- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- 1S-54-873/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-328 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 Eur) dydžio bauda pakeista areštu vienuolikai parų. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta dvylikos metų vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d. Neatlikta bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. – treji metai vienuolika mėnesių dvidešimt trys dienos. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-328 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. J. skundą dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-328. Teismas konstatavo, kad nuteistasis Komisijos pateiktas rekomendacijas vykdė selektyviai, nedalyvauja tikslinėse reabilitacijos ir psichokorekcijos priemonėse, yra mažai aktyvus socializacijos procese, ne kartą baustas drausmine tvarka. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, sprendė, kad nėra būtinų sąlygų nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir tenkinti prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nuteistojo R. J. teigimu, apylinkės teismas skundą išanalizavo paviršutiniškai, neobjektyviai, skundžiamoje nutartyje iš esmės vadovavosi tik Komisijos padarytomis išvadomis ir jų neanalizavo. Nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai, neatliko įrodymų visumos vertinimo, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą.
5.2. Nesutinka su teismo išvada, kad nuteistojo pažanga mažinat nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Akcentuoja, kad jo elgesys pataisos įstaigoje akivaizdžiai pasikeitė, jis daro pažangą. Pažymi, kad stengiasi analizuoti savo praeitį, padarytas klaidas, prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, siekia pakoreguoti problemines sritis, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir siekia įgyti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę, taip pat ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsiribotų nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų, nutraukė bendravimą su nusikaltimo bendrininkais, palaiko artimus ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, stengiasi gerai sutarti su pataisos įstaigos administracija, priima naujas idėjas. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas šioms aplinkybėms nesuteikė reikšmės, nors jos įrodo, kad jis stengiasi, keičia savo požiūrį ir elgesį. Be to, apylinkės teismas neįvertino, kad nuteistasis šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, turi suformavęs ilgalaikius tikslus, žino, ką veiks išėjęs į laisvę – grįš gyventi pas šeimą, dirbs.
5.3. Nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo neigiamos nuostatos į darbą, pabrėžia, jog siekia įgyti specialybę, formaliai patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos.
5.4. Atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis 2019 m. sąmoningai ir vieningu sutarimu su kitais nuteistaisiais niokojo inventorių, dėl ko jam buvo skirta drausminė nuobauda. Pasak nuteistojo, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-465-442/2021 pripažino vienam iš nuteistųjų skirtos tos pačios nuobaudos nepagrįstumą. Skundą padavusio asmens nuomone, jeigu vienam iš nuteistųjų panaikinta nuobauda, tai visos tuo pačiu pagrindu skirtos nuobaudos atitinkamai laikomos nepagrįstomis.
5.5. Pasak nuteistojo, teismo išvada, kad R. J. nesugebėjo atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos yra abstraktaus pobūdžio, todėl su ja nesutinka. Nurodo, kad pirmiausia turėtų būtų nustatyta, ar paskirta laisvės atėmimo bausmės vieta pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą galėtų neturėti tam tikros negatyvios įtakos. Pažymi, kad nuteistąjį supanti aplinka yra sukurta tikslingai asmenų grupei, kurie už padarytus sunkius teisės pažeidimus buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, nuteistieji laikomi kartu, dideliais būriais. Atkreipia dėmesį, kad siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jam leistų atsiriboti nuo jį supančios aplinkos, kurioje vyrauja negatyvi įtaka.
5.6. Teigia, kad neprašo sutrumpinti ar panaikinti jam paskirtą bausmę, priešingai, siekia tik švelnesnių teisių ir laisvių ribojimų, todėl lygtinio paleidimo atveju teisingumo principas nebūtų pažeistas. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymo leidėjo valiai. Lygtinio paleidimo institutas yra viena iš reikšmingiausių nuteistųjų skatinimo priemonių, todėl reikalavimų jam taikyti nesilaikymas turėtų būti ištiriamas itin kruopščiai, išsiaiškinant to priežastis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundu, jo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, ginčijama nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. J. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas. Skundžiamoje nutartyje sprendimo priėmimo motyvai išdėstyti. Nėra jokio pagrindo teigti, jog apylinkės teismo nutartis neobjektyvi, paviršutiniška, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta.
8. Visų pirma, pažymėtina, jog tiek BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo vadovavosi Komisija, priėmusi 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 58-328 nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek šiuo metu (nuo 2023 m. sausio 1 d.) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindus reglamentuojančio BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta analogiška sąlyga terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, būti lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas šios materialios paleidimo iš laisvės atėmimo vietos sąlygos nenustatė. Su tokia išvada nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo.
9. Nuteistasis skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino teigiamus jo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, dėl ko nebuvo nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis iš tiesų vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sprendžia išsilavinimo, specialybės įgijimo klausimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tiksliniuose pokalbiuose: baigė dalyvavimą programoje „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacija“, Vilniaus mokymo centre 2015 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 m. dalyvavo asociacijos „Teisėtvarka“ organizuotame projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, 2019 m. dalyvavo individualiame pokalbyje su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu bei aptarė kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekia įgyti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę, 2019 m. vasario mėn. dalyvavo smiginio turnyre bei namo piešimo konkurse, 2020 m. dalyvavo futbolo bei krepšinio turnyruose, 2021 m. dalyvavo šaškių turnyre. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, pastaruoju metu R. J. stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių, palaiko ryšius su tėvais ir seserimi, patvirtino savo gyvenamąją vietą bei įsidarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėtos teigiamai nuteistąjį R. J. charakterizuojančios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismo buvo vertintos. Vis tik sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės vertinamos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Sprendžiant apie nusikalstamo elgesio riziką bei jos pokyčius turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai.
10. Skundą nagrinėjantį teismą, kaip ir apylinkės teismą, abejoti akivaizdžia R. J. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką verčia nuteistojo asmens byloje surinkti duomenys, rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatai. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2022 m. lapkričio 24 d. išvados Nr. 57-299, bausmės atlikimo metu R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d., vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Apygardos teismas pažymi, kad R. J. nustatyta keturiolika dinaminio pobūdžio kriminogeninių veiksnių: mokymosi sunkumai; darbinės patirties stygius; neigiama nuostata į darbą; nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą; dauguma nusikaltimų įvykdyta kartu su bendrininkais; sunkumai atpažinti problemas; neteisėti problemų sprendimų būdai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; impulsyvus elgesys; orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą; būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu. Socialinio tyrimo 2022 m. lapkričio 24 d. išvadoje konstatuota, jog nuteistojo kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbinę, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis dar nėra valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba ir reikalauja nuteistojo tikslingų veiksmų. Apygardos teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog asmuo, būdamas laisvėje, elgsis teisėtai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistojo R. J. pataisos procesas dar nėra baigtas, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vidutinė, įtikinamų duomenų apie nuteistojo pastangas ją sumažinti skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta.
11. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jam skirtas nuobaudas bei paskatinimus. Laisvės atėmimo bausmę R. J. atlieka nuo 2014 m. lapkričio 25 d., per šį laikotarpį buvo skatintas 1 kartą, 2018 m. liepos 13 d. (už nepriekaištingą elgesį), tačiau, kaip matyti iš asmens bylos, nuteistasis 9 kartus baustas drausmine tvarka – pirmą kartą 2018 m. rugsėjo 13 d., paskutinį – 2020 m. liepos 10 d. Keturis kartus nuteistasis baustas už tai, kad nevykdė nurodymų susitvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, tris kartus – už mobilaus ryšio telefono turėjimą, vieną kartą – už tai, kad pasidarė naują tatuiruotę, taip pat baustas už tai, kad sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokojo inventorių bei nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų nusiraminti. R. J. mėgina paneigti jam už tai, kad sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, 2019 m. liepos 25 d. skirtos nuobaudos pagrįstumą, skunde nurodo, kad apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. TA-465-442/2021, kuria vienam iš nuteistųjų nuobauda dėl tų pačių aplinkybių buvo panaikinta. Apygardos teismas pažymi, kad minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo sprendžiamas kitam nuteistajam skirtos nuobaudos pagrįstumas. Priešingai, nei dėstoma skunde, vienam nuteistajam panaikinta nuobauda savaime nešalina kitų nuteistųjų, dalyvavusių masiniuose neramumuose, iš jų – ir skundą padavusio asmens, atsakomybės ir nedaro jam paskirtos nuobaudos nepagrįsta. Taigi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, skirtų nuobaudų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo nenorą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams. Akcentuotina, kad asmuo, siekiantis probacijos, privalo laikytis jam nustatytų elgesio taisyklių, nepažeidinėti režimo, atitinkamai, tai svarstant lygtinio paleidimo klausimą patvirtintų ne formalų ketinimą resocializuotis, o realias pastangas.
12. Nuteistasis skunde nurodo, kad siekia būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nes tai leistų atsiriboti nuo supančios aplinkos, darančios jam neigiamą įtaką. Vis tik, 2022 m. lapkričio 24 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laisvėje nevengė palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai, daugumą nusikaltimų R. J. įvykdė kartu su bendrininkais. Kaip konstatuota socialinio tyrimo išvadoje, atlikdamas bausmę R. J. mažai aktyvus resocializacijos procese, tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, psichokorekcijos programose nedalyvauja; siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą: dalyvavimas intervencinėse priemonėse, nuoseklus bei tęstinis jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas, kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos stiprinimas bei išlaikymas. Apygardos teismas vertina, kad nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad tik lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos leistų jam atsiriboti nuo negatyvią įtaką darančios aplinkos, yra deklaratyvios, siekdamas lygtinio paleidimo pats nuteistasis turėtų imtis aktyvių pastangų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įsitraukti į resocializacijos procesą.
13. Nuteistasis skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl jo neigiamos nuostatos į darbą, kaip vieno iš kriminogeninių dinaminių veiksnių, pabrėžia, jog siekia įgyti specialybę, formaliai patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Apygardos teismas vertina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys apylinkės teismo išvadų pagrįstumą patvirtina. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, R. J., 2018 m. lapkričio 26 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją, atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą ir nurodė, kad jo draugai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes būriuose, kuriuose nuteistieji nedirba, o jeigu jis dirbtų, tai būtų paskirtas gyventi į dirbančiųjų nuteistųjų būrį. Pasak nuteistojo, jei jam pasiūlytų darbą, atsižvelgtų į darbo pobūdį, atlyginimo dydį ir svarstytų, ar sutiktų, tačiau tvarkiniu tikrai nedirbtų. Kaip minėta, R. J. keturis kartus buvo baustas, nes Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal tvarkymosi grafiką. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina, jog nepaisant teigiamų nuostatų mokymosi atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai pabrėžė nuteistojo neigiamą nuostatą į darbą kaip vieną iš probleminių sričių, turinčių poveikį jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui.
14. Nuteistasis skunde dėsto, jog lygtinis paleidimas iš pataisos namų nėra paskirtos bausmės sutrumpinimas ar panaikinimas, priešingai, tai tik švelnesni ribojimai, kurių taikymas nepažeidžia teisingumo principo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Kaip teisingai pažymėta skunde, lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, „automatinis“ procesas, todėl apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, kadangi jis materialios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos neatitinka.
15. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios patvirtintų Komisijos nutarimo nepagrįstumą, priėmė teisingą sprendimą palikti jį nepakeistą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.