Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-546-445/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2-546-445/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00407-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
E. K.
Trečiasis asmuo
Varėnos rajono savivaldybės administracijos, B. L.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-546-445/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00407-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 29.4.; 30.2.;33.;113.1.; 116.1. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei O. G., atsakovei E. K., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei I. M., trečiajam asmeniui B. L., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos paduotu ieškiniu atsakovei prašo įpareigoti atsakovę E. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., dalį (priestatą) bei sutvarkyti statybvietę.

Jei atsakovė neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti ją mokėti 100 Lt baudą į (ieškovo) inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Alytaus skyrius) nurodė, kad 2013 m. balandžio 4 d. gavo pranešimą dėl prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., galimai savavališkai pastatyto priestato. Inspekcijos Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas (toliau – Vyriausiasis specialistas)2013 m. balandžio 12 d. patikrinęs faktines aplinkybes vietoje nustatė, jog E. K. (toliau – Atsakovė) 2008 metais žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (toliau – Žemės sklypas), prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas) pastatė priestatą (4,96 m x 5,10 m, užstatymo plotas 25 kv. m, aukštis žemėsnėje dalyje – 2,89 m, aukštis aukštesnėje dalyje – 4,47 m, pamatai lauko akmenų, išorės apdaila neatlikta, įstatyti du dideli langai ir vienas mažas, iš lauko pusės įstatytos durys) (toliau – Priestatas).

Atsiliepimas

Atsakovė 2013 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2008 metais vietoje senos gyvenamojo namo „verandos pastatė didesnę, kad dukra su mažu vaiku ir šeima turėtų daugiau vietos gyventi“.

Vyriausiasis specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsniu, 2013 m. balandžio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-130425-00012-(14.12) (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad Atsakovė Gyvenamąjį namą, esantį Žemės sklype rekonstruoja savavališkai. Statinio statybos rūšis – rekonstrukcija. Statinio kategorija – neypatingas statinys.

Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (toliau – STR 1.09.06:2010), 35¹.1 ir 35¹.2 punktais, Varėnos rajono savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centro Alytaus filialą informavo apie Atsakovei surašytą Savavališkos statybos aktą.

Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir STR 1.09.06:2010 35 punktu, 2013 m. gegužės 24 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-130524-00014-(14.29) (toliau – Nurodymas), kuriuo iš Atsakovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 24 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą Gyvenamojo namo dalį (Priestatą). Nurodyme išaiškinta, jog Atsakovė turi teisę Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į Atsakovės 2013 m. lapkričio 27 d. gautame prašyme nurodytas aplinkybes, 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. RE-465-(14.29) pratęsė Nurodymo terminą iki 2014 m. vasario 24 d.

Vyriausiasis specialistas 2014 m. kovo 4 d. patikrinęs Nurodymo įvykdymą nustatė, kad Atsakovė Nurodymo neįvykdė – savavališkai pastatytos Gyvenamojo namo dalies (Priestato) nustatytu laiku nenugriovė. Atsižvelgiant į tai, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu, sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu nustatyti, kokie reikalavimai buvo keliami anksčiau konkretaus statinio statybai (pagal nustatytus duomenis, kada buvo statomas statinys), kokie – savavališkos statybos nustatymo metu bei nustatyti taikytinus įstatymus, galiojančius savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.

Kaip nurodyta aukščiau, Atsakovė 2013 m. balandžio 12 d. paaiškino, kad Gyvenamojo namo dalį (Priestatą) statė 2008 m., 2008 m. lapkričio mėnesį statybos darbus baigė (sustabdė, nes statybos darbai visiškai nebaigti).Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija nuo 2007-01-26 iki 2009-04-02), 6.17 punktą neypatingas statinys – statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis minėta nuostata, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registre esančius statinio duomenis (išmatavimus) Gyvenamasis namas buvo priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (redakcija nuo 2004-04-07 iki 2009-12-31) 9 punktas numatė, kad statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš punkte numatytų darbų: <..> prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas <..>.

Pažymėtina, kad Statybos įstatymo (redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 3 straipsnyje buvo numatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Atsakovė statybos metu privalomų dokumentų – žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančio dokumento, statinio rekonstravimo projekto, leidimo rekonstruoti Gyvenamąjį namą – neturėjo. Pagal statybos metu galiojančius teisės aktus Atsakovės atlikti statybos darbai traktuotini kaip savavališka statinio statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 9 punktas nurodo, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį atsakovės rekonstruotas Gyvenamasis namas taip pat priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Tokiems statybos darbams privaloma parengti statinio rekonstravimo projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prieš gaunant minėtą statybą leidžiantį dokumentą, be kitų privalomų dokumentų, Atsakovė turi statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui pateikti Žemės sklypo bei Gyvenamojo namo savininkų (Žemės sklypo dalies ir Gyvenamojo namo dalies savininkės B. L. bei Žemės sklypo dalies savininkės – valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, rašytinius sutikimus rekonstruoti Gyvenamąjį namą).

Atsakovė Gyvenamojo namo rekonstravimui statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti Gyvenamąjį namą Inspekcijai iki šiol nepateikė. Tai savavališka statinio statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: <...> statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) <...>.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Konstatuotina, kad Atsakovė, savavališkai rekonstruodama Gyvenamąjį namą pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktą, 23 straipsnio 28 dalį.

Kadangi Atsakovė per nustatytą terminą pagal statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų Nurodymą nepašalino savavališkai pastatytos Gyvenamojo namo dalies (Priestato), todėl vienintelė tokio teisėto Nurodymo neįvykdymo pasekmė – teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Nurodymą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas surašydamas savavališkos statybos aktą nevertino ar atsakovė atitinka statinių naudotojos sampratai. Ginčo namo butas Nr. 1 bendras plotas 49.57 kv.m. priklauso B. L., o kita namo dalis – kolūkiui “Lietuva”. Ne ir vertinant, kad atsakovė savavališkai pastatė verandą, reikalavimai šalinti savavališkos statybos padarinius turėjo būti surašyti ir B. L..

25 kv.m. verandos statyba negali būti pripažinta rekonstrukcija, nes statybos rūšiai nustatyti taikytinos šiuo metu galiojantis STR 1.01.08.2002 “Statinio statybos rūšys”. Atsakovė neprieštarauja, jeigu jai būtų leista įteisinti savavališkai pastatytą verandą.

Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismą priimti sprendimą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodė, kad atsakovė nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl statinio rekonstrukcijos projekto suderinimo ir/ar leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą.

Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad atsakovė teisę į naudojamo namų valdos žemės sklypo dalį (0.0847 ha) galėtų įgyti dviem būdais : nusipirkti šią dalį iš valstybės arba ją išsinuomuoti. Įgijusi tokią teisę atsakovė galėtų įgyti ir teisę rekonstruoti statinius,jeigu juos valdytų nuosavybės ar nuomos teisėmis.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Ji nurodė, kad atsakovė turi realią galimybę įsiteisinti savavališkai rekonstruotą statinį, jeigu laikytųsi įstatymų ir teisės aktų nustatytos tvarkos žemės sklypui įgyti nuosavybėn arba nuomos santykiams sukurti. Taip pat parengtų statinio projektinę dokumentacią ir teisės aktų nustatyta tvarka gautų statybą leidžiantį dokumentą.

Trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ji nurodė, kad dėl statinio rekonstrukcijos į savivaldybę nesikreipė.

Atsakovė ir jos atstovas ieškinio nepripažino ir prašė netenkinti. Jie nurodė, kad savavališkai rekonstruojama veranda yra atsakovės buto priklausinys. Šia veranda naudojasi tik atsakovė. Sutinka, kad būtų leista įteisinti atliktą rekonstrukciją.

Tretysis asmuo B. L. nurodė, kad nurodomos byloje verandos nestatė, ja nesinaudoja.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais.

Inspekcijos Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2013 m. balandžio 12 d. patikrinęs faktines aplinkybes vietoje nustatė, jog E. K. 2008 metais žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Varėnos r. , prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė priestatą (4,96 m x 5,10 m, užstatymo plotas 25 kv. m, aukštis žemėsnėje dalyje – 2,89 m, aukštis aukštesnėje dalyje – 4,47 m, pamatai lauko akmenų, išorės apdaila neatlikta, įstatyti du dideli langai ir vienas mažas, iš lauko pusės įstatytos durys) .

Atsakovė 2013 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2008 metais vietoje senos gyvenamojo namo „verandos pastatė didesnę, kad dukra su mažu vaiku ir šeima turėtų daugiau vietos gyventi“.

Vyriausiasis specialistas 2013 m. balandžio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-130425-00012-(14.12) (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad atsakovė gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, rekonstruoja savavališkai. Statinio statybos rūšis – rekonstrukcija. Statinio kategorija – neypatingas statinys.

Inspekcijos Alytaus skyrius 2013 m. gegužės 24 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-130524-00014-(14.29), kuriuo iš atsakovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 24 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą Gyvenamojo namo dalį (Priestatą). Nurodyme išaiškinta, jog atsakovė turi teisę Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjas atsižvelgdamas į atsakovės 2013 m. lapkričio 27 d. gauto prašymo nurodytas aplinkybes, 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. RE-465-(14.29) pratęsė nurodymo terminą iki 2014 m. vasario 24 d.

Vyriausiasis specialistas 2014 m. kovo 4 d. patikrinęs nurodymo įvykdymą nustatė, kad atsakovė nurodymo neįvykdė – savavališkai pastatytos gyvenamojo namo dalies (priestato) nustatytu laiku nenugriovė.

Pagal surinktus įrodymus byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė gyvenamojo namo dalį (Ppriestatą) statė 2008 m. ir 2008 m. lapkričio mėnesį statybos darbus baigė (sustabdė, nes statybos darbai visiškai nebaigti).

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija nuo 2007-01-26 iki 2009-04-02), 6.17 punktą neypatingas statinys – statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis minėta nuostata, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registre esančius statinio duomenis (išmatavimus) gyvenamasis namas buvo priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (redakcija nuo 2004-04-07 iki 2009-12-31) 9 punktas numatė, kad statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš punkte numatytų darbų, tame tarpe ir prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas .

Statybos įstatymo (redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 3 straipsnyje buvo numatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teisė įgyvendinama šia tvarka ir sąlygomis: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Atsakovė statybos metu privalomų dokumentų – žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančio dokumento, statinio rekonstravimo projekto, leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą – neturėjo, jų neturi ir šiuo metu, nes nepateikė teismo posėdyje. Pagal statybos metu galiojančius teisės aktus atsakovės atlikti statybos darbai traktuotini kaip savavališka statinio statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 9 punktas nurodo, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį atsakovės rekonstruotas gyvenamasis namas taip pat priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Tokiems statybos darbams privaloma parengti statinio rekonstravimo projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė nepateikė nei statinio rekonstravimo projekto, nei leidimo rekonstruoti statinį.

Tačiau prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą, be kitų privalomų dokumentų, atsakovė turi statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui pateikti žemės sklypo bei gyvenamojo namo savininkų (žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies savininkės B. L. bei žemės sklypo dalies savininkės – valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, rašytinius sutikimus rekonstruoti gyvenamąjį namą).

Atsakovė neturi gyvenamojo namo rekonstravimui statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą, todėl statinio statyba yra savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte nurodyta, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovė, savavališkai rekonstruodama gyvenamąjį namą pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktą, 23 straipsnio 28 dalį.

LR Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos numato, kad kai asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą atlikti tokius veiksmus ir savavališką statybą įteisinti (LR Statybos įstatymo 28 str.7 d.).

Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos ) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad: teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

Iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo daroma išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

Statybos įstatymo 28 str. nurodoma, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. nurodoma, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą ,,leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (1p.).“

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė turi galimybę statinio rekonstrukciją įteisinti. Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suteiktina atsakovei galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tuo pačiu teismas privalo užtikrinti įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė yra buto, prie kurio buvo atlikta verandos rekonstrukcija, faktinė naudotoja. Atsakovė yra garbaus amžiaus (virš 70 metų), gaunamos minimalios pajamas – senatvės pensija, todėl suprasti ir realizuoti savo teisėtus interesus atsakovei reikalinga suteikti pakankamai laiko.

Ieškovas ir atsakovė yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ( žyminio mokesčio, išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovo naudai priteistinos išlaidos dėl kelionės išlaidų, atvykstant į teismo posėdžius pagal pateiktą ieškovo paskaičiavimą ( CPK 93 str.1 d.). Ieškovo turėtos išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259 – 260, 263 - 270 str., 273 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę (statytoją) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), per penkiolika (15) mėnesių

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, savavališkai pastatyto statinio – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)),esančių (duomenys neskelbtini) Varėnos r. daliai – priestatui įteisinti.

Nustatyti, kad atsakovei E. K. neįvykdžius nustatytų teismo įpareigojimų per sprendime nustatytą terminą ((penkiolika (15) mėnesių)) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei E. K. baudą po 20 litų ( 5.79 EUR) už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, baudą įmokant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, į. k. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, b. k. 73000, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5445).

Priteisti iš E. K. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, į. k. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, b. k. 73000, a. s. (duomenys neskelbtini)) 38.35 litus (11.11 EUR) bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės atstovės kelionės išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis