Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. ir Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš V. Ž. P. K. naudai priteista 5000 laidojimo išlaidoms ir 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 13 d., apie 19 val. 30 min. Druskininkuose, Gardino gatvėje, vairuodamas D. Ž. priklausantį motociklą SUZUKI GSX 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53., 161., 164., 172., 173., 180.2. ir 184.4 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui ir aplinkai, sutrikdė eismą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas 97-108 km/h. greičiu, viršijo leistiną 60 km/h greitį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės-motociklo arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, lenkdamas R. M. vairuojamą automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neparodė kairiojo posūkio signalo, įvažiavo į Gardino gatvės priešingos krypties važiuojamosios dalies ruožą, į kurį horizontalaus ženklinimo linijos 1.1 buvo įvažiuoti draudžiama, esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, bei esant šiame gatvės ruože pažymėtai pėsčiųjų perėjai, ko pasėkoje V. Ž., vairuodamas motociklą SUZUKI GSX 750 valst. (duomenys neskelbtini), susidūrė su R. M. vairuojamu automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam darant kairįjį posūkį, įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, motociklu atsitrenkė į automobilio, kirtusio skiriamąją juostas liniją, kairįjį galinį ratą, ir taip motociklo vairuotojas V. Ž. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusysis motociklo keleivis A. K. dėl labai stipraus galvos ir liemens sumušimo bei sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais kūno odos nubrozdinimais, dauginėmis kraujosruvomis kūno odoje ir poodyje, dauginėmis galvos ir liemens muštinėmis žaizdomis, kaukolės pamato kaulų ir stuburo kaklinės dalies lūžimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno kaklinės dalies sumušimu ir pabrinkimu.

V. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, nukentėjusiajam automobilio Audi 80 keleiviui G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas nustatė, kad baudžiamoji atsakomybė numatoma vairuotojui, padariusiam eismo įvykį pažeidus kelių eismo saugumo taisykles tik tuo atveju, jei buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str.). Padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatyta administracinė atsakomybė. Todėl iš kaltinimo V. Ž. buvo pašalinta kaltinimo dalis – nežymus sveikatos sutrikdymas G. P..

R. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir V. Ž. vairuodami kelių transporto priemones, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o kitam nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o būtent - 2003 m. liepos 13 d. apie 19 val. 30 min. Druskininkuose, Gardino gatvėje, R. M., vairuodamas K. M. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53., 145., 150., ir 161 punktų reikalavimus, o V. Ž., vairuodamas D. Ž. priklausantį motociklą SUZUKI GSX 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53., 161., 164., 172., 173., 180.2. ir 184.4. punktų reikalavimus, tai yra, R. M. apsisukdamas Gardino gatvėje, sukdamas į kairę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, sutrikdė eismą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, keisdamas važiavimo kryptį, apsisukdamas, sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesutrukdys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams ir taip nedavęs kelio, sukliudė kitiems eismo dalyviams, užtvėrė kelią tiesiai važiuojančiam V. Ž. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Gardino gatvės priešingos krypties važiuojamosios dalies ruožą į kurį horizontalaus linijos 1.1 buvo įvažiuoti draudžiama, esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai),ir esant šiame gatvės ruože pažymėtai pėsčiųjų perėjai, o V. Ž. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, sutrukdė eismą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas 108 km/h greičiu, viršijo leistiną 60 km/h greitį, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą ir transporto priemonių ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės-motociklo, neapvažiavo kliūties sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, lenkdamas R. M. vairuojamą automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neparodė kairiojo posūkio signalo, įvažiavo į Gardino gatvės priešingos krypties važiuojamosios dalies ruožą, į kurį horizontalaus ženklinimo linijos 1.1 buvo įvažiuoti draudžiama, esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, bei esant šiame gatvės ruože pažymėtai pėsčiųjų perėjai, ko pasėkoje V. Ž. vairuodamas motociklą SUZUKI GSX 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su R. M. vairuojamu automobiliu AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip, R. M. ir V. Ž. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusysis motociklo keleivis A. K. dėl labai stipraus galvos ir liemens sumušimo bei sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais kūno odos nubrozdinimais, dauginėmis kraujosruvomis kūno odoje ir poodyje, dauginėmis galvos ir liemens muštinėmis žaizdomis, kaukolės pamato kaulų ir stuburo kaldinęs dalies lūžimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno kaklinės dalies sumušimu ir pabrinkimu, o nukentėjusiajam automobilio keleiviui G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje kairės akies voke bei muštinės paviršinės žaizdos su odos nubrozdinimu kairio antakio išorinio galo srityje.

Druskininkų miesto apylinkės teismas išteisinamąją nuosprendžio dalį motyvavo tuo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog, sukdamas į kairę, R. M. įvažiavo į priešingos krypties važiuojamosios dalies ruožą esant ne kaltinime nurodytai ištisinei linijai 1.1, o brūkšninei ženklinimo linijai 1.7. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. M., atlikdamas manevrą, persirikiuodamas, sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus, t. y. nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam, jį lenkiančiam motociklo vairuotojui V. Ž. ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo motociklo keleivis A. K., o automobilio keleiviui G. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kuriame kelio ruože, kokiu atstumu nuo automobilio, motociklo vairuotojas V. Ž. pradėjo lenkimo manevrą, o posūkio, patvirtinančio lenkimą, motociklo vairuotojas V. Ž. nerodė. Iš liudytojų parodymų matyti, kad V. Ž. vairuojamas motociklas važiavo gatvės viduriu, todėl negalima nustatyti, ar R. M. nedavė kelio jį lenkiančiam V. Ž. vairuojamam motociklui ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Byloje surinktais įrodymais nepaneigtas R. M. aiškinimas, kad parodęs posūkio signalą, jis persirikiavo arčiau gatvės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir tik po to atliko manevrą į kairę. Įvykio vietos apžiūros protokole esanti schema nėra patikimas šią aplinkybę tinkamai parodantis įrodymas, nes neaišku, pagal kokius duomenis tyrėjas pažymėjo automobilio judėjimo trajektoriją prieš susiduriant su motociklu, o schemos duomenų nepavirtina R. M., nukentėjusiojo G. P., liudytojų, eksperto V. M. parodymai, parodymų pakartotinio patikrinimo vietoje protokolas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu MV 2006-10, kuriame teigiama, kad techniniu požiūriu eismo įvykio, kurio metu žuvo A. K., kilimą sąlygojo apelianto, kaip motociklo vairuotojo veiksmai. Apeliantas pažymi, jog ekspertizės akte Nr. 11-558(06) buvo konstatuota, kad R. M. prieš keičiant judėjimo kryptį ir duodant kelią iš paskos važiuojančiam motociklui, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismas minėtų prieštaravimų nepašalino.

V. Ž. nuomone, antroji ekspertizė paskirta nepagrįstai, o ekspertizės akto išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į V. M. parodymus apie tai, jog nuo pat gatvės brūkšninės linijos skiriančios priešingų krypčių transporto srautus R. M. pasukti negalėjo, toks manevras esant šio įvykio situacijai negalimas, įvertinus situaciją, vairuotojas turėjo techninę galimybę sustoti ir praleisti motociklą. Esamoje situacijoje R. M. galėjo apsisukti ir nuo dešinio gatvės krašto. Apsisukinėdamas, jis turėjo situaciją stebėti visapusiškai ir imdamasis visų atsargumo priemonių.

Prokurorui neaišku, kodėl teismas nesivadovavo byloje esančiais įvykio vietos apžiūros protokole ir jo schemoje užfiksuotais visais įvykio išmatavimais, o analizavo, kokių duomenų pagrindu tyrėjas atžymėjo schemoje punktyrinę liniją, kuri parodo automobilio judėjimo trajektoriją prieš susiduriant su motociklu, iš kurios matyti, kad automobilis suka į kairę nuo dešinio gatvės krašto. Skunde nurodoma, kad punktyrinė linija jokios reikšmės neturi, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei ekspertai ja nesivadovavo. Teismui kilus abejonių dėl punktyrinės linijos, šias abejones buvo galima pašalinti apklausus pareigūnus, braižiusius schemą.

Apeliantui taip pat neaišku, kodėl teismas nesirėmė pirmosios ekspertizės išvadomis. Teismas nesuabejojo duomenų, užfiksuotų įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje patikimumu. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti ir pirmosios ekspertizės išvadomis, kurios buvo grindžiamos jau minėtu protokolu ir schema. Pažymima ir tai, kad R. M. įvykio vietos apžiūros protokolą ir schemą pasirašė dalyvaujant advokatui, jokių pastabų nepareiškė.

Prokuroras mano, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog R. M. neturėjo ir negalėjo numatyti, kad V. Ž. važiuoja dideliu greičiu, nes išteisintasis apskritai nematė motociklo. Iš visų bylos aplinkybių matyti, kad R. M. pažeidė KET 150 p. reikalavimus, o tai ir yra pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad antros kompleksinės ekspertizės išvadoje, kurią atliko ekspertas V. M. teigiama, kad prieš R. M. pradedant apsisukimo manevrą, motociklas turėjo būti matomas automobilio galinio vaizdo veidrodėliuose ir jo veiksmai apsisukant ir sudarant kliūtį ta pačia kryptimi jam iš paskos važiuojančiam ir jį lenkiančiam motociklui techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimas iš V. Ž. kaltinimo pašalinti nežymų sveikatos sutrikdymą G. P., teigiant, kad baudžiamoji atsakomybė numatoma vairuotojui, padariusiam eismo įvykį, pažeidus kelių eismo saugumo taisykles tik tuo atveju, jei buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir už tai yra numatyta administracinė atsakomybė, yra nepagrįstas. Taikyti administracinę atsakomybę, jei už tą pačią veiką asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė, negalima, tai yra kvalifikuojantis požymis ir tos dalies iš kaltinimo pašalinti negalima.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė palaikė apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, o nuteistojo V. Ž. skundą prašė atmesti. Apeliantas nuteistasis V. Ž. ir jo gynėja palaikė savo ir prokuroro apeliacinius skundus. Išteisintasis R. M. ir jo gynėjas prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Nei vienu apeliaciniu skundu neginčijama, kad tiek nuteistasis V. Ž., tiek išteisintasis R. M. pažeidė KET reikalavimus. Nuteistasis V. Ž. neigia savo kaltę, laikydamas, kad ne dėl jo, o dėl išteisintojo R. M. padarytų pažeidimų kilo pavojingi padariniai. Prokuroras mano, kad padariniai yra betarpiška abiejų vairuotojų padarytų KET pažeidimų priežastis.

Pagrindiniai V. Ž. padaryti KET pažeidimai buvo žymiai viršytas tuo metu gyvenvietėse leistinas 60 km/h greitis (172, 174 p.) bei važiavimas priešpriešinio eismo juosta (164 p.). Vienais tyrimais, betarpiškai prieš stabdymą motociklo vairuotojas važiavo apie 108 km/h greičiu, o į automobilį trenkėsi tikėtina 100 km/h greičiu, kitais tyrimais – atitinkamai ne mažesniu kaip 97 km/h ir 90 km/h greičiu. Bet kokiu atveju greitis viršytas labai smarkiai. Autoavarijos vietos apžiūros protokole motociklo stabdymo pėdsakai užfiksuoti priešpriešinio eismo juostoje 0,50 m. nuo išilginės linijos, jų ilgis 4,50 m.

Pagrindinis automobilio vairuotojo R. M. KET pažeidimas buvo apsisukimas ne nuo važiuojamosios dalies krašto (150 p.), neduodant kelio motociklui (145 p.).

Priešingai negu teigia apeliantai, esminių skirtumų tarp byloje duotų specialistų ir ekspertų išvadų dėl to, kieno padaryti KET pažeidimai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nėra. Eismo įvykiui kilti įtakos turėjo abiejų vairuotojų padaryti KET pažeidimai.

Tuo atveju, jei motociklininkas V. Ž. būtų važiavęs leistinu maksimaliu gyvenvietėje 60 km/h greičiu, susidūrimas techniniu požiūriu būtų neįvykęs, kadangi motociklininkui ir nestabdant priartėjus prie vietos, kurioje jis atsitrenkė į automobilį, automobilio vairuotojas R. M. būtų spėjęs atlaisvinti motociklo eismo juostą, papildomai pravažiuodamas didesnį kaip 3 m atstumą. Savo ruožtu automobilio vairuotojas apsisukdamas sudarė kliūtį ta pačia kryptimi jam iš paskos priešpriešine eismo juosta jį lenkiančiam motociklui. Prieš pradedant automobilio vairuotojui apsisukimo manevrą, motociklas turėjo būti matomas automobilio galinio vaizdo veidrodžiuose. Išteisintasis R. M. visą laiką tvirtino galinio vaizdo veidrodžius stebėjęs, tačiau motociklo nematęs.

Tačiau techninės išvados dėl autoįvykio priežasčių automatiškai neapsprendžia abiejų vairuotojų baudžiamosios atsakomybės dėl autoįvykio kilimo.

Pagal KET 50 p., eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Dėl to kolegija, nustatydama, kieno iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, atsižvelgia į padarytų KET pažeidimų pobūdį ir galimybę kitam eismo dalyviui numatyti tokius pažeidimus bei suderinti su jais savo veiksmus.

Kolegijos vertinimu, motociklo vairuotojas nuteistasis V. Ž., mieste žymiai viršydamas leistiną greitį, padarė tyčinį šiurkštų KET pažeidimą. Tuo jis parodė didelę nepagarbą kitiems eismo dalyviams, numatydamas, kad jiems, ypač važiuojantiems ta pačia kryptimi, bus sunku jį pastebėti ir suderinti savo veiksmus su tokiu jo važiavimu. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas išteisintasis R. M. automobilio galinio vaizdo veidrodžiuose objektyviai turėjo matyti artėjantį motociklą, tačiau teigia jo nematęs. Remdamasis tokia išteisintojo R. M. pozicija, apeliantas prokuroras teigia, kad teismas negalėjo vertinti, ar išteisintasis galėjo suprasti, kokiu greičiu važiuoja motociklas. Tačiau apylinkės teismas vertino ne tai, ar automobilio vairuotojas galėjo nustatyti motociklo greitį, o konstatavo tik tai, kad jis negalėjo numatyti, jog kitas eismo dalyvis žymiai viršys leistiną greitį.

Tuo būdu, R. M. veikoje nusikalstamo nerūpestingumo, o juo labiau nusikalstamo pasitikėjimo kaltės kolegija neįžvelgia ir konstatuoja, kad apylinkės teismas jį išteisino pagrįstai.

Nuteistojo V. Ž. teiginį, kad jis manė automobilį suksiant į dešinę, apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip paties nuteistojo neatidumą. Liudytojų parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad automobilio kairiojo posūkio signalas buvo įjungtas. Taigi, priekyje matydamas manevruojančią transporto priemonę, žymiai viršydamas leistiną greitį ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, nuteistasis sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į jau išdėstytą išteisintojo R. M. veiksmų vertinimą, apylinkės teismo išvadą, kad būtent nuteistojo V. Ž. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, kolegija laiko teisinga. Nuosprendis jo atžvilgiu pakeičiamas tik dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Apelianto prokuroro argumentą, kad autoįvykio kaltininkas turi atsakyti ir už nukentėjusiajam G. P. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, nežiūrint to, kad tokie padariniai nenumatyti baudžiamajame įstatyme, kolegija pripažįsta teisingu.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai dėl tos pačios nusikalstamos veikos kilo įvairūs padariniai, visi jie išdėstomi nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nepriklausomai nuo to, kad imant atskirai dalis tų padarinių neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada seka ir iš Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 ir 4 p. redakcijos, pagal kurią nusikalstamos veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimo motyvai ir išvados išdėstomi atskirai. Kadangi ši aplinkybė nuteistojo V. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nuosprendis jo atžvilgiu pakeičiamas dėl neteisingai išspręsto jo nusikalstamos veikos padarinių klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje papildomai nurodyti, kad dėl nuteistojo V. Ž. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. P. sveikata.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.