Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-10-287/2013 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.9; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.1.13; 1.2; 1.2.14; 1.2.14.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.10; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2013 m. kovo 22 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, teistas 2004-10-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams, teistas 2005-05-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d. galutine bausme laisvės apribojimu 10 mėnesių 3 dienoms, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. 2011 m. pavasarį, tiksliai nenustatyta data ir laiku, kartu su R. A., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla 2012-11-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju, Pakruojo rajone, B. kaime, pagrobdami metalines R. P. priklausančio sandėlio konstrukcijas, kurias pardavė į metalo laužą, taip sunaikino R. P. sandėlį 3064 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. P. 3064 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad jis su R. A. prisirinko metalo, gavo 300 litų, pasidalino po 150 litų. Jokio pastato nematė ir jokio pastato nebuvo. Metalą, eidami su R., pamatė ant žemės primėtytą. Tai buvo 2011 metų pavasarį, datos neatsimena. Susirinko metalą ir draugo A. G. paprašė, gal žino vairuotoją, kuris galėtų išvežti susirinktą metalą. A. G. davė vieno vairuotojo telefono numerį, kuriam jie pasiskambino ir susitarė dėl metalo išvežimo. Vairuotojo, kuris išvežė metalą, jis nepažinojo, tada matė pirmą kartą. Jis nežinojo, kieno metalas, jeigu būtų žinojęs, kad kažkam priklauso, būtų neėmęs. Metalas buvo ne jų, bet mėtėsi ant lauko, todėl ir susirinko. Nežino, kur ir kam vairuotojas nuvežė ir pardavė metalą, o pardavęs jiems atvežė 300 litų, kuriuos pasidalino su R. po lygiai. Kaip buvo atsilyginta vairuotojui, jis nežino. Jis su nukentėjusiuoju kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė. Kiek galėjo, tiek atlygino. Nukentėjusiajam davė 1000 litų. Žino, kokio dydžio yra pareikštas civilinis ieškinys, bet su juo nesutinka. Supranta, kad padarė vagystę. Jis gyvena P. kaime, o A. gyvena B. kaime. Jis dažnai nueidavo pas A. ir A. ateidavo pas jį. Atstumas tarp jų namų yra gal du ar trys kilometrai. Pastoviai vaikščiodavo su Ričardu, pamatė metalą, todėl užėjo pasižiūrėti. Specialiai prie pastatų nėjo, tik eidami pro šalį pamatė metalo, todėl ir nuėjo pasižiūrėti. Buvo metalo krūva, o kokio dydžio, negali pasakyti, mėtėsi įvairios metalo liekanos, tiesiog buvo išmėtytos ant lauko. Jis nežino, kiek kainuoja viena tona metalo laužo. Toliau matėsi, kad buvo kažkokios fermos, tačiau toje vietoje nesimatė, kad būtų buvęs kažkoks pastatas. Jis mano, kad kiek padarė žalos, tiek ir atlygino.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. parodė, kad jis planavo pastatą, esantį B. kaime, parduoti ūkininkui L. M., apsitarė kainą, jog parduos už 12000 litų. M. nuvykus į B. kaimą apžiūrėti sandėlio, jam iš ryto paskambino, kad sandėlio nebėra, kyšo tik metalo likučiai. Nuvykęs į vietą, pats įsitikino, kad tikrai sandėlio nebėra, todėl sandėlio pardavimas L. M. nebeįvyko. Kaina su M. buvo sutarta preliminari, atsižvelgiant į nukritusias rinkos kainas, ne į sandėlio kainą, o į metalo laužo kainą. Sužinojęs, kad sandėlio nebėra, pats pradėjo paiešką. Asmeniškai išsiaiškino, kad šito sandėlio vagystę padarė R. A. ir B. Jie buvo kelis kartus atvykę pas jį į įmonę tartis, jų žodžiais, kad metalą jie pardavė per kelis kartus į Šiaulių ir Pakruojo metalo supirktuves. Iš jų kalbos jis suprato, kad metalą jie pardavė už 7000 ar 8000 litų. Pastatą jis įvertino 12000 litų, todėl prašė, kad jam tokią sumą atlygintų. Jie jam aiškino, kad vagystę padarė keturiese ir po 3000 litų žadėjo atnešti ir atiduoti. Iš pradžių atsiskaitė R. A., kuris sumokėjo 3000 litų, o paskui 1000 litų atnešė B. Šiandien jis išgirdo, kad už metalą jie gavo tik 300 litų ir tai jam yra naujiena. Pastatą jis įsigijo varžytinėse, gal prieš 10 metų, už 3000 litų. Pas jį dėl žalos atlyginimo tartis buvo atėję tik R. A. ir B., o daugiau niekas nebuvo atėjęs. Tarpininkavo R. A. senelis, ar kažkoks giminaitis.

Liudytojas A. G. parodė, kad pas jį pernai metais, galėjo būti pavasaris, atvažiavo R. P. ir apkaltino metalo vagyste iš kažkokio jo sandėlio. Jis paaiškino, jog nieko nevogė, tik pažįstamiems nuo senų laikų M. B. ir R. A. surado mašiną, nes suprato, kad jiems reikia didesnės mašinos, nes jie klausė, kas turėtų mašiną vežimui. Jis žinojo, kad tokią mašiną turi A. M. ir jiems davė M. telefoną. Daugiau jis nieko apie tą vagystę nežino.

Liudytoja O. A. Š. parodė, kad ji gyvena B. kaime ir nuo jos namų gal puskilometrio atstumu buvo sandėlis, vandens bokštas, MSV fermos. Ji nežinojo, kam tas sandėlis priklauso. To sandėlio jau nebėra, prapuolė gal užpraeitų metų pavasarį. Jai dukra grįžusi iš darbo pasakė, kad nebėra to sandėlio ir ji tada paėjusi pamatė, kad tikrai nebėra. Kada tas sandėlis dingo, kas jį nuvertė, nieko nematė ir negirdėjo. Dienos metu tai tikrai nevertė, jeigu vertė, tai naktį, bet jokio triukšmo ji negirdėjo, nes sandėlis yra už gero puskilometrio nuo jos namų. Pro tą sandėlį eina kelias nuo R. link Ž., tuo keliu važinėja mašinos. Ji pati pro tą sandėlį yra praėjusi tik vieną kartą ir matė, kad tai buvo metalinis sandėlis. Jai iš namų matydavosi tik sandėlio stogas. Per kiek laiko tas sandėlis dingo, ji nepastebėjo, bet per vieną naktį negalėjo prapulti, nes ten reikėjo metalą nupjauti, reikėjo transporto jį išvežti. Kai dukra jai pasakė, kad nebėra sandėlio, ji negali pasakyti, ar iš vakaro jis buvo, nes neatkreipė dėmesio. Jeigu prie to sandėlio būtų kokie žmonės kažką darę, tai iš jos kiemo nelabai matosi, nes užstoja kaimyno sodas, krūmai.

Liudytojas L. M. parodė, kad jis pažįsta R. P., su kuriuo buvo kalba apie B. sandėlį, nes R. pasiūlė, ar nereikia statyboms metalinių konstrukcijų. Tai buvo gal ankstyvą 2011 metų pavasarį. Metalinės konstrukcijos jam buvo reikalingos, nes galvojo statyti naftos bazę, pastogę, todėl sutarė, kad nuvažiuos apžiūrėti to sandėlio. Nuvažiavęs pamatė, kad jokio sandėlio nėra, visos metalinės konstrukcijos nupjautos, mėtėsi tik šiferiai. Iš karto paskambino P. ir pasakė, kad sandėlio nebėra. K. R. pasiūlė jam metalines konstrukcijas, kalbos apie kainą nebuvo, tarėsi, kad skaičiuos metalo laužo kaina, tačiau konkrečios kainos nesitarė. Tuo laiku metalo laužo kaina buvo 900 litų už toną, dar galvojo kiek nusiderėti. Kadangi jis anksčiau tą sandėlį buvo matęs, važiuodamas pro šalį, tai buvo pagalvojęs, kad gal ir vertas sandėlis 10000 litų. Kam priklauso tas sandėlis jis nežinojo. Nei jis P., nei P. jam konkrečios sumos nesakė, nesitarė dėl konkrečios kainos.

Iš turto pardavimo iš varžytynių akto (6 b. l.) matyti, kad R. P. 2006 m. kovo 2 d. įsigijo sandėlį, esantį B. kaime, Pakruojo rajone, už 3064 litus.

Iš nukentėjusiojo R. P. rašto (18 b. l.) matyti, kad už R. A. jam padarytą žalą jis gavo iš A. A. 3000,00 Lt žalos atlyginimo.

Iš nukentėjusiojo R. P. įgalioto asmens G. R. rašto (19 b. l.) matyti, kad už metalo vagystę iš M. B. ji paėmė 1000,00 Lt, kuriuos sumokėjo A. A.

Iš kaltinamojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (59-61 b. l.) matyti, kad kaltinamasis savo duotus parodymus dėl metalo vagystės patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio (126-127 b. l.) matyti, kad R. A. dėl metalo vagystės ir gautų pinigų už parduotą metalą davė tokius pačius parodymus, kaip kaltinamasis M. B.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė dėl svetimo turto vagystės ir svetimo turto sunaikinimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. bei 187 str. 1 d., kadangi jis pagrobė nukentėjusiajam R. P. priklausančio sandėlio metalines konstrukcijas ir taip sunaikino sandėlį.

Kaltinamajam M. B. kaltinime yra tikslintina aplinkybė dėl nusikalstamos veikos bendrininko, nurodant, kad jis nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo su R. A., kurio atžvilgiu ne ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, o baudžiamoji byla 2012-11-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis M. B. teistas, tačiau teistumas išnykęs (74-79 b. l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (80-81 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (82, 83 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (84 b. l.), nedirba, registruotas darbo biržoje (85 b. l.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl metalo vagystės, atlygino dalį žalos, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kitas išdėstytas aplinkybes, bei kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas viešųjų darbų bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą 150 litų sumai (BK 41 str., 46 str., 67 str., 72 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. B. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 107 str., procesas dėl nukentėjusiojo R. P. 1000,00 litų civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, kadangi kaltinamasis M. B. šią žalos dalį jam atlygino.

Nukentėjusiojo R. P. 3000,00 litų civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina, kadangi nukentėjusysis nurodė, jog šią žalos dalį jam atlygino R. A. ir tai matyti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio, priimto R. A. atžvilgiu (BPK 112 str., 115 str.).

Likusi nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalis – 12425,00 litų atmestina, kadangi ji nebuvo įrodyta ir pagrįsta rašytiniais įrodymais, apart pateikto civilinio ieškinio su jame išdėstytomis aplinkybėmis. Liudytojas L. M. paneigė nukentėjusiojo R. P. teiginius, kad jie buvo sutarę dėl konkrečios sandėlio pardavimo-pirkimo kainos, būtent 12000,00 litų, nurodydamas, jog buvo tartasi dėl metalinių konstrukcijų pirkimo metalo laužo verte, tačiau konkreti kaina nebuvo suderėta, nes buvo sutarta, jog pirma apžiūrės sandėlį, o tik po to tarsis dėl kainos, tačiau kadangi sandėlio nebebuvo, tai jie daugiau dėl nieko nebesitarė ir nebebendravo. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nukentėjusysis R. P. šį sandėlį įsigijo 2006 m. kovo 2 d. už 3064 litus. Jam kaltinamasis M. B. atlygino 1000,00 litų žalos, o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. altygino 3000,00 litų, kas viršija sandėlio vertę. Kita nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta žala dėl sugaišto laiko ir jo vertės bei teritorijos sutvarkymo taip pat visiškai nepagrįsta ir neįrodyta (BPK 112, 113, 115 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 staipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – viešaisiais darbais 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą 150,00 litų sumai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. B. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalies - 1000,00 litų nutraukti.

Likusią nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalį – 15425,00 litus atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.