Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Vandalinas Vainius Baudž. byla Nr. 1A-40-174/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24870-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2018 m. sausio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G., A. G. ir S. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 2016-04-30 svetimo turto pagrobimą) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 2016-12-08 svetimo turto pagrobimą) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 nuosprendžiu ir Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-10-04 iki 2016-10-05 ir nuo 2016-12-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 nuosprendžiu ir Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-01-30 iki 2017-01-31 ir nuo 2017-05-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio ir 10 (dešimties) parų laisvės atėmimo bausmė bei 6 MGL dydžio (226 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas S. V. suėmimo laikas nuo 2017-05-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista: iš G. G. 701 Eur UAB „Gargždų knygynas“, iš G. G., A. G. ir S. V. solidariai 299,60 Eur UAB „Nemuno vaistinė“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. G., A. G. ir S. V. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jie, veikdami bendrai, 2016 m. balandžio 30 d., apie 14.30 val., Nidos g. 1, Derceklių k., Klaipėdos r., UAB „Nemuno vaistinei“ priklausančiame vaistinės „Camelia“ filiale Nr. 391 patalpose iš prekybos salės pagrobė vieną 10,47 Eur vertės aliejų sausiems plaukams „Elgon sinsea 7 oils blend“ (50 ml), maisto papildus: 8,44 Eur vertės „Cardioace Caps. N30“, du „Cemio Gemze caps.N60“ po 11,50 Eur, iš viso už 23 Eur sumą, vieną 16,22 Eur vertės koncentratą nuo raukšlių „Eucerin Hyaluron Filler“ (5 ml, N6), vieną 3,46 Eur vertės protezus fiksuojantį kremą „Corega“ (be skonio, 40 g), du kremus veidui „Eucerin Hyaluron Filler“ (nuo raukšlių N/M, su hialuronu, 50 ml) po 15,06 Eur, iš viso prekių už 30,12 Eur sumą, du kremus veidui „Eucerin Hyaluron Filler“ (dieninis, nuo raukšlių, sausai odai su hialuronu, 50 ml) po 15,06 Eur, iš viso už 30,12 Eur sumą, vieną 15,06 Eur vertės kremą veidui „Eucerin Volume Filler“ (dieninis, brandžiai N/M odai, 50 ml), vieną 15,06 Eur vertės kremą veidui „Eucerin Volume Filler“ (dieninis, brandžiai sausai odai, 50 ml), vieną 10,90 Eur vertės kremą veidui „Vichy Aqualia Termal Rich“ (drėkinamasis, sausai odai, 50 ml), vieną 16,09 Eur vertės kremą veidui „Vichy Idelia“ (dieninis, normaliai / mišriai odai, 50 ml), maisto papildus: vieną 5,88 Eur vertės „Mobiven Micro Caps.N20“, vieną 10,15 Eur vertės „Moolers Artro Caps. N76“, vieną 9,21 Eur vertės „Mollers Dobbel Immunity Caps.N100“, du „Mollers Omega-3 Cardio caps. N76“ po 9,21 Eur, iš viso už 18,42 Eur sumą, du „Mollers Omega-3 Extra Caps. N76“ po 9,76 Eur, iš viso už 19,52 Eur sumą, vieną 9,99 Eur vertės „Perfectil tab.N30“, dvi pudras „Pharmaceris F“ (maskuojanti 02 SPF20, 30 ml) po 10,36 Eur, iš viso už 20,72 Eur sumą, vieną 12,84 Eur vertės „Revidox +caps. N30“, vieną 13,90 Eur vertės „Versan CapsN60“. Taip G. G. kartu su A. G. ir S. V. pagrobė UAB „Nemuno vaistinei“ priklausantį bendros 299,60 Eur vertės turtą.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2016 m. gruodžio 8 d., apie 18.00 val., būdamas UAB „Gargždų knygynas“ patalpose, esančiose Klaipėdos g. 7A, Gargžduose, Klaipėdos r., nuo darbo stalo pagrobė UAB „Gargždų knygynas“ priklausantį 701 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „HP ProBook 430 G2“.

Skundžiamas nuosprendis grindžiamas ir kaip liudytojų apklaustų tyrėjų V. U. ir J. U. parodymais. Jos tyrė šią bylą ir tiesiogiai vykdė prokuroro joms pavestas užduotis. Apklausiama teisme liudytoja V. U. parodė, kad ji apklausė jį, G. G., ir A. G.. Nurodė, kad nuo pirmos apklausos jie savo kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad kaltinime nurodytą dieną galėjo paimti iš vaistinės minėtas prekes, bet tai darė nesusitarę ir neturėdami tikslo iš anksto pagrobti svetimą turtą. Tai patvirtina byloje esantys jų, G., apklausos protokolai ir S. V. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu būdama nėščia advokato bei psichologo akivaizdoje ir kuriuos patvirtino apklausiama teisme. Apelianto teigimu, liudytoja J. U. davė akivaizdžiai melagingus parodymus, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismo padaryta išvada dėl jo, G. G., neva prisipažinimo dėl vagystės iš „Gargždų knygyno“, duodant parodymus tyrėjai J. U., yra nepagrįsta. G. G. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo ne J. U., o kita tyrėja, kuri nebuvo kviečiama nei į teismo posėdžius, nei sukėlė teismui įtarimų dėl byloje esančio jo apklausos protokolo, iš kurio matyti, kad jį apklausė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje bei skyrė kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Po prisipažinimo, kurio „niekas neaišku nei koks kompjuteris buvo nei kur jis tik faktas, kad prisipažino <...> stebuklingai 2016.12.30.“ buvo nuspręsta paskirti jam kitą kardomąją priemonę – suėmimą, o prokuroras priėmė sprendimą sujungti bylas ir net nuslėpė nuo teismo faktą apie švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimą, taip išgavo jo parašus po protokolu. Tuo tarpu teismas neabejoja, kad tokių parodymų pakanka, nes neva yra fotonuotraukų, nors jos nepatvirtina, kad būtent jis išsinešė kompiuterį. Be to, nesuprantama, kodėl jam inkriminuotas bendrininkavimas dėl vagystės iš vaistinės, o iš knygyno – ne, nors tuo metu jis taip pat buvo su žmona A. G., tačiau ji dėl šio epizodo net nebuvo apklausta, nes buvo „nepalanki kaltinamai pusei“ liudytoja. Liudytojos I. J. parodymai yra net nevertinami, nes jų negali patvirtinti neva filmuota medžiaga, kurios nėra. Teismas rėmėsi socialiniame tinklalapyje „Facebook“ išplatinta medžiaga, iš kurios I. J. nustatė, kad kompiuterį pavogė jis – G. G., „pasėmes žmonos pavardę“. Tai, apelianto teigimu, rodo akivaizdų teismo šališkumą, o ne teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl pagrįstai manytina, kad byloje surinktų įrodymų jo, G. G., kaltei įrodyti nepakanka, tai laikytina savarankišku skundžiamo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme pagrindu (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Apeliantas G. G. pažymi, kad turinčios reikšmės bylai aplinkybės nustatomos pagal įstatymą į bylą pateiktais įrodymais ir įrodinėjimu. Šioje byloje valstybės kaltintojas ir pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kurie besąlygiškai turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Jei tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu faktinių aplinkybių, kurios buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu, išnagrinėjimu, gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti tai, kas labiau tikėtina, ir padaryti išvadą, kad byloje surinktų įrodymų dėl vagystės iš „Nemuno vaistinės“ nepakanka konstatuoti, kad jis veikė bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Todėl, G. G. teigimu, turi būti kritiškai vertinama teismo išvada, kad kaltinamieji veikė vieninga tyčia, nes jų veikos bendrumo nepatvirtina nė vienas įrodymas, t. y. jokio vaidmenų pasiskirstymo nebuvo, susitarimo padaryti vagystę taip pat nebuvo, motyvacijos bendrai veikti kaltinamieji neturėjo. Visi jie nurodė, kad kelionės tikslas buvo nuvežti S. V. pas mamą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nesuabejojo, nes nekvietė jos liudyti į teismą. Liudytojai parodė, kad kartu vaikštinėjančius juos matė tik kartą, tai rodo, kad iš anksto neįmanoma aptarti scenarijaus. Tai patvirtina ir S. V., A. G. parodymai bei filmuota medžiaga.

Dėl vagystės iš „Gargždų knygyno“, apelianto G. G. teigimu, nėra iš viso jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę: įrodymų patikrinimas vietoje neatliktas, A. G. neapklausta, kompiuteris nepaimtas, vaizdo medžiaga teismui nepateikta, tai būtų paneigę jo kaltę dėl šios vagystės, kuri pagrįsta tik prielaidomis, „praeitimi, ir suinteresuotu asmenų užsakymu“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 ir 3.1.8 punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados jame turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, vadovaujantis principu in dubio pro reo, o kaltė, grindžiama prielaidomis, nelaikytina baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliantas G. G. prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti dėl viso jam pareikšto kaltinimo ikiteisminiame tyrime Nr. 1-43-586/2017.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. G., S. V. ir G. G. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji A. G., S. V. ir G. G. neginčija savo kaltės dėl vagystės iš UAB „Nemuno vaistinė“, sutinka su šios veikos kvalifikacija, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, tvirtina, kad kiekvienas iš jų vagystę iš vaistinės vykdė atskirai ir jokio susitarimo vaistinę apvogti kartu bendrai susitarus nebuvo. Be to, nuteistasis G. G. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės iš UAB „Gargždų knygynas“ ir dėl šio nusikaltimo prašo jį išteisinti. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

Dėl bendrininkavimo įvykdžius vagystę iš UAB „Nemuno vaistinė“

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vagystės iš vaistinės padarymo jiems veikiant bendrininkų grupe.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma). Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1dalis), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.); įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vagystę iš UAB „Nemuno vaistinė“ G. G., A. G. ir S. V. padarė veikdami bendrininkų grupe.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie nusikalstamą veiką – vagystę iš UAB „Nemuno vaistinė“ – padarė veikdami bendrininkų grupe. Savo teiginį apeliantai argumentuoja tuo, kad jokio susitarimo tarp jų dėl vagystės iš „Nemuno vaistinės“ nebuvo, kiekvienas iš jų prekes vogė atskirai ir neturi atsakyti už kitų padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantų teigimu, nuosprendyje išdėstyti faktai ir įrodymai neįrodo jų bendrininkavimo fakto, dėl to padaryta tik prielaida, kurios nepagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vagystė iš UAB „Nemuno vaistinė“ buvo padaryta dalyvaujant A. G., S. V. ir G. G.. Šios aplinkybės apeliantai neginčija, tačiau teigia, kad iš vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad kiekvienas iš jų į vaistinę atėjo ir iš jos išėjo atskirai, prekes vogė nesusitarę. Su šiais apeliantų skundų argumentais nesutiktina. Kaip matyti iš A. G. apeliacinio skundo, jame pastaroji nurodė, jog kadangi S. reikėjo nuvažiuoti pas mamą pasiimti rūbų, o jos, A. G., vyras buvo su draugu, kuris turėjo automobilį, tai ją nuvežė. Jiems būnant Derceklių kaime, vyrui prireikus ir nuėjus į vaistinę, nuėjo ir ji su S.. Tai paneigia apeliantų skundo argumentą, kad kiekvienas iš jų į vaistinę atėjo ir iš jos išėjo atskirai, nes, kaip patys nurodė, jie į vaistinę užėjo kartu važiuodami pakeliui pas S. mamą. Nors vaizdo įraše įėjimo į vaistinę nesimato, tačiau aiškiai matyti, kad kadre tuo pačiu metu pasirodo tamsiaplaukė ir šviesiaplaukė moterys, netrukus ir vyriškis (apeliantai neginčija, kad vaizdo įraše užfiksuoti būtent jie), moteris tamsiais plaukais netrukus paima ir užsikiša už striukės prekę iš kosmetikos lentynos, iš karto po to paima prekes iš šalia esančios maisto papildų lentynos ir priėjusi prie šios lentynos besižvalgančios šviesiaplaukės moters, kuri netrukus pasilenkia ir kurį laiką jos nesimato, vėl užsikiša už striukės paimtas prekes, tuo metu priešais jas iš kitos tos pačios maisto papildų lentynos pusės stovi kartu kadre su jomis pasirodęs vyriškis, kuris netrukus prieina prie jų ir pasižiūri, toliau jie vaikštinėja, vėliau tamsiaplaukė moteris paima dar prekę iš maisto papildų lentynos ir paslepia už striukės, po to abi moterys prieina prie kosmetikos lentynos, tamsiaplaukė paima prekių pakuotę ir vėl užsikiša į užantį, netrukus ir dar vieną, šviesiaplaukė moteris paėmusi prekę taip pat slepia ją prie savęs, tuo tarpu tamsiaplaukė vėl paima keletą prekių iš kosmetikos lentynos ir vėl nueina prie maisto papildų lentynos, pastatytos vaistinės viduryje, iš tos pusės, kur žiūrint nuo prekystalio pusės matosi tik jos pečiai ir galva, tuo metu šviesiaplaukė moteris atsitūpusi prie kosmetikos lentynos žiūrinėja prekes, o kai pardavėjas su kliente užeina prie salės viduryje pastatytos maisto papildų lentynos iš kitos nuo prekystalio pusės, priešingoje pusėje ji ir kartu su ja atėjęs vyriškis žvalgosi ir kol pardavėjas konsultuoja klientę, paėmęs prekių pakuotę paslepia ją už striukės ar kelnių iš nugaros pusės. Toliau įraše jų nebesimato. Iš šio įrašo aiškiai matyti, kad į vaistinę atėję A. ir G. G. bei S. V., nors atvažiavo kartu, visiškai nebendrauja ir elgiasi taip, lyg vienas kito nepažinotų, nors G. yra sutuoktiniai, o S. V. jų pažįstama, tai, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, leidžia daryti išvadą, kad jie sąmoningai siekė sudaryti įvaizdį, jog yra nepažįstami, tik apžiūrinėja prekes, tačiau, vienas kitą pridengdami, jas vogė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad dėl vagystės jie buvo iš anksto susitarę.

Nors S. V. teigia, į vaistinę ji ėjo nusipirkti švirkšto, bet kai pamatė, kad pardavėja užsiėmusi ir jos nepastebėjo, spontaniškai paėmė 5 ar 6 vaistų pakuotes, tačiau iš vaido įrašo matyti, kad atėjusi į vaistinę tamsiaplaukė moteris iškart prieina prie kosmetikos lentynos ir bandydama sudaryti įvaizdį, kad apžiūrinėja prekes, paima pirmą po ranka pasitaikiusią prekę, kurią vėliau užsikiša už striukės, o kartu su ja atėjusi šviesiaplaukė moteris kilnoja salės viduryje esančioje maisto papildų lentynoje išdėliotas prekes, taip pat bandydama sudaryti įvaizdį kad jomis domisi, netrukus atsitupia, greičiausiai, siekdama paslėpti vagiamas prekes (kaip minėta, apeliantai neneigia savo kaltės dėl vagystės iš vaistinės, tačiau ginčija bendrininkavimo faktą). Taigi nė viena iš moterų neieško konkrečios prekės, šiuo atveju, kaip teigia apeliantė S. V. – švirkšto, o formaliai žvalgosi viena į kosmetikos, kita – į maisto papildų lentynas. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad G. G. taip pat jokių konkrečių prekių neieško, nors, kaip teigia jo sutuoktinė A. G., į vaistinę, važiuodami pas S. mamą, jie užsuko, nes kažko reikėjo jos vyrui, kuris, kaip matyti, joje taip pat nieko nepirko ir neketino pirkti, o visi kartu susitarę ėjo į vaistinę vogti. Kad prekes iš vaistinės A. ir G. G. bei S. V. vogė iš anksto susitarę, patvirtino kaip liudytoja teisme apklausta tyrėja J. U., nurodydama: „G. G. sakė vogė susitarę, A. G. iš karto pasakė kad susitarę, O S. vėliau sakė, kad nesusitarę. Sakė kad viskas į vyko įvykio eigoje, kaip ir nesusitarę. Vagia vienas, kiti mato ir vagia tada ir jie. Tai nebilus susitarimas.“ (t. 8, b. l. 15).

Kita vertus, jeigu ir būtų paneigtas išankstinis nuteistųjų susitarimas dėl vagystė iš vaistinės, visi jie pripažino, kad matė vienas kitą vaistinėje vagiančius prekes ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmams, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, turėdami bendrą tikslą – gauti naudos iš daromų vagysčių (kaip patys nurodė, iš vaistinės pavogtas prekes pardavė turguje ir pinigus pasidalijo), ir šio jų, jei ne iš anksto susitarus, tai spontaniškai kilusio susitarimo, pasireiškusio konkliudentiniais veiksmais, susitarimo pakanka pripažinti, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, nes, kaip minėta, bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1dalis) gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgdama į aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų G. G., A. G. ir S. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie vagystę iš „Nemuno vaistinės“ padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl G. G. kaltės dėl vagystės iš UAB „Gargždų knygynas“

Apeliantas G. G. su nuteisimu dėl vagystės iš „Gargždų knygyno“ nesutinka, teigia, kad byloje iš viso nėra jokių jo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pagrindžiančių įrodymų (įrodymų patikrinimas vietoje neatliktas, A. G. neapklausta, kompiuteris nepaimtas, vaizdo medžiaga teismui nepateikta, tai, G. G. teigimu, būtų paneigę jo kaltę dėl šios vagystės), o teismo išvada dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimą pagrįsta tik prielaidomis. Su šiais apelianto teiginiais nesutiktina. G. G. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo įrodo ne tik liudytojos I. J. parodymai ir jos pateiktos fotografijos, kuriose matyti, kaip jis pagrobia kompiuterį, taip pat kaip liudytojos teisme apklaustos tyrėjos J. U. parodymai apie tai, kad G. G. prisipažino dėl kompiuterio vagystės iš knygyno, bet ir paties G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis 2017-01-13 įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, visiškai pripažino savo kaltę dėl kompiuterio vagystės iš knygyno, nurodydamas: „Pripažįstu tai, kad 2016-12-08d. apie 18.00 val. „Gargždų knygyne pavogiau nešiojamą kompiuterį, kurį užsikišau už striukės.“ (t. 1, b. l. 99). Šie G. G. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui Juozapui Surbliui, duoti parodymai visiškai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais G. G. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, o jo apeliacinio skundo argumentai, kad šio nusikaltimo jis nepadarė, bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duoti parodymai, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų G. G. nenurodė, be to, jis pripažino, kad minėtą dieną buvo knygyne, tačiau tvirtina, kad kompiuterio nevogė, tačiau tokius jo teiginius paneigia minėti įrodymai ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išteisinti G. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės iš UAB „Gargždų knygynas“.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio nuteistųjų G. G., A. G. ir S. V. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. G., A. G. ir S. V. apeliacinius skundus atmesti.