- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- II-157-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pažeidėjas
- T. S.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., I. G.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S., nutarimą priėmusios institucijos atstovui Tadeušui Ablačinskiui (Tadeuš Ablačinskij), nukentėjusiajam J. B. (J. B.), suinteresuotiems asmenims A. S. ir I. G. (I. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. S. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-11-23 nutarimu Nr. VR-8.1-217 AM067277 T. S. pagal ATPK 78 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda, už tai, kad 2010-11-08, apie 9 val., ji kartu su savo vyru A. S. bei žentu I. G. (I. G.) Vilniaus r. Nemėžio sen. (duomenys neskelbtini) k. privačiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nukirto žalią augantį paprastąjį klevą, neturėdami leidimo, tuo pažeidė Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.10 punkto reikalavimus.
T. S. prašo nutarimą panaikinti (b. l. 1-2). Nurodė, kad A. S. 2010-10-14 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti nupjauti medį, kuris augo viduryje servitutinio kelio, trukdė pravažiuoti. Šią aplinkybę nustatė ir sudaryta komisija, kuri 2010-10-28 išdavė leidimą Nr. 175 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitiems pašalinimo, genėjimo darbams. Šiuo leidimu nukirstas klevas, neaišku, kodėl leidime nenurodytas žemės sklypo, per kurį eina servitutinis kelias, kadastrinis numeris ((duomenys neskelbtini)). T. S. nuomone, medis nebuvo nukirstas savavališkai.
Per teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė skundą tenkinti.
Per teismo posėdį nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti.
Per teismo posėdį nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 78 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą, šakų laužymą ar kitokį pašalinimą, žievės lupimą nuo kamieno, kamieno tašymą ar kapojimą, medžių ir krūmų genėjimą pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimą, žemės nukasimą nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimą ar kitokį pašalinimą, taip pat naikinimą naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš minėtose taisyklėse nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, 3.10 p. numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų, t.y. auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose.
Remiantis 2010-11-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 053083, T. S. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad 2010-11-08, apie 9 val., kartu su savo vyru A. S. ir žentu I. G., privačiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) k., nukirto žalią augantį klevą (b. l. 8-9).
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, sklypų kadastro registro bylų nuorašais, kadastro žemėlapio fragmentu nustatyta, kad yra trys besiribojantys sklypai: kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).
Sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. B. (b. l. 54-55). Šis sklypas suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2005-02-08 įsakymu Nr. 2.3-798-41 padalinus vieną sklypą į kelias dalis (b. l. 65). Vilniaus apskrities viršininko 2005-02-08 įsakymu nustatytas kelio servitutas šiuose sklypuose. Dalis šio servituto yra J. B. priklausančiame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas S1, esantis prie taškais 10-9 pažymėtos sklypo ribos (b. l. 59).
Sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-01-30 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotas A. ir T. S. vardu (b. l. 90). Sklypo plane (b. l. 72) pažymėtas įvažiavimas taškais 1-2, ties sklypo riba kuri ribojasi su valstybinės žemės juosta, jungiančia J. B. žemės sklypą, būtent tą dalį, kurioje yra nustatytas minėtas servitutas su A. ir T. S. sklypu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. ir T. S. sklypą naudojo ir anksčiau, sklypas paženklintas 2005 m.
Sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-01-09 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. ir T. S. (2916/5831 dalys), 2915/5831 dalys įregistruotos kaip valstybinė žemė (b. l. 56-57). Šio sklypo planas patvirtina, kad šalia šio sklypo yra 5 m. pločio kelias, t.y. būtent minėta valstybinės žemės juosta.
Nurodyti dokumentai ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad T. S. naudojasi įvažiavimu į savo minėtus sklypus važiuodama per minėtą servitutą, patenkantį į minėtą 5 m. pločio kelią, vedantį į minėtus T. S. nuosavybės teise valdomus sklypus.
Nustatyta, kad 2010-11-11 J. B. kreipėsi į Vilniaus rajono agentūrą, informuodamas, kad 2010-11-08 jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., T. S. ir I. G. savavališkai nukirto žalią augantį klevą (b. l. 38). Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad nukirstas augantis žalias paprastasis klevas, ant kelmo ar šalia gulinčio stiebo žymėjimų neaptikta (b. l. 37).
T. S. paaiškinime nurodė, kad klevui nukirsti 2010-10-28 buvo išduotas leidimas Nr. 175 (b. l. 24). Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010-10-28 A. S. išdavė leidimą Nr. 175 nukirsti klevą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) k., Nemėžio sen., Vilniaus r. (servitutiniame kelyje) (b. l. 25). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos surašytame 2010-10-27 apžiūros akte Nr. 226 nurodyta, kad buvo apžiūrėtas žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo eina servitutinis kelias, o viduryje kelio auga klevas, kurį nuspręsta leisti kirsti dėl to, kad trukdo eismui (b. l. 26). Per teismo posėdį A. S., T. S. paaiškino, kad medis augo toje kelio vietoje, kur yra posūkis, kitoje kelio pusėje J. B. pastatė metalinį sklypo riboženklį, todėl šioje vietoje sudėtinga buvo su mašina pravažiuoti ir naudotis keliu.
Per teismo posėdį kaip liudytoja apklausta leidimą išdavusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja L. B. paaiškino, kad leidimas buvo išduotas būtent tam medžiui, kurį nukirto T. S., jis buvo specialiai pažymėtas, taip pat nurodė, kad medis augo ant servitutinio kelio, todėl negalima teigti, kad buvo pažeista J. B. nuosavybės teisė. Sprendžiant leidimo išdavimo klausimą sklypo, kuriame yra servitutas, savininkui nebuvo pranešta.
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad buvo nukirstas medis, augęs ant servitutinio kelio, turint valstybės institucijos išduotą leidimą. Nurodytas aplinkybes patvirtino tiek leidimas ir su juo susiję dokumentai, tiek leidimą išdavusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja L. B., kuri taip pat buvo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, dalyvavusios apžiūrint ginčo vietą, pirmininkė.
Viešąjį administravimą reglamentuojančios normos aiškiai nenustato viešojo administravimo subjektų sprendimų privalomumo bei jų vykdymo klausimų, tačiau teisinės valstybės principas suponuoja, kad tokie sprendimai yra privalomi ne tik asmenų, kurių atžvilgiu jie yra priimti, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, be kita ko ir kitų valstybės institucijų atžvilgiu. Dėl to, kol valstybės institucijų sprendimai, šiuo atveju administracinė paslauga nėra nuginčyti, jie galioja ir negalima tvirtinti, kad sprendimas nėra priimtas ar paslauga nėra suteikta arba konstatuoti jų neteisėtumą tuo metu kol tokie sprendimai galioja. Dėl nurodytų motyvų, institucija priėmusi nutarimą, esant galiojančiam leidimui kirsti medį, be pagrindo konstatavo, kad medžio nukirtimas yra savavališkas.
Pagal ATPK 78 str. 1 d. numatyta atsakomybė už savavališką medžių kirtimą. Ginčijamu atveju medis buvo nukirstas turint teisės aktų nustatytą, valstybės institucijos išduotą leidimą. Dėl to, negalima konstatuoti, kad medis buvo nukirstas savavališkai, nes nėra T. S. neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Nepagrįsti yra nutarimą priėmusios institucijos argumentai, kad leidimas buvo išduotas nukirsti medį kitame sklype, arba neaišku, kuriame sklype. Minėtais rašytiniais įrodymais bei liudytojos ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad medis buvo apžiūrėtas ir leidimas išduotas medžio kirtimui, medis nukirstas būtent tas, kuris augo servitutiniame kelyje.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad T. S. administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., patraukta nepagrįstai. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo T. S. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
T. S. nukirto medį turėdama leidimą. T. S. buvo suteikta administracinė paslauga, suteiktas prašomas leidimas, dėl to ji neprivalėjo svarstyti, ar toks leidimas yra teisėtas, ar jį išduodant buvo atsižvelgta į J. B. teises, tai yra savivaldybės kompetencijos klausimai, šie klausimai nėra susiję su T. S. veiksmų teisėtumu ir kalte, todėl neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui ir kiti klausimai, susiję su T. S. ir J. B. turtinėmis teisėmis, t.y. ar servituto nustatymas buvo skirtas T. S. kaip žemės sklypo savininko teisių įgyvendinimui (galimybė įvažiuoti į savo sklypą) ar kitam viešpataujančiojo daikto savininko teisių įgyvendinimui (CK 4.111 str. 1 d.), nes tai yra civilinės teisės reglamentuojami klausimai.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str.,
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-11-23 nutarimą Nr. VR-8.1-217 AM067277, kuriuo T. S. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda, panaikinti ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., sudėties.
Dėl nutarimo per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.