- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-362-397-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00345-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- T. Ž., G. J.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-397-2013
Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00345-2012-2
2013 m. gegužės 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nuteistajam T. Ž., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 284 str.1d. ir nuteistas laivės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, Marijampolės pataisos namuose esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, matant aplinkiniams, veikdamas bendrai su G. J., iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčiniais, įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, kilusio konflikto metu, G. J. dūrė su peiliu nukentėjusiajam R. K. vieną kartą į dešinę koją ir su metaliniu strypu nemažiau 20 kartų sudavė per rankas bei vieną kartą į galvos sritį, T. Ž. nukentėjusiajam R. K. medine lenta sudavė nemažiau 10 smūgių per rankas, kojas, kitą kūno sritį, lūžus mediniai lentai T. Ž. plyta sudavė du smūgius į galvos sritį bei rankų alkūnėmis nemažiau 6 kartus sudavė į galvos sritį, o G. J. su rankų kumščiais nemažiau 7 kartus sudavė į veido sritį bei paguldęs ant žemės koja prispaudė galvą, tokiu būdu savo bendrais veiksmais R. K. padarė muštines žaizdas galvoje, veide ir kairėje blauzdoje, durtinę žaizdą dešinės šlaunies srityje, abiejų dilbių sumušimus, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus dešinio žasto, dešinės alkūnės, abiejų dilbių srityse ir nugaroje, kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
T. Ž. skundu prašo teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. ir sumažinti paskirtą bausmę. Teigia, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str., nes šio nusikaltimo jis nepadarė. Skunde nurodo, kad tyrimas byloje atliktas pažeidžiant BPK 242 str., 33 str. reikalavimus, nes nebuvo iškviesti jo prašomi liudytojai, specialistas, kuris nustatė jam padarytus sužalojimus. Teismas nepagrįstai jo kaltę grindė prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymias, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme nuketnėjusysis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, nurodė, kad pats išprovokavo T. Ž., todėl teisme prašė bylą nutraukti. Taip pat apeliantas prašo iškelti baudžiamąją bylą R. K. už melagingų parodymų davimą, taip pat iškviesti teisme neapklaustus liudytojus, jam sužalojimus nustačiusį specialistą.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo T. Ž. ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Nuteistasis T. Ž. savo kaltės dėl padarytos vekos iš esmės neginčija, tik teigia nepadaręs viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jo kaltė padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta tiek jo paties, kito nuteistojo G. J., tiek nukentėjusiojo R. K. parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Teismas nuodugniai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, tame tarpe abiejų kaltinamųjų, nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esamų duomenų pakanka neginčijamai teigti, kad nuteistojo T. Ž. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pilnai pasitvirtino, veika kvalifikuota tinkamai, todėl rinkti dar papildomus įrodymus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje vadovavosi nukentėjusiojo tik ikiteisminio tyrimo metu duotais melagingais parodymais, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įrodymų tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie iš esmės yra vienodi, esminėse detalėse neprieštaringi. Visuose savo parodymuose jis nurodė tuos pačius T. Ž. jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, t.y. kad T. Ž. mušė jį lenta į įvairias kūno vietas, kai ji lūžo, paėmė plytą ir trenkė į galvą, taip pat sudavė rankos alkūne apie 6 kartus į galvą. Teisme jis papildomai nurodė tik tai, kad jis pats kaltinamuosius provokavo, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir nekeičia veikos kvalifikacijos.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Skunde T. Ž. teigia, kad jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 140 str., nes jo veiksmai neatitinka BK 284 str., tačiau nenurodo šį jo teiginį patvirtinančių argumentų.
Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad T. Ž. ir G. J. nukentėjusįjį R. K. mušė Marijampolės pataisos namų nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje,to neneigia ir pats apeliantas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų veiksmai buvo nepadorūs bei trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykis vyko pataisos namuose, gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyvena keletas nuteistųjų, į ją bet kada gali patekti tiek joje gyvenantys asmenys, ir kiti nuteistieji, taip pat pataisos namų administracijos atstovai, todėl, nors pataisos namai turi specifiką, nes plačiajai visuomenei yra uždari, tačiau nuteistųjų judėjimas teritorijoje yra pakankamai laisvas, nuteistieji taip pat yra visuomenės dalis, todėl įvykio vieta visiškai pagrįstai laikytina viešaja vieta. Kolegija laiko įrodytu, kad T. Ž. veiksmai buvo įžūlūs, atlikti be jokios rimtos ir aiškios priežasties, pažeidžiantys elementarias, visuotinai priimtas moralės ar elgesio normas, juos matė kiti asmenys, dėl ko pirmosios instanicijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstruojantys nepagalbą aplinkiniams.
Taigi, daroma neabejotina išvada, kad byloje pakanka duomenų teigti, kad T. Ž. veiksmai atitiko jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias nuteistojo asmenines savybes. Padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją įstatymas be laisvės atėmimo numato ir kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau teismas, įvertinęs nuteistojo ankstesnius teistumus, kad jis jau ne kartą yra teistas, teistumas neišnykęs, inkriminuojamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tiklsai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės rūšis bei jos dydis nuteistajam paskirta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl panaikinti ar pakeisi nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo.
Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas dar neįsiteisėjus T. Ž. atžvilgiu Plungės rajono apylinkės teisme 2012-12-18 priimtiesm dviems nuosprendžiams, todėl pirmsoios instancijos teismas juo paskirtos bausmės nebendrino su minimais nuosprendžias paskirtomis bausmėmis. Šiuo metu 2012-12-18 priimti nuosprendžiai įsteisėję, todėl BPK 347 str. pagrindu, tos pačios pakopos teismas arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą turės priimti sprendimą dėl visais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. 347 str. kolegija
nutarė:
nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.