdinčius asmenis, iš kurių vienas, pamatęs tarnybinį automobilį, staigiai atsistojo ir kažką pasakė kitiems. M. L. atlikus A. J. J. dalinę apžiūrą, džinsų kišenėje buvo rastas popierinis čekis, kurio viduje buvo augalinės kilmės medžiaga.

Tai, kad pas kaltinamąjį buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad augalinė medžiaga, paimta iš popierinio čekio, paimto 2024 m. liepos 8 d. iš A. J. J., yra kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,563 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 12,8 procentų).

Kaip minėta, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti narkotinių medžiagų, kuriomis asmuo disponavo, kiekį. Šiuo atveju, kaltinamasis disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,563 g. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas Rekomendacijas, A. J. J. turėtos narkotinės medžiagos – kanapių kiekis laikomas nedideliu. Akivaizdu, kad tokį nedidelį šios medžiagos kiekį kaltinamasis su savimi laikė neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kaip pats patvirtino, veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo A. J. J. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Tačiau, kaip matyti iš A. J. J. pareikšto kaltinimo, jam buvo inkriminuojamas tiek narkotinių medžiagų laikymas, tiek ir įgijimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi tokie atvejai, kai asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt.

Šiuo atveju, nors neabejotina, kad kaltinamasis žinojo ir suprato, jog jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laikė apyvartoje uždraustą narkotinę medžiagą, tačiau jokie byloje esantys įrodymai, išskyrus paties kaltinamojo abstrakčius parodymus šiuo aspektu, nepatvirtina, kad jis atlygintinai, dovanų ar kitaip neatlygintinai jas būtų įgijęs. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens A. J. J. įgijo narkotines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo faktu.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų laikymo faktas, o alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas liko neįrodytos, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu (reiškiančiu, kad visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti bylos nagrinėjimo metu, vertintinos kaltinamojo naudai), iš kaltinimo šalintinos, nekeičiant kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtų narkotinių medžiagų laikymu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

III. Dėl A. J. J. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę A. J. J., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – viešieji darbai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (viešaisiais darbais) bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisinės pasekmės (elektroninės b. l. 80 –83, 86 –89). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. J. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. J. J. teistas, teistumas neišnykęs, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą administracinę nuobaudą yra sumokėjęs, Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, nedirbantis. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, bei atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam viešųjų darbų trukmė nustatoma didesnė, nei baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės vidurkis (BK 46 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 308,84 Eur. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį rastos medžiagos tyrimas, po kurio buvo pateikta specialisto išvada, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistas, todėl priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš kaltinamojo nėra teisinio pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po specialisto tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,463 g), supakuotos į plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotos į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos;

- po specialisto tyrimo likęs objektas (narkotinės medžiagos pakuotė), supakuota į voką, perduota saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliui ir paskirti A. J. J. sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- po specialisto tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,463 g), supakuotas į plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotas į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

- po specialisto tyrimo likusį objektą (narkotinės medžiagos pakuotę), supakuotą į voką, perduotą saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad A. J. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.