- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2-1889-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00233-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Naftėnas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Trika“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Naftėnas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Trika“ civilinėje byloje Nr. B2-619-755/2015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Naftėnas“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB ,,Trika“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei trejus metus nepadengia 1 912,94 Eur įsiskolinimo, su juo susisiekti nepavyksta. Trečiasis asmuo UAB ,,Reikalavimas.Lt“ prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, nurodydamas, kad atsakovas jam skolingas 4 435,30 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB ,,Trika“ bankroto bylą.
Teismas sprendė, kad atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijaus – iš 2015 m. kovo 31 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovas turto turi už 38 512 Eur sumą, o jo pradelstos skolos sudaro 17 418,81 Eur. Pasak teismo, nors atsakovas 2015 metais patyrė 7 000 Eur nuostolį, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai ne laikini sunkumai, o įmonės veikla neperspektyvi. Teismo vertinimu, įmonės gyvybingumą rodo ir faktas, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sumokėtos skolos valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas UAB ,,Naftėnas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad teismo išvada, jog įmonė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus, yra visiškai nepagrįsta. Pagal 2014 metų atsakovo balansą atsakovas turėjo turto už 49 257,12 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 65 400,54 Eur sumą. Per 2013 metus atsakovas patyrė 42 409,64 Eur nuostolį, atsakovo nuosavas kapitalas buvo neigiamas (minus 16 143,42 Eur). Per 2014 metus atsakovo finansinė padėtis tik blogėjo, turtas mažėjo, o skolos didėjo. Atsakovas 2015 m. sausio 1 d. turėjo turto tik už 41 848,93 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69 273,92 Eur sumą. Per 2014 metus atsakovas patyrė 11 281,57 Eur nuostolį, o atsakovo nuosavas kapitalas tapo minus 27 424,99 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas jau 2013 m. buvo nemokus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi 2015 metų I ketvirčio finansinės atskaitomybės duomenimis, kurie visiškai nesuderinami su įmonės 2014 metų balanso duomenimis. Jau dvejus metus atsakovo skolos viršija turimą turtą, todėl per tris 2015 mėnesius atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos negalėjo sumažėti iki tiek, kad būtų galima konstatuoti atsakovo mokumą. Be to, esant neigiamam atsakovo nuosavam kapitalui, atsakovo savininkai nevykdo pareigos padengti nuostolius papildomais įnašais. Atsakovo 2013-2014 metais patirti 53 691,21 Eur nuostoliai ir atsakovo neigiamas (minus 27 424,99 Eur) nuosavas kapitalas taip pat įrodo, kad atsakovas yra nemokus ir jam turėjo būti iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Trika“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi įmonės duomenimis už 2014 metus, kai yra pateikti nauji duomenys už 2015 m. I ketvirtį, iš kurių matyti, kad įmonės skolos neviršija pusės įmonės turimo turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl atsakovo (ne)mokumo, vertino atsakovo 2015 m. I-ojo ketvirčio finansinius duomenis. Iš atsakovo pateikto įmonės 2015 m. kovo 31 d. balanso (b. l. 56) ir 2013 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo (b. l. 57) teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 38 512 Eur, o pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams – 17 418,81 Eur (b. l. 57).
Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad teismas netinkamai nustatė atsakovo finansinę padėtį, kadangi vadovavosi atsakovo 2015 metų I ketvirčio finansiniais dokumentais, kurie yra nesuderinami su atsakovo finansiniais dokumentais už 2014 metus. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Atsakovo finansinei padėčiai nustatyti byloje pateikti atsakovo finansiniai dokumentai už 2014 metus (įmonės balansas už 2014 m., 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita), kurie pateikti juridinių asmenų registrui (b. l. 38-39, 68-69) ir atsakovo finansiniai dokumentai už 2015 m. I ketvirtį (b. l. 56-59).
Atsakovo balanse už 2014 metus nurodyta, kad jo nuosavas kapitalas yra neigiamas – minus 27 425 Eur, nepaskirstyti nuostoliai yra 70 868 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 69 273 Eur. Tuo tarpu atsakovo 2015 m. kovo 31 d. balanse nurodyta, kad jo nuosavas kapitalas yra teigiamas – 15 654 Eur, nepaskirstyti nuostoliai sumažėjo nuo 70 868 Eur iki 27 789 Eur, atsakovo mokėtinos sumos sumažėjo nuo 69 273 Eur iki 22 858 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad per 2014 metus atsakovas patyrė 11 822 Eur nuostolį, per 2015 metų I ketvirtį – 6 921 Eur nuostolį (b. l. 58), o atsakovo turimo turto vertė 2015 m. sumažėjo nežymiai lyginant su 2014 m. (nuo 41 848 Eur iki 38 512 Eur), sutiktina su apeliantu, kad atsakovo žymus įsipareigojimų sumažėjimas yra finansiškai nepagrįstas.
Esant tokiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis dėl atsakovo pateiktų naujausių finansinių dokumentų patikimumo ir tikrosios atsakovo finansinės padėties.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir realios atsakovo turto vertės – pagal atsakovo pateiktus dokumentus materialaus jo turto, kurį sudaro transporto priemonės ir kompiuteriai, vertė yra 25 687 Eur (b. l. 56, 59). Kitas turtas, kuris sudaro žymią dalį atsakovo turimo turto (11 537 Eur) yra per vienerius metus gautinos sumos, tačiau byloje nėra įrodymų nei kokiu pagrindu atsakovas turi reikalavimo teisę į jo nurodytus debitorius, nei įrodymų, ar yra realių galimybių išieškoti nurodytas sumas, t. y. ar šios sumos gali būti laikomos realiu atsakovo turtu.
Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nors 2015 metus atsakovas pradėjo nuostolingai, tačiau nepateikta duomenų, kad tai ne laikini įmonės sunkumai, o įmonės veikla neperspektyvi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvus, nepagrįstas byloje esančių faktinių aplinkybių vertinimu. Pagal paties atsakovo pateiktus duomenis jo pradelsti įsipareigojimai sudaro 17 418,81 Eur; atsiskaitymai, kuriems mokėjimo terminas 2015 m. kovo 31 d. dar nebuvo suėjęs, – 5 439,19 Eur (b. l. 57), atsakovo balanse nurodyta, kad jo turimos piniginės lėšos yra 5 Eur (b. l. 56), materialaus kilnojamojo turto vertė yra 25 687 Eur, atsakovo veikla pagal byloje esančius dokumentus bent nuo 2013 metų yra nuostolinga. Tai, kad atsakovas neturi galimybių padengti net nedidelių įsiskolinimų patvirtina ir aplinkybė, kad jis neatsiskaito su ieškovu, kuriam turi neginčijamą nuo 2012 m. pradelstą 1 912,94 Eur įsiskolinimą net ir po to, kai atsakovui buvo inicijuota bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus finansinius dokumentus vertino formaliai, neatsižvelgė į jų prieštaringumą, nenustatė tikrosios atsakovo finansinės padėties. Pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina apelianto argumentą, kad atsakovo pateikti duomenys už 2015 m. pirmą ketvirtį, kuriais vadovavosi teismas, yra nesuderinami su finansiniais dokumentais už 2014 metus, o atsakovo finansinė padėtis yra sunkesnė nei jis deklaruoja. Byloje esant prieštaringiems įrodymams apie atsakovo finansinę padėtį, teismas turėjo aiškintis tikrąją pradelstų įsipareigojimų sumą, atsakovo turto sudėtį bei realią jo vertę, tačiau to nepadarė, todėl atsakovo mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo (ne)mokumo klausimą, nenustatė realios atsakovo finansinės padėties, skundžiama nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Trika“ iškėlimo tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.