Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo L. R., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R., 2015 m. kovo 22 d., apie 19.14 val., būdama neblaivi (2,58 promilių girtumo), nesugebėjo prižiūrėti mažamečio sūnaus M. B., gim. 2014-01-16, kuris vienas vaikščiojo po bendrabučio koridorių, esantį (duomenys neskelbtini), be priežiūros. Tokiais savo veiksmais L. R. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnyje. Kadangi L. R. jau bausta pagal LR ATPK 181 straipsnio 1 dalį, jos veiksmai kvalifikuojami pagal LR ATPK 181 straipsnio 2 dalį.

Į teismo posėdį pažeidėja neatvyko, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 181 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog LR ATPK 181 straipsnio numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad L. R. 2015 m. kovo 22 d., apie 19.14 val. buvo neblaivi, alkoholio kiekio matuokliu tos pačios dienos 19.35 val. jai buvo užfiksuotas 2,58 promilių girtumas (3 b. l.), ji buvo išėjusi pas kaimynę ir mažametį sūnų, gimusį 2014-01-16, paliko vyresniojo sūnaus priežiūrai, kuris, palikęs mažametį, išėjo į parduotuvę, o mažametis, niekieno neprižiūrimas, vaikščiojo koridoriumi. Tokie L. R. veiksmai negali būti laikomi tinkamu vaiko auklėjimu ir priežiūra, bei tinkama motinos pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, t. y., savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ji realizavo netinkamai, dėl ko aukščiau išdėstytais duomenimis, esant visiškai įrodytai L. R. kaltei, jai skirtina atitinkama administracinė nuobauda.

L. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą L. R. teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir skiria L. R. 20 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 20 eurų baudą.

Išaiškinti L. R., kad baudą ji privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.