Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį (4 administraciniai nusižengimai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 1 d., ir 2015 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., ir 2017 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu G. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

G. A. apie teismo posėdžio laiką (2018 m. gruodžio 18 d., 15.40 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Byloje gautas G. A. 2018 m. gruodžio 18 d. prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

2018 m. gruodžio 17 d. teisme gautas Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose įtvirtinta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Byloje esančiame rašytiniame prašyme G. A. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo pripažįsta, papildomai nurodė, kad pažeidimas įvyko dėl jo neapsižiūrėjimo (b. l. 8).

Be G. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kita bylos rašytine medžiaga. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad: G. A. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) vadovu (Juridinių asmenų registre G. A. įregistruotas (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2015 m. vasario 26 d.), Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), kadangi bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl (duomenys neskelbtini) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Taip pat (duomenys neskelbtini) 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus). Iš minėto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nustatytu laiku ir tvarka pateikti nebuvo. Vis dėlto, iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Registro tvarkytojui už 2014 m. buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai 2018 m. lapkričio 6 d., už 2015 m., 2016 m. – 2018 m. spalio 12 d. ir už 2017 m. – 2018 m. spalio 13 d. (b. l. 3-5).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog G. A. būdama (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas įstatymo įtvirtintą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Registro tvarkytojui 2016 m. (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., ir 2017 m. - iki 2018 m. birželio 15 d., šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl toks jo pareigos nevykdymas tinkamai kvalifikuotas kaip dviejų trunkamųjų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus, laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. AN2-653-478/2017).

Teismas pažymi, kad G. A. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad jis, būdama (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2014 m. ir 2015 m. Teismas konstatuoja, kad G. A. negali būti inkriminuotas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2014 m. ir 2015 m. nepateikimas, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminai. (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinys už 2014 m. turėjo būti vėliausiai pateiktas iki 2015 m. birželio 1 d., o 2015 m. - iki 2016 m. birželio 1 d., taigi šių administracinių nusižengimų padarymo data laikytina atitinkamai 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d. Iš to akivaizdu, kad minėti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Taigi nagrinėjamu atveju, nors finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas dar galiojant ATPK, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., turi būti taikomi ne ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti nuobaudų skyrimo terminai, o ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ANK 39 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad G. A. nuobaudos skyrimo terminai už (duomenys neskelbtini)finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Registro tvarkytojui už 2014 m. ir 2015 m. jau yra suėję, kadangi yra praėję daugiau nei dveji metai nuo trunkamųjų nusižengimų paaiškėjimo dienos, kadangi Registro tvarkytojui nusižengimo padarymo paaiškėjimo diena laikytina atitinkamai būtent 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d.

G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes – iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimai padaryti ne piktybiškai siekiant nuslėpti bendrovės finansinę padėtį, o dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinių žinių stokos ir aplaidumo, ir nors ši aplinkybė nešalina asmens administracinės atsakomybės, tačiau teismui leidžia svarstyti klausimą dėl skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys, kad finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti Registro tvarkytojui (Juridinių asmenų registro išrašas), kas leidžia teigti, jog reali žala administraciniu nusižengimu padaryta nebuvo. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo G. A. asmenybę – duomenų apie teistumą ir baustumą nepateikta, Sodros duomenimis nedirbantis, taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus G. A. mažesnes baudas nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos baudos už atskirus nusižengimus bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2016 m.) ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

G. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2017 m.) ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini)finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2014 m. ir 2015 m.) suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094555572.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.