Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2023-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-518-522/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
A6.-518-522/2023
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00024-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A6.-518-522/2023Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00024-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gruodžio 12 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant traukiamam atsakomybėn K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo buvusiam MB „E.“ vadovui K. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja VMI kreipėsi į teismą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą MB „E.“ buvusiam vadovui K. J. ir paskirti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Iš pareiškimo matyti, kad K. J. nuo 2021-02-08 iki 2023-07-24, būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „E.“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai.

Teismo posėdžio metu K. J. kaltu iš esmės prisipažino ir nurodė, kad įmonės vadovu buvo iki 2023-07-24. Nuo 2023-07-25 įmonė buvo perduota kitam žmogui su skolomis. Bandė vykdyti veiklą, padengti skolas, tačiau buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bauda 1400 Eur dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimų. Baudos mokėjimas išdėstytas 10 mėnesių. Šiuo metu jis ūkininkauja.

VMI prie FM įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

Iš pareiškimo (b. l. 1-3) ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad K. J. nuo 2021-02-08 iki 2023-07-24 buvo MB „E.“ vadovas. Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų VMI. Jos mokestinė nepriemoka VMI 2022-03-30 buvo 15929,94 Eur, 2022-06-10 – 17207,21 Eur, 2022-06-29 – 17416,21 Eur, 2023-02-04 – 17978,62 Eur. VMI su bendrove 2022-07-28 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17333,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuri buvo nutraukta 2023-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Vilniaus apygardos teismo 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nutartis įsiteisėjo 2023-08-03. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-10-08 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 17387,05 Eur. K. J., būdamas bendrovės vadovu nuo 2021-02-08 iki 2023-07-24, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Buvęs bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė ir taip pažeidė kreditorės VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos A. T. 2014 -06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad buvusio bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo anksčiausiai atsirado jau nuo 2022- 06-29, kada bendrovė Juridinių asmenų registrui pateikė bendrovės finansinę ataskaitą už 2021 metus (b. l. 20-26), kurią buvęs vadovas pats pasirašė ir iš kurios matyti, kad bendrovės įsipareigojimai viršija nurodyto turto vertę. Be to, nuo minėtos datos bendrovės skola VMI vis didėjo. VMI su bendrove 2022-07-28 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17333,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b. l. 14-15). Minėta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta 2023-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), kadangi mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Todėl vėliausiai nuo kada bendrovės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado 2023-02-02, priėmus sprendimą nutraukti mokestinės pagalbos sutartį.

Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismo 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria MB „E.“ iškelta bankroto byla, patvirtina bendrovės nemokumo faktą. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VMI pareiškimą, kas patvirtina, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos, kadangi nagrinėjamu atveju, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei egzistavo jau anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės vadovas K. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą asmeniui numatyta sankcija - bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. J. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdyje pažeidėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Įvertinus K. J. esamus finansinius įsipareigojimus, pažeidimo laikotarpį, padarymo motyvus ir jo pavojingumą, kaltės formą, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui skiriant artimą sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui baudą 1500 Eur.

LITEKO duomenimis K. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 1400 Eur bauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nevykdymas). Baudos mokėjimas išdėstytas 10 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

K. J. veiksmuose buvo užfiksuoti du ANK pažeidimai vienu metu (nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi K. J. paskirta bauda bendrintina su 2023-11-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bauda 1400 Eur ir paskiriama galutinė subendrinta bauda 1500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsniu, teismas

nutarė:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtą nuobaudą subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-24 nutarimu paskirta nuobauda ir K. J. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 1500 Eur.

Paskirtos administracinės nuobaudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 150,00 Eur sumą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Irina Serafin