Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-631-511-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-04
Bylos Nr.
1A-631-511-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Valdas Meidus
Kaltinamasis
V. T.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-631-511/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1.; 2.4.6. (S)
NUTARTIS2008 m. gruodžio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Ričardo Gilio,

Sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-08-21 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. ir jam skirta 25 MGL (dvidešimt penkių minimalaus gyvenimo lygių), arba 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda, tenkintas Kupiškio rajono policijos komisariato ieškinys ir priteista iš kaltinamojo V. T. 73,71 Lt (septyniasdešimt trys litai 71 ct) Kupiškio rajono policijos komisariato naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 18 d., apie 3 val. 30 min. Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą - pastumdamas patrulį T. U. ir siekdamas jam suduoti smūgį ranka, patruliui R. N. suplėšydamas uniforminę striukę, pasipriešino šiems valstybės tarnautojams.

Nuteistasis V. T. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-08-21 nuosprendį ir prašo nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 286 str. panaikinti ir jį išteisinti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, teismo išvados grindžiamos prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavo, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, kad jis, apeliantas, pastumdamas policijos pareigūną T. U. ir siekdamas jam suduoti smūgį ranka, aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas einančiam policijos pareigūnui. Nurodo, kad su tokia teismo išvada nesutinka.

Objektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., požymiai yra teisėta policijos pareigūno veikla ir teisėti pareigūno reikalavimai nusižengusio asmens atžvilgiu, kalto asmens atsisakymas vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, fizinis smurtas ar grasinimas jį panaudoti policijos pareigūno atžvilgiu. Teismas nuosprendyje turėjo visapusiškai ištyręs faktines bylos aplinkybes, šiuos objektyviuosius požymius įvertinti, kad dėl jų buvimo ar nebuvimo nekiltų jokių abejonių. Tačiau objektyvioji veikos pusė iš nuosprendžio aprašomosios dalies yra visiškai neatskleista ir neaiški.

Nurodo, kad iš nuosprendžio turinio matyti, jog teismas aprašydamas jo, apelianto, veiksmus vadovaujasi išankstine nuostata, jog jis pastūmė T. U. ir siekė jam suduoti smūgį dešine ranka. Tačiau teismas nenurodo, kaip priėjo šią išvadą. Nurodo, kad jis, apeliantas, jokių aktyvių veiksmų T. U. atžvilgiu nesiėmė. O pastebėjęs R. N. ėjo už namo kampo ir tik užėjęs pajuto stiprų skausmą akyse. Nurodo, kad jo, apelianto, siekis išvengti susitikimo su policijos pareigūnu, savaime nesuponuoja ir neįrodo jo aktyvių bei smurtinių veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu. Taip pat nebuvo jokio perspėjimo ar bandymo kitais teisėtais bei proporcingais būdais jį, apeliantą, sulaikyti.

Nurodo, kad nukentėjusiųjų paaiškinimai, jog jis, apeliantas, panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, yra nepagrįsti. R. N. ir T. U. parodymai yra prieštaringi, vienas kito nepapildo ir sukelia abejones. Nukentėjusieji skirtingai aiškina reikalavimo suformulavimą ir pateikimą, taip pat neaišku, ar R. N. galėjo matyti patį veiksmą ir neabejotinai patvirtinti, kad tokie veiksmai T. U. atžvilgiu apskritai buvo.

Nurodo, kad įvykio vietos apžiūra atlikta dienos metu, dėl ko negalima objektyviai patvirtinti, jog įvykio dieną, tamsiu paros metu, policijos pareigūnas (R. N.) stovintis už 10-11 metrų galėjo adekvačiai įvertinti, kokius veiksmus atlieka asmuo (V. T.), stovintis prie namo kampo ir kurio matosi tik pusė kūno, ir matyti bei įvertinti asmens (T. U.) veiksmus, kurio apskritai nesimatė.

Nurodo, kad tokias abejones sukelia ir paties nukentėjusiojo R. N. parodymai, kur jis teigia, jog jam „pasirodė, kad T. nori smogti“, „vadinasi bandė smogti“ ir pan. Tokiais R. N. samprotavimais teismas negali remtis kaip objektyviais duomenimis, jeigu tokių parodymų nepatvirtina kita objektyvi bylos medžiaga.

Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog policijos pareigūnai veikė teisėtai ir specialiąsias priemones panaudojo teisėtai. Jokio įspėjimo ar nurodymo iš policijos pareigūnų pusės nebuvo. Patys nukentėjusieji teismo posėdžio metu skirtingai nurodo kaip buvo suformuotas T. U. reikalavimas jo, apelianto, atžvilgiu. Teigiama, kad viskas vyko labai greitai, tačiau pats T. U. per trumpą laiką spėjo ir prisistatyti, ir suimti jį, apeliantą, už rankos ir pareikšti reikalavimą, kad apsiramintų ir dar pasakė, kad dėl tokio elgesio reikės vykti į policijos komisariatą. Tokie nenuoseklūs parodymai verčia abejoti jų pagrįstumu.

Nurodo, kad teismas remiasi Policijos veiklos įstatymo 23 straipsniu, nurodydamas, jog T. U. teisėtai panaudojo ašarines dujas, nes fizinės prievartos rūšį ir panaudojimo ribas pasirenka pats policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, individualias pažeidėjo savybes. Tačiau teismas neįvertino tame pačiame straipsnyje nurodytos sąlygos, jog prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimą (šiuo atveju akies nudegimą), gali būti naudojama tik tiek, kiek priemonės (pvz. koviniai veiksmai ar pan.) nebuvo veiksmingos. Tačiau jokio įspėjimo ar įtikinimo priemonių nebuvo. Policijos veiklos įstatymo 23 str. taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnai naudodami prievartą privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Tačiau policijos pareigūnai elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Be jokio įspėjimo ir nesiimdami kitų proporcingų priemonių, iškarto panaudojo ašarines dujas, ir uždėjo antrankius, ko visiškai nereikėjo siekiant įvykdyti tarnybinę padėtį.

Nurodo, kad jo veiksmai, siekiant pritraukti ranką prie akių, kai buvo parverstas ant žemės, buvo refleksiški, kadangi juto stiprų skausmą akyse. Todėl teigti, kad savo veiksmais tyčia suplėšė policijos pareigūno striukę, nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo priteisti padarytos žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad atidžiai ištyrus nukentėjusiųjų parodymus, matyti, kad jie nėra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir galimai iš anksto suderinti, siekiant nuslėpti neproporcingai panaudotą fizinę prievartą jo atžvilgiu, piktnaudžiavimo faktą ir išsaugoti savo, kaip policijos pareigūno autoritetą. Dėl šios priežasties policijos pareigūnų parodymai turėjo būti išsamiai, ir labai kruopščiai įvertinti, kad dėl jų pagrįstumo nekiltų jokių abejonių. Tačiau teismas to nepadarė. Šioje byloje jam inkriminuojama veika pagal BK 286 str. ištirta tik formaliai, nevisapusiškai, nėra parodymų analizės, nepanaikinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų parodymų, todėl ginčijamo nuosprendžio negalima laikyti pagrįstu ir motyvuotu. Nurodo, kad 2008-08-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas, nes jo, apelianto, veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 str., sudėties, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, o civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Gynėja teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaitimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda prieš jį vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. V. T. nuteistas už tai, kad pastūmė patrulį T. U. ir siekė jam suduoti smūgį ranka, patruliui R. N. įplėšė uniforminės striukės kišenę grumtynių metu, kai šie pareigūnai mėgino V. T. uždėti antrankius. V. T. veiksmai - patrulio T. U. pastūmimas ir bandymas jam suduoti ranka į veidą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinti fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį bei V. T. grumtynių veiksmai jam uždedant antrankius, kuomet V. T. įplėšė R. N. striukės kišenę, pagrįstai pripažinti pasipriešinimu policijos pareigūnui pagal LR ATPK 187 str. 2 d. ir visa jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Pirmos instancijos teismas, pripažindamas V. T. kaltu pagal BK 286 str., išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Kad V. T. padarė šią veiką, patvirtina policijos pareigūnų R. N. ir T. U. parodymai.

N. T. U. parodė, jog 2007-11-17 - 18 d. naktį su R. N. pagal budėtojo nurodymą vyko į T. butą dėl buitinio konflikto. Bute pas T. rado apsiverkusią I. T. ir vaikus. R. N. surašė I. T. pareiškimą, jis pats bendravo su V. T., po ko visi išėjo į lauką. Jie siūlė V. T. pernakvoti pas gimines, ir bevedant V. T. į automobilį, šis pabėgo. Po kurio laiko vėl jie buvo pasiųsti į tą patį butą, nes grįžęs V. T. vėl grasino. Nuvykę matė, kaip V. T. stovi prie lango, žmona jam paduoda striukę ir uždaro langą, po ko V. T. įsiuto. Su R. N. jie išsiskyrė ir apsupo V. T.. Artėdamas prie V. T. matė, kad šis nusiteikęs agresyviai, todėl išsitraukęs pasiruošė dujų balionėlį. V. T. susitiko prie kampo, ir tik jį pamatęs, sušuko „Stok, policija“, tačiau V. T. nereagavo, mėgino smogti jam, tada jis papurškė dujas į veidą, prišokus R. N., kartu uždėjo antrankius. Bededant antrankius, V. T. nuplėšė R. N. kišenę, vadino juos gaidžiais.

N. R. N. parodė, jog 2008-11-17 - 18 d. naktį dirbdamas su T. U. gavo pranešimą vykti į šeimyninį konfliktą. Nuvykus rado I. T., du vaikus apsiverkusius, ir V. T.. Žmona paaiškino konflikto priežastis, parašė pareiškimą. Jie patys siūlė V. T. eiti pas gimines ar draugus, šiam nesutikus, paaiškino, kad vyks į policijos komisariatą. V. T. elgėsi agresyviai, teigė tarnavęs desantiniuose padaliniuose. Beeinant link patrulinio automobilio, V. T. pabėgo. I. T. apsakė, kad jei grįžęs V. T. vėl triukšmaus, ši skambintų policijai. Po kurio laiko gavę budėtojo nurodymą, jog V. T. grįžo ir triukšmauja, vėl nuvyko į vietą, automobilį pasistatė atokiau ir artėjo link namo, kuriame yra T. butas. Girdėjo, kaip V. T. keikiasi, grasina išdaužyti buto lango stiklus. Kadangi buvo naktis, aplinkui tylu, viskas gerai girdėjosi. Pamatęs jį artėjantį, V. T. pradėjo eiti už namo kampo, kur buvo R. N.. Matė, jog užsimojęs V. T. bandė suduoti T. U., šis smūgį atrėmė, papurškė dujų. T. U. sakė V. T. nesipriešinti. Prišokęs prie T. U. ir V. T., padėjo T. U. uždėti antrankius V. T., tuo metu buvo suplėšyta jo kišenė. Ar V. T. kišenę nuplėšė tyčia, ar netyčia, negali pasakyti, tai įvyko tuo metu, kai jie V. T. mėgino uždėti antrankius. Į policiją V. T. nusprendė pristatyti, kadangi jis po pirmo karto nenusiramino, toliau elgėsi pažeisdamas taisykles, naudojo grasinimus žmonos atžvilgiu.

Skundo argumentai, kad liudytojų policijos pareigūnų R. N. ir T. U. nenuoseklūs, yra nepagrįsti. R. N. ir T. U. esmines įvykio aplinkybes nuo pat tarnybinių pranešimų apie įvykį surašymo nurodė vienodai. Iš R. N. tarnybinio pranešimo matyti, jog 3.30 val. nuvykus į vietą, girdėjo, kaip V. T. plūsta žmoną, grasina sudaužyti langus. Policijos pareigūnams siekiant sulaikyti V. T., šis vengdamas sulaikymo, atsistūmė nuo T. U. ir bandė jam dešine ranka suduoti į veidą, tada T. U. papurškė V. T. į veidą ašarinių dujų ir pargriovė ant žemės (b.l. 4). Analogiškai R. N. paaiškino ir apklausiamas liudytoju 2007-11-23 ( b.l. 22) T. U.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. U. paaiškino, jog dėl to, kad V. T. keikė savo žmoną necenzūriniais žodžiais, grasino išdaužyti langų stiklus ir pradėjo su kumščiu daužyti lango stiklą, policijos pareigūnai R. N. ir T. U. siekė jį sulaikyti. T. U. suėmus V. T. už rankos ir pasakius, dėl tokio elgesio reikės važiuoti į policijos komisariatą, V. T. nuo T. U. atsistūmė ir bandė dešine ranka smogti. Tuo metu T. U. papurškė jam į veidą ašarinių dujų, kurias buvo pasiruošęs panaudoti, nes buvo didelė tikimybė, kad V. T. priešinsis ( b.l. 29).

Policijos pareigūnų veiksmai, siekiant sulaikyti V. T. buvo visiškai teisėti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 18 str. numato, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Sugretinus visumą byloje surinktų įrodymų matyti, jog įvykio dieną V. T. elgėsi agresyviai, dėl ko I. T. kvietė policijos darbuotojus. Šiems atvykus, ji parašė pareiškimą. V. T. elgėsi agresyviai, o pareigūnams bevedant jį į automobilį, pabėgo. Policijos pareigūnai R. N. ir T. U. antrą kartą atvykę pagal I. T. pranešimą, kad grįžo vyras, tranko langus, duris ir ji jo bijanti, rado V. T. vėl elgiantis agresyviai - šis triukšmavo, keikėsi, grasino išdaužti buto langus. Todėl policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą V. T. darantį teisės pažeidimą sulaikyti ir pagal įstatymą jį pristatyti į policijos komisariatą. Bandant tą padaryti, V. T. policijos pareigūnams pasipriešino, nustumdamas T. U. bei užsimodamas šiam suduoti. Tai rodo, jog V. T. BK 286 str. numatytą veiką pradėjo dar iki dujų bei antrankių panaudojimo ir apelianto argumentai, motyvuojant savo elgesį neteisėtais pareigūnų veiksmais nepagrįsti. Be to. Policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d. nustato, kad prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. Teismas pagrįstai pripažino, kad policijos pareigūnai, prieš panaudodami fizinę prievartą, neturėjo galimybių įspėti V. T. apie ketinimus panaudoti fizinę prievartą, kadangi pats V. T. jiems to nesuteikė - iškart mėgindamas nustumti T. U. ir suduoti jam, t.y., padarydamas BK 286 str. numatytą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnai, siekdami sulaikyti teisės pažeidimą padariusį V. T., bandžiusį aktyviais veiksmais išvengti sulaikymo, tinkamai parinko fizinės prievartos priemonę ir pagrįstai ją panaudojo.

Civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai. Nustatyta, jog nukentėjusiajam R. N. striukė buvo suplėšyta, kaltinamajam V. T. pasipriešinus policijos pareigūnams ir dėl kaltinamojo veiksmų siekiant išvengti sulaikymo. Tarp apelianto veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos dydį patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 14,16), o vadovaujantis CK 6.263 str., žalą turi atlyginti už jos padarymą atsakingas asmuo, šiuo atveju - apeliantas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Valdas MeidusRičardas Gilys