Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotoms atstovėms A. R., I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas) Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6-4606 /2023(1.48 E) (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas ir tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės; 2) įpareigoti Departamentą pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto dydžio piniginę kompensaciją; 3) priteisti pareiškėjui iš Departamento bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skundą grindžia Departamento direktoriaus 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1-232/2023 (1.4 E) „Dėl įvykio tyrimo“ sudarytos įvykio tyrimo komisijos 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E) nustatytomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis. Komisijai apžiūrint įvykio metu pareiškėjo naudotą kvėpavimo organų apsaugos aparatą (toliau – KOAA) „Dräger“ PSS 5000 (gamyklinis Nr. BRKJ-3443, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta, kokios priežastys lėmė deguonies iš suslėgto oro baliono patekimo į kvėpavimo organų apsaugos veido kaukę sutrikimą. Nenustatyta, kad šį sutrikimą lėmė pareiškėjo sąmoningi veiksmai. Įvykio vietoje pareiškėjo atliktų veiksmų eigoje nustatytas Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, nes nelaimingo atsitikimo metu patirtas sveikatos sužalojimas įvyko dėl nusiplėštos kvėpavimo organų apsaugos aparato „Dräger“ PSS 5000 veido kaukės raudonojoje zonoje, atjungti kvėpavimo aparatą neišėjus iš raudonosios zonos griežtai draudžiama pagal Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kvėpavimo organų apsaugos priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kvėpavimo organų apsaugos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 26.5 papunktį. Pareiškėjo sužalojimą lėmęs veiksnys – oro tiekimo į kvėpavimo organų apsaugos veido kaukę staigus nutrūkimas užterštoje aplinkoje, dūmai, karštis. Atsižvelgdama į įvykio tyrimo metu nustatytas įvykio priežastis bei jas pagrindžiančius faktus, įvykio tyrimo komisija siūlė pripažinti įvykį, kurio metu buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Departamento direktorius 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadai Nr. 18-12 /2023(7.4 E) pritarė ir ją patvirtino. Taigi 2023 m. balandžio 19 d. įvykis, kurio metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, atlikęs tyrimą, sprendimu pripažino 2023 m. balandžio 19 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu.

Departamento direktoriaus pavaduotojo M. K. 2023 m. birželio 6 d. pavedimu dėl Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. 2023 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. V-1067 nurodytų aplinkybių, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504, pavesta Depratramento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai A. R. atlikti tarnybinį patikrinimą. 2023 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-44/2023(3.72E) (toliau – Išvada) nurodyta, kad pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacija jam nepriklauso.

Pareiškėjas Išvadą ir Departamento direktoriaus pritarimą Išvadai ir atsisakymą pareiškėjui išmokėti jam priklausančią piniginę kompensaciją apskundė Departamento Tarnybinių ginčų komisijai. Pareiškėjas prašė panaikinti Išvados 2 punktą, kuriuo pripažinta, kad R. P. 2023-04-19 susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacija jam nepriklauso; siūlyti Departamentui pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą pripažinti, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir išmokėti jam priklausančią piniginę kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Departamento Tarnybinių ginčų komisija Sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Tarnybinių ginčų komisijos narių nuomonės dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo išsiskyrė. Tarnybinių ginčų komisijos du nariai balsavo už tai, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, akcentavo, jog Depratramento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja A. R. netinkamai taikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas ir padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (veido apsaugos kaukės nusiplėšimas, jam esant raudonojoje zonoje) buvo sąmoningas saugumo reikalavimų pažeidimas ar nepaisymas. Tarnybinių ginčų komisijos nariai šiuos teiginius argumentavo 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E) nustatytomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis: KOAA prieš įeinant į raudonąją zoną veikė tvarkingai, tačiau įvyko nenumatyta aplinkybė, kuriai pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, užsisuko dujų baliono pagrindinis kranas, pritūkęs deguonies pareiškėjas krito ant žemės ir nevalingai, dusdamas nusiplėšė veido kaukę. Kiti Tarnybinių ginčų komisijos nariai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas traktavo paraidžiui, deklaratyviai, neatsižvelgdami į susisudariusią pareiškėjo gyvybei pavojingą situaciją gaisro gesinimo metu, todėl sprednė, jog esant nustaytai faktinei aplinkybei, kad pareiškėjas nusiėmė apsauginę veido kaukę, neišėjęs iš raudonosios zonos, padarė tyčinį Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pažeidimą, todėl piniginė kompensacija už jo sveikatos sutrikdymą jam nepriklauso.

A. D. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, siekia būti siunčiamas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) ir gauti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, kuri išmokama vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kai jų patirtas susižalojimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno sveikatai. Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą, vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.

Departamento nuomone, skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą ir siųsti pareiškėją sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į CMEK.

Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ir Išvada surašoma vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimų ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 (toliau – Aprašas1). Argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia skundą, surašyti 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E), kurio atlikimo ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados surašymo tvarką reglamentuoja kitas teisės aktas Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – Aprašas2). Aprašo 2 tikslas yra nustatyti tik nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo tvarką, o ne nagrinėti ir spręsti pareiškėjo skunde teikiamus argumentus (didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei vertinimą ir nustatymą).

Pabrėžė, kad įvykio tarnybos metu pripažinimas nelaimingu atsitikimu įtakoja tik jo pripažinimą draudiminiu įvykiu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo taikymo prasme bei sprendžiant klausimą išskirtinai tik dėl ligos išmokos skyrimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Toks įvykio pripažinimas nelaimingu atsitikimu tarnyboje nustatomas tik Aprašo2 nustatyta tvarka, todėl nelaimingo atsitikimo ir draudiminio įvykio pripažinimas jokiu būdu nelemia kompensacijos, nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje, mokėjimo. Tik atlikus įvykio tyrimą Aprašo2 nustatyta tvarka ir nustačius, kad pareigūnas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje metu, statutinėje įstaigoje Aprašo1 nustatyta tvarka pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu.

Taigi skiriasi ne tik nelaimingo atsitikimo tyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka, skiriasi šių tyrimų tikslai bei jų (tyrimų) pagrindu priimami sprendimai. Skundo pagrindimas nelaimingo atsitikimo tyrimo, kurio tikslas nėra nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, ir jo pagrindu surašytoje 2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E) nurodytais argumentais, yra nepagrįstas.

Teigia, kad visos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad KOAA (visa jo sudėtimi) 2023 m. balandžio 19 d. buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. priimdamas budėjimą Tarnybos knygoje pasirašė už KOAA Nr. 8. Vadinasi, atlikęs pirmiau nurodytą KOAA patikrinimą nei kaukės, nei jos dalių gedimų (deguonies padavimo iš suslėgto oro baliono į kaukė padavimo sutrikimų), įskilimų ir kt. pažeidimų nenustatė, įranga buvo tvarkinga. 2023 m. balandžio 19 d. (įvykio diena) pareiškėjas į kitus iškvietimus nevyko, todėl KOAA (taip pat ir kaukė) sugesti ar kitaip tapti netinkamu naudoti negalėjo. Pareiškėjas įvykio vietoje prieš įeidamas į raudonąją zoną (uždūmintą aplinką) atliko kontrolinį KOAA patikrinimą (tai patvirtina ir pats pareiškėjas skunde). Pareiškėjo teigimu, KOAA patikrinimo metu slėgis balione buvo 280 barai. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, pareiškėjui prieš patenkant į kenksmingą aplinką, KOAA buvo tvarkingas, neturėjo gedimų, įskilimų ir kt. pažeidimų, kurie galėtų daryti įtaką oro tiekimo sutrikimui. 2023 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) G. P. (turintis aukštesnį operacinio vadovavimo lygmenį ir vykdantis gaisrų gesinimo vadovo funkcijas gaisruose ir kt. gelbėjimo darbuose) tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. grįžęs iš įvykio vietos (gaisro gesinimo vietos, kurioje sveikatos sutrikdymą patyrė pareiškėjas) patikrino pareiškėjo naudotą KOAA ir nustatė, kad suslėgto oro balionas yra tvarkingas, jame buvo 150 barų slėgis. Įvykio tyrimo komisija 2023 m. balandžio 24 d. 10:00 val. atlikto pareiškėjo naudoto KOAA apžiūrą ir nustatė, kad kaukė ir kvėpavimo aparatas buvo stipriai aprūkę, pro veido kaukės stiklą nebuvo įmanoma nieko įžiūrėti, veido kaukės korpusas įskilęs, dirželis nutrauktas – kaukė tolimesniam naudojimui netinkama. Apžiūros metu pakeitus netinkamą naudoti kaukę nauja ir atlikus KOAA patikrinimą, nustatyta, kad KOAA techniškai tvarkingas, manometro rodmenys – 150 barų. Po įvykio tyrimo komisijos atlikto patikrinimo pareiškėjo įvykio metu naudotas KOAA buvo perduotas Departamento Materialinių išteklių valdymo valdybos Logistinio aprūpinimo skyriui (toliau – LAS) išsamesniam patikrinimui. 2023 m. balandžio 27 d. LAS atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad KOAA techniškai tvarkingas ir tinkamas tolimesniam naudojimui. Paskutinio patikrinimo metu jokių pareiškėjui priskirtos KOAA kaukės trūkumų (pažeidimų), nenustatyta. Visos šios išvardintos faktinės aplinkybės pagrindžia faktą, kad tiek iki įvykio, tiek ir įvykio metu pareiškėjo naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas, neturėjo jokių pažeidimų, buvo tinkamas naudojimui, o visi kiti KOAA sudedamųjų dalių pažeidimai (kaukės korpuso įskilimas, kaukės pajuodavimas) įvyko pareiškėjui nusiėmus KOAA kaukę ir ją paveikus smūgiui ir uždūminimui. Jeigu pareiškėjas vožtuvo užsisukimą įvardija kaip galimą oro tiekimo sutrikimo priežastį (daro prielaidą), kelia klausimą, kodėl pareiškėjas nesiėmė veiksmų ir neatsisuko vožtuvo, o priėmė sprendimą nusiplėšti kaukę. Akcentuoja, kad tam, jog trinties į sieną metu pareiškėjas užsuktų baliono vožtuvą, jam įvykio vietoje tik tą ir reikėjo daryti (trintis į sieną), tačiau pareiškėjas spėjo surasti nukentėjusiuosius ir juos išnešti į saugią vietą. Be to, pareiškėjas nurodo neatsimenantis, ar išvis atsuko baliono čiaupą.

Pažymi, kad pareiškėjas yra ugniagesys gelbėtojas, kurio pareigų atlikimas dažnai yra lydimas padidėjusio pavojaus. Ugniagesio gelbėtojo tarnyba yra susijusi su padidėjusiu pavojumi asmens saugumui ir psichologine įtampa. Ugniagesys gelbėtojas gesina gaisrus, dirba netinkamoje kvėpuoti aplinkoje, likviduoja eismo, cheminių ir radiacinių įvykių pasekmes, gelbėja žmones, turtą gaisruose, eismo ir cheminiuose (radiaciniuose) įvykiuose, nuo vandens ir ledo paviršiaus, aukštyje ir gylyje. Pareiškėjo tiesioginė funkcija yra gesinti gaisrus, t. y. dirbti pavojingomis darbo sąlygomis (esant dideliam karščiui, stipriam uždūminimui, santykiniam oro drėgniui). Pareiškėjo vykdomų funkcijų specifika lemia tai, kad pareiškėjas funkcijas daugeliu atveju (jeigu ne visais) vykdo jam nepažįstamoje aplinkoje. Prieš tapdamas ugniagesiu gelbėtoju pareiškėjas mokėsi Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, kurioje mokoma dirbti uždūmintoje aplinkoje, kaip elgtis esant įvairioms situacijoms, imituojami įvairių įvykių modeliai. Teigia, kad įvykio tyrimo komisijos prielaidos negali būti prilyginamos priežastims, pateisinančiomis pareiškėjo neteisėtus veiksmus (saugumo taisyklių pažeidimą).

Pareiškėjas uždūmintame bute vykdė gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo darbus. Darbdavys aprūpino pareiškėją darbo priemone, skirta dirbti kenksmingoje aplinkoje, t. y. pareiškėjas turėjo ir naudojo jam paskirtą KOAA. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymo vietoje egzistavo pavojingi sveikatai ar gyvybei veiksniai, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas raudonojoje zonoje nusiėmė tinkamo naudoti KOAA vieną iš sudedamųjų dalių – kaukę, tiektina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymą lėmė ne pavojingi sveikatai ir gyvybei veiksniai (tokie kaip dūmai, ugnis, liepsna, karštis ar kt. gaisrui (ar jo pasekmėms) būdingi, nenumatyti veiksniai), o veiksmai, kuomet buvo nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų. Jeigu pareiškėjas nebūtų atlikęs draudžiamą veiksmą, numatytą Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 (Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 1-72 redakcija) (toliau – Nuostatai) 103 p., KOAA Aprašo 3.1 ir 26.5 punkte ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo, atliekančio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2022 m. gruodžio 20 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-668 (toliau – Instrukcija) 28.1 punkte, tai jo sveikata nebūtų sutrikusi, todėl Išvadoje nustatyta sveikatos sutrikdymo priežastis yra teisinga.

Tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo įvykio metu naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, pareiškėjo naudoto KOAA baliono slėgis (po panaudojimo) buvo 150 barų, todėl įvykio metu įsijungti įspėjamasis garso signalas, pranešantis, kad pasiektas kontrolinis slėgis ir privaloma grįžti iš raudonosios zonos į tinkamą kvėpuoti aplinką, negalėjo. Pareiškėjas teigia, kad garsinis signalas truko apie 1-2 sekundes, tačiau KOAA įspėjamasis garso signalas suveikia, kai oro atsargų balione lieka 50 barų ir veikia iki nesibaigia balione oras. Akcentuoja, kad pareiškėjas KOAA naudoja ne tik vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, t. y. gelbėjimo darbų metu. Pareiškėjas sistemingai darbo su KOAA įgūdžius gerina taktinių pratybų, profesinio tobulinimosi metu, taip pat treniruodamasis nepalankiomis sąlygomis (aukšta temperatūra, blogas matomumas, padidėjęs santykinis oro drėgnis ir pan.), užsiėmimų metu. Taigi pareiškėjui KOAA veikimo principai yra žinomi, jis yra susipažinęs su KOAA Aprašo (26.4. p.) reikalavimais, todėl netgi darant prielaidą, jog suveikė pareiškėjo KOAA įspėjamasis garso signalas, pareiškėjas privalėjo įspėti grandies kolegą, nedelsdamas palikti raudonąją zoną ir grįžti į tinkamą kvėpuoti aplinką, o ne nusiimti kaukę ir griūti ant žemės.

Pažymi, kad pareiškėjas tiek nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu teikė nenuoseklius parodymus, jo teiginiai apie aptariamo įvykio aplinkybės nuolat kito. Pareiškėjas įvykio tyrimo komisijai pateiktame paaiškinime nemini apie sutrikusią sveikatą, apėmusią paniką, dusimą ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad žmonių paieškos metu jam suveikė KOAA garso signalas ir nebeliko oro. Signalas truko trumpai, apie l-2 sekundes. Mėgino spausti plaučių automate esantį papildomo oro tiekimo mygtuką, tačiau papildomas oras nepasidavė ir jis, pritrūkęs oro, nukrito ant žemės. Pareiškėjas paaiškino, kad žemai prie grindų buvo daugiau oro, todėl krito ant žemės ir krisdamas nusiplėšė kaukę, kad galėtų įkvėpti. Tada puolė šauktis pagalbos (tai, jog pareiškėjas šaukėsi pagalbos, rodo, kad priešingai, nei teigiama skunde, jo sąmonė, gebėjimas valdyti savo veiksmus nebuvo sutrikęs, kaukės nusiplėšimas buvo sąmoningas veiksmas). Tačiau Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu pareiškėjo atstovė (atstovaudama jo interesams) akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo sąmoningi, kad pareiškėjas nusiplėšė kaukę jau būdamas apsvaigęs, negavęs deguonies iš baliono, nes dėl neaiškios priežasties buvo nutrūkęs deguonies patekimas į kaukę. To paties posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad būtų sunkiai spėjęs išeiti, nes įvykio vietoje buvo visokių daiktų, buvo susisukusi gaisrinė žarna. Paaiškino, kad nenusiėmęs kaukės nebūtų spėjęs išeiti be kolegos pagalbos, niekam nepranešė apie tariamą KOAA sutrikimą, nes buvo atliekama žmonių paieška ir kolegos arti nebuvo. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kaukės nusiplėšimas buvo sąmoningas jo veiksmas (pareiškėjui sąmonė nebuvo sutrikusi), kadangi pareiškėjas spėjo įvertinti jį supančią aplinką, kolegos nebuvimo greta faktą ir kt. Pareiškėjas prieš patirdamas sveikatos sutrikdymą, pareiškėjo teigimu (Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje), jis ne mažiau nei du kartus buvo įėjęs į uždūmintą namą. Taigi įvykio vieta jam jau buvo šiek tiek labiau pažįstama. Pareiškėjas kaukę nusiplėšė patalpoje, į kurią patekti reikia eiti tiesiu koridoriumi iki galo ir pasukti į dešinę, pati patalpa buvo nedidelio ploto, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjui išėjimas iš raudonosios zonos nebuvo apsunkintas.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo suslėgto oro balione po įvykio buvo likę 150 barų, t. y. oras nebuvo pasibaigęs ir jo kiekis buvo pakankamas tęsti darbus. Todėl net jeigu ir būtų sudarytas saugumo postas, pareiškėjui nebūtų perduodama jokia jam reikšminga informacija. Akcentuoja, kad pareiškėjo saugaus darbo taisyklių pažeidimas nėra susijęs su oro atsargų balione pakitimu (sumažėjimo iki kontrolinio slėgio), todėl tai, jog įvykio vietoje nebuvo sudarytas saugumo postas neturėjo jokios įtakos nei pareiškėjo veiksmams, nei jo patirtam sveikatos sutrikimui, nei jo saugumui. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad jis buvo kitoje patalpoje nei grandies vadas, kuris su savimi turėjo ryšio priemonę, todėl pareiškėjas iš esmės nevykdė Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kvėpavimo organų apsaugos priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-116 (toliau – KOAA Aprašas) reikalavimų, kurie lėmė, kad pareiškėjas negalėjo grandies vado informuoti apie patirtą stresą ir paniką.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo KOAA ir jo priedai (kaukė, reduktorius ir kt.) buvo techniškai tvarkingas, oro slėgis balione buvo pakankamas, todėl galima pagrįstai teigti, kad KOAA veikimas įvykio metu nebuvo sutrikęs. Pareiškėjas pažeisdamas Nuostatų 103 punkto, KOAA Aprašo 3.1 ir 26.5 punktų ir Instrukcijos 28.1 punkto reikalavimus, būdamas raudonojoje zonoje nusiėmė KOAA kaukę. Pareiškėjas pažeisdamas KOAA Aprašo 26.4 punkto reikalavimus ir manydamas, kad sugedo KOAA, pajutęs (jo teigimu) paniką, nesiėmė veiksmų išeiti į kvėpuoti tinkamą aplinką bei neinformavo grandies pareigūną apie tai. Be to, pažymi, kad pareiškėjas nesilaikė KOAA Aprašo 29.2 punkto reikalavimo (pareiškėjas tą patvirtina tiek įvykio tyrimo komisijai pateiktame paaiškinime, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje), kuris numato, kad grandies pareigūnai privalo judėdami laikytis vienas nuo kito per ištiestos rankos atstumą arba, kad vienas kitą galėtų matyti ar girdėti. Šio reikalavimo nesilaikymas lėmė, kad jis negalėjo informuoti kito grandies pareigūno apie patiriamą stresą ir paniką, tokiu būdu sukeldamas pavojų kitam grandies pareigūnui.

Pareiškėjas negali būti siunčiamas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į CMEK, nes pareiškėjo susižalojimas įvyko dėl jo paties kaltės. Pažymi, kad teisei į kompensaciją atsirasti neužtenka vien sąlygos, kad pareigūnas buvo sužeistas tarnybos metu ir dėl jo darbo aplinkoje buvusių didesnio pavojaus sveikatai ar gyvybei reiškinių. Pareigūnas, vykdydamas tarnybą, turi laikytis saugaus darbo reikalavimų, be išlygų taikomų visiems valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos informacijos bei nustatytų faktinių aplinkybių konstatuota, kad nei grandies vadas, nei tuo metu gaisro gesinimui vadovavęs pareigūnas nedavė nurodymo pareiškėjui nusiimti KOAA kaukės. Šį veiksmą pareiškėjas atliko išskirtinai savavališkai, t. y. pareiškėjas pats sąmoningai pasirinko tokį neteisėtą elgesio modelį. Uždūminta aplinka yra įprastas ir būdingas gaisro gesinimo reiškinys, ir šis faktorius pagal pareiškėjo atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų / funkcijų, nustatytų teisės aktuose (Priešgaisrinės saugos įstatyme, pareigybės aprašyme ir kt.) pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, tokia aplinka yra įprasta vykdant gaisrų gesinimo darbus, todėl pareiškėjo sveikatos apsaugai yra skirtos ne tik saugaus darbo taisyklės, bet ir darbo priemonės, užtikrinančios saugų darbą vykdant tokio pobūdžio darbus, t. y. sukuriamos visos privalomos ir reikalingos prevencinės priemonės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei apsaugoti.

Departamento Tarnybinių ginčų komisija nesutiko, kad Išvados neteisėtumą lėmė jos neatitikimas Departamento direktoriaus sudarytos įvykio tyrimo komisijos Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir netinkamai pritaikytam teises aktui. Akcentuoja, kad buvo atliekami du tyrimai: vienas nelaimingo atsitikimo tyrimas, po to – tarnybinis patikrinimas. Tai reiškia, kad atliekamos skirtingas procedūras ir turinčios skirtingus tikslus. Išvados neturėtų būti analogiškai identiškos ar panašios, nes nustatinėjamos skirtingos aplinkybės ir skirtingi tikslai, skiriasi teisinis veikos vertinimas. Tai, kad išvados nėra identiškos, nesudaro pagrindo teigti, kad Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Ištyrusi ginčą Departamento Tarnybinių ginčų komisija priėmė Sprendimą komisijos narių balsų dauguma, t. y. atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą visa apimtimi. Departamento Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio įrašas įrodo, kad Departamento Tarnybinių ginčų komisija laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, keliamų Departamento Tarnybinių ginčų komisijos posėdžiui, o Sprendimas atitinka Departamento Tarnybinių ginčų komisijos sprendimui keliamus reikalavimus, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad prieš eidamas į uždūmintą patalpą atliko KOAA kontrolinį patikrinimą, slėgis suslėgto oro balione buvo 280 barų. Prieš įeidamas antrą kartą į uždūmintą patalpą kontrolinio KOAA patikrinimo neatliko, nes buvo praėję mažai laiko po pirmojo kontrolinio patikrinimo. Be to, skunėjo gelbėti nukentėjusiuosius. Uždūmintose patalpose jam visiškai netikėtai, nenumatytai, neįprastai trumpai suveikė KOAA garsinis signalas, kuris truko apie 1-2 sekundes. Staiga jam ėmė trukti oro. Jis paspaudė papildomą oro tiekimo mygtuką, tačiau oras nebuvo paduotas. Jam pritrūko oro, pradėjo svaigti galva, tempti akyse, prarado pusiausvyrą, orientaciją, apsvaigęs krito ant žemės, krisdamas spontaniškai, nesąmoningai, o instinktyviai, siekdamas išsaugoti gyvybę, nusiplėšė nuo veido apsauginę kaukę. Kolega, sudaręs su juo grandį, pamatęs, kad jam blogai, sugriebė jį už rankos ir ištempė į lauką. Mano, kad jei griūdamas nebūtų nusiplėšęs kaukės, kolega nebūtų jo pastebėjęs uždūmintoje patalpoje, nebūtų išgelbėjęs, nes šauktis pagalbos per kaukę negalėjo. Jis būtų uždusęs ir sudegęs. Pažymėjo, kad įvykio vietoje saugumo posto nebuvo, savo saugumu kaip išmanydami turėjo rūpintis patys. Jis nežino, kodėl staiga nutrūko deguonies padavimas iš oro baliono į kaukę. Pažymėjo, kad jei jo gyvybei nebūtų iškilusi grėsmė, veido kaukės nebūtų nusiėmęs, nes savo pareigas žino. Pažymėjo, kad šis jo poelgis nebuvo sąmoningas, apgalvotas, tyčinis. Parodė, kad gydėsi mėnesį, buvo stipriai apdegusios gerklos, veidas. Gavo nedarbingumo išmoką iš SODROS. Šiuo metu dirba ten pat. Iki įvykio buvo išdirbęs šiek tiek daugiau nei metus. Mokymus buvo išklausęs, su visomis instrukcijomis susipažinęs. Jis laikėsi instrukciijų įvykio metu, pažeidimų nepadarė. Prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė S. B. pažymėjo, kad pareiškėjas kaukę nusiplėšė nesąmoningai, raciją turėjo tik grandies vadas, pareiškėjas racijos neturėjo. Prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu Departamento įgaliota atstovė A. R. parodė, kad darbdavys užtikrino visas saugumo sąlygas, tačiau pareiškėjas sąmoningai pažeidė darbo saugos taisykles, todėl patyrė sužalojimą. Mano, kad pareiškėjas išsigando. Pažymėjo, kad KOAA veikė tvarkingai. Prašė skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu Departamento įgaliota atstovė I. J. parodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai apmokytas, supažindintas su saugos instrukcijomis. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas teisėtumo ir pagrįstumo, dėl įpareigojimo Departamentui pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

2022 m. balandžio 4 d. pareiškėjas įdarbintas Departamento (duomenys neskelbtini) budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju.

2023 m. balandžio 19 d. gaisro gesinimo metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, jam atliekant gaisro gesimo ir gelbėjimo darbus. Įvykio metu pareiškėjas naudojo KOAA „Drager“ PSS 5000.

2023 m. gegužės 31 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 18-12 /2023(7.4 E) konstatuoja, kad remiantis įvykio tyrimo metu surinkta informacija, pareiškėjas budėjo pagal Departamento (duomenys neskelbtini) komandos viršininko vidaus tarnybos majoro A. A. 2023 m. kovo 15 d. patvirtintą (duomenys neskelbtini) komandos pamainomis dirbančių darbuotojų darbo grafiką 2023 m. II-o ketvirčio Nr. 6-6-2170/2023(11.6.84 E), todėl įvykis, kurio metu buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, remiantis darbuotojų, dirbančių pamainomis, 2023 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, 2023 m. gegužės 2 d., 22.6-324/2023(11.6.39 E) ir Tarnybos knygos 69-70 lapo įrašais, įvyko tarnyboje. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. TE-6-29, 6.1. punktu „gesina gaisrus“ yra priežastinis ryšys tarp įvykio tarnyboje ir tarnybos. Atsižvelgdama į įvykio tyrimo metu nustatytas įvykio priežastis bei jas pagrindžiančius faktus, Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija siūlė pripažinti įvykį, kurio metu buvo pakenkta departamento (duomenys neskelbtini) komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio sveikatai, nelaimingu atsitikimu tarnyboje.

2023 m. birželio 30 d. Išvadoje nustatyta: 1. Tarp pareiškėjo 2023-04-19 atliekamų tarnybinių pareigų ir tą pačią dieną patirto susižalojimo yra priežastinis ryšis. Pareigūnas susižalojo tarnybos metu. Šį faktą patvirtina 2023- 05-02 darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 22.6-324 bei įvykio liudytojų paaiškinimai. 2. Pareiškėjas susižalojo atliekant tarnybines pareigas, t. y. pagal pareigybės aprašyme nustatytas atlikti funkcijas pareigūnas dalyvavo gaisro gesinime. Sveikatos susižalojimo metu, kai vykdė tiesioginio vadovo nurodymą, pareiškėjas tiesiogiai dalyvavo gesinant gaisrą, t. y. tiesiogiai vykdė funkciją – „gesina gaisrus“. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai įvykio vietoje laikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 str. 3 p. taikymo prasme. 3. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymą lėmė ne aplinkoje veikiantys rizikos veiksniai, o paties pareigūno pasirinktas neatsargus elgesys nusiimant kaukę stipriai uždūmintoje ir gaisro paveiktoje patalpoje, pasireiškęs galimos rizikos neįvertinimu. Elgtis neatsargiai buvo paties pareigūno apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas, jis pats pasirinko tokio elgesio, galinčio sukelti neigiamas pasekmes sveikatai, modelį. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo įvykio metu naudotas KOAA buvo techniškai tvarkingas, oro atsargų balione buvo likę 150 barų. Pagal Aprašo 1 priede pateiktą darbo su KOAA laiko apskaičiavimą, KOAA įspėjamasis garso signalas suveikia, kai oro atsargų balione lieka 50 barų. Esant tokioms oro atsargoms balione, jis tinkamas naudoti 5 min., todėl suveikus KOAA garsiniam signalui pareiškėjas privalėjo nedelsdamas palikti raudonąją zoną, o ne griūti ant žemės ir nusiimti kaukę. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad R. P. galimai nesilaikė KOAA instrukcijos ir iki galo neatsuko baliono vožtuvo. 4. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos Statuto 59 str. 7 d. 6 p. nurodytos aplinkybės (pareigūno susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių paţeidimas). 5. 1-4 punktuose išvardintos aplinkybės ir sąlygos neatitinka Statuto 59 str. 3 d. išvardintų sąlygų, kurių konstatavimas nulemia kompensacijos mokėjimo klausimą, todėl kompensacijos mokėjimas pareigūnui negalimas. Konstatuota, kad tarp pareiškėjo susižalojimo ir atliekamų tarnybinių pareigų yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas. Siūloma pripažinti, kad pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacija jam nepriklauso (2 punktas).

2023 m. liepos 26 d. pareiškėjas Departamento Tarnybinių ginčų komisijai pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Išvados 2 punktą ir priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų išmokėta piniginė kompensacija, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

2023 m. rugsėjo 13 d. Departamento Tarnybinių ginčų komisija priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime užfiksuota, kad komisijos narys M. G. teigė, kad susipažinęs su tyrimo medžiaga ir išklausęs pareiškęją bei jo atstovę, susidarė tokią nuomonė, kad tyrėja iš tikrųjų netinkamai pritaikė vidaus tarnybos statuto nuostatą, jog tai buvo sąmoningas saugumo reikalavimų pažeidimas arba nepaisymas. Šitie veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip sąmoningi, nes iš esmės pareiškėjas jau galima sakyti nekontroliavo savęs ir dirbdamas netinkamoje kvėpuoti aplinkoje, sprendimus turi priimti akimirksniu, ypač kai gresia pavojus gyvybei. Pareiškėjas paminėjo, kad jau buvo apsvaigęs ir jautėsi blogai, tai šitoje situacijoje neturėtų būti taikoma būtent vidaus tarnybos statuto nuostata dėl sąmoningo saugos reikalavimų pažeidimo. M. G. manymu, galėtų būti traktuojama kaip sąmoningas saugos reikalavimų pažeidimas, jeigu pareiškėjas būtų uždūmintoje aplinkoje ir tiesiog nusiimtų kaukę dėl tam tikrų neaiškių priežasčių, tarkime pareigūnas eitų į netinkamą kvėpuoti aplinką be asmens apsaugos priemonių arba su ne pilnu jų komplektu. Šitoje situacijoje pareigūnas visa tai turėjo, todėl komisijos nario nuomone, kad čia labiau tyrėjos nesuvokimas darbo specifikos ir dėl to išvadoje pateiktas klaidingas sprendimas. M. G. pasiūlė tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisijos narys R. L. teigė, kad iš komisijos narių jie su M. G. yra artimiausiai prisilietę prie darbo raudonojoje zonoje su kvėpavimo organų apsaugos aparatais ir todėl jiems yra aiškiau kaip ten viskas vyksta. Pagal teisės aktus, tai atrodo labai viskas gražu, bet šiai dienai turint tokį pareigūnų nekomplektą Departamente, kurie atlieka pirminius gaisro gesinimo gelbėjimo darbus, tuos visus teisės aktus užtikrinti yra pakankamai sudėtinga. Todėl natūraliai gaunasi, tiek jam kaip gaisro gesinimo vadovui, tiek pačiam pareigūnui, kuris įeina į grandies sudėtį, reikia spręsti dilemas ar gelbėti žmogų minimaliai pažeidžiant kai kurias darbo saugos taisykles, ar laukti kol atvyks pajėgos ir išneš negyvus žmones iš tos patalpos. Šiuo atveju paskaičius išvadą, matosi, kad kvėpavimo aparatas veikė tvarkingai, tačiau įvyko nenumatyta aplinkybė, kuriai pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. R. L. nuomone, užsisuko pats balionas. Komisija greičiausiai ištyrė, kad trinties į sieną ar pašalinius objektus užsisuko baliono pagrindinis kranas. Kadangi pareiškėjas stažo neturi labai daug ir refleksinės savisaugos instinkto pasitikrinti baliono kraną neturėjo, tai natūraliai pritrūkus deguonies krito ant žemės ir nusiplėšė kaukę, nes per kaukę kitas grandies narys jo greičiausiai nebūtų išgirdęs pagalbos šauksmo. Gal šiandien aptarinėtume ne kompensaciją dėl susižalojimo, o mirties atvejį. Todėl R. L. teigimu, kaukės nusiplėšimas ir pagalbos šauksmas buvo pagrindinis pareiškėjo išsigelbėjimas. Dar kitas niuansas yra tai, kad komisija dėl nelaimingo įvykio tyrimo yra sudaroma iš trijų kompetentingų pareigūnų, kurie susipažinę su darbo specifika, ištiria įvykį, surašo išvadą. Vėliau viena tyrėja, išmananti teisės aktus galiojančius Departamente, pritaikė vieną teisės akto pažeidimą, kuris realiai galėjo kainuoti žmogaus gyvybę. Viską įvertinus, išklausius pareiškėją ir jo atstovę R. L. pasisakė už sprendimą tenkinti pareigūno prašymą. Komisijos narys A. G. pasisakė, kad ši situacija tikrai nėra iš jo srities. Matyt suveikė daug veiksnių. Svarbu yra saugumo taisyklės, kuriomis yra siekiama apsaugoti pareigūnų gyvybę ir sveikatą. Šiuo atveju pareiškėjo atstovė teigė, kad buvo nesąmoningas refleksinis pareiškėjo kritimas, nors tiksliai neaišku, kaip buvo iš tikrųjų. Reikia nuspręsti, ar tai buvo sąmoningas saugos taisyklių pažeidimas, ar saugumo taisyklių pažeidimo nebuvo. A. G. nuomone, pareiškėjo sužalojimą labiau lėmė ne aparato gedimas, ar kitas dalykas, bet pareiškėjo nepatyrimas. Išvadoje A. G. procesinių pažeidimų neįžvelgė, todėl siūlė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Komisijos narė I. J. pritarė komisijos nario A. G. nuomonei. I. J. teigė, kad yra komisijos narė, kuri niekada neturėjo praktikos su kvėpavimo aparatais, bet paantrino A. G., kad taisyklės sukuriamos tam, kad būtų jų laikomasi. Šiuo atveju jokių išimčių nebuvo numatyta, kad būtų galima taisyklių nesilaikyti. I. J. pasiūlė prašymą atmesti, pritarė A. G. išdėstytiems argumentams. Pritarė ir komisijos pirmininkės nuomonei, kad būtent pirmas prašymas yra netinkamai suformuluotas, nes išvada nėra individualus administracinis aktas, o dėl antro prašymo būtų galima padiskutuoti, nes jis patenka į ginčo nagrinėjimo ribas. Komisijos pirmininkė J. B. apibendrindama siūlė pradėti nuo formalių dalykų. Tarnybinio patikrinimo išvada nėra skųstina, tai nėra dokumentas, kuris sukelia teisinių pasekmių pareigūnui ar kitam asmeniui. Pasekmes sukelia direktoriaus sprendimas, todėl pirmas reikalavimo punktas negali būti sprendimo objektas komisijoje. Atstovė akcentavo, kad buvo vienas patikrinimas ir kitas patikrinimas. Tai tiesiog vienas nelaimingo įvykio tyrimas, po to tarnybinis patikrinimas. Čia nėra sugalvota Departamento, tiesiog yra nustatyta procedūra, pagal kurią turi būti atliekami du tyrimai, pagal skirtingus teisės aktus, skirtingas procedūras ir skirtingus tikslus. Todėl išvados neturėtų būti analogiškai identiškos ar panašios, nes nustatinėjamos skirtingos aplinkybės ir skirtingi tikslai. Čia nebūtų kažkoks argumentas, kuris galėtų įtakoti antrosios patikrinimo išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo. Prašyme akcentuojama labai daug aplinkybių, kurios teisiniu požiūriu nėra reikšmingos šitame ginče. Atsitiko įvykis, kurio metu pareiškėjas nusiplėšė kaukę, tai jau yra formalus pažeidimas, tai yra faktas. Tuo labiau nėra kažkokios išimties apie pareigūno nevisišką patyrimą ar nevisišką apmokymą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, tai nėra reikšmingos aplinkybės. Tiesiog yra įvykis, kurį reikia vertinti teisiniame, o ne buitiniame lygmenyje. J. B. pritarė A. G. išsakytiems argumentams, kad nevertinamos šio įvykio faktinės aplinkybės, o vertinama tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri surašyta teisėtai ir pagrindo ją naikinti, komisijos pirmininkės nuomone, nėra. Todėl J. B. pasisakė už komisijos sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Komisijos nariai M. G., R. L. balsavo už Komisijos sprendimą siūlyti Departamento direktoriui tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisijos nariai I. J., A. G. ir Komisijos pirmininkė J. B. balsavo už Komisijos sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nutarta atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą visa apimtimi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), Aprašas1.

Statuto 59 straipsnio 3 dalis numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo mastą Vyriausybės nustatyta tvarka nustato CMEK, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.

Aprašas 1 nustato, kad tarnybinio patikrinimo tikslai – nustatyti, ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas, ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar įvykis įvyko kursanto profesinio ar įvadinio mokymo metu ir (ar) susijęs su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, ar nėra Statuto 59 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareigūnui ar kursantui negali būti mokamos Statuto 59 straipsnyje nurodytos kompensacijos. (9.1 – 9.4 punktai).

Išvadoje nustatyta, kad tarp pareiškėjo susižalojimo ir atliekamų tarnybinių pareigų yra priežastinis ryšys, pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas. Nesutikdamas su tokia Išvada, pareiškėjas pateikė prašymą Departamento Tarnybinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti Išvados 2 punktą ir priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų išmokėta piniginė kompensacija, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą. Sprendimu Departamento Tarnybinių ginčų komisija nutarė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Kaip minėta, Sprendime nurodoma, kad įvykio metu pareiškėjas nusiplėšė kaukę ir padarė formalų pažeidimą, o pareiškėjo patirties stoka negali būti laikoma išimti. Atsakovas nurodo, kad Tarnybinių ginčų komisija nevertina įvykio faktinių aplinkybių, o Išvada yra pagrįsta. Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad jautėsi blogai, jam trūko oro, todėl nevalingai nusiplėšė kaukę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas susižalojo tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje netinkamai pritaikyta Statuto nuostata, jog tai buvo sąmoningas saugumo reikalavimų pažeidimas ir padaryta neteisinga išvada, kad pareiškėjas susižalojo sąmoningai. Iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio metu nustatyta, jog kvėpavimo organų apsaugos aparatas veikė tvarkingai, tačiau įvyko nenumatyta aplinkybė, kuriai pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, nes užsisuko balionas. Pareiškėjas, pritrūkęs deguonies, krito ant žemės ir nusiplėšė kaukę. Pareiškėjas neturėjo susisiekimo priemonės – racijos, todėl per kaukę kitas grandies narys nebūtų išgirdęs pareiškėjo pagalbos šauksmo. Pareiškėjo kaukės nusiplėšimas ir pagalbos šauksmas buvo būtinasis reikalingumas, siekiant išsaugoti savo gyvybę. Taigi pareiškėjo veiksmai, kai jis, būdamas ekstremalioje situacijoje, gresiant pavojui jo gyvybei, turėjo veikti nedelsdamas, siekdamas išgelbėti savo gyvybę, todėl teismas sprendžia, kad neturėtų būti taikoma Statuto nuostata dėl sąmoningo saugos reikalavimų pažeidimo.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, jo įgaliotą atstovę, atsakovo įgaliotas atstoves, išanalizavęs aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kai pareiškėjo susižalojimo priežastis buvo su tarnybiniu būtinumu susijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

Teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog pareiškėjas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, susižalojo sąmoningai, daro išvadą, kad Departamento Tarnybinių ginčų komisija netinkamai įvertino įvykio informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl Sprendimas yra naikintinas.

Patenkinus pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą, tenkintinas antras pareiškėjo skundo reikalavimas ir Departamentas įpareigotinas priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis) (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2023 m. liepos 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 45, kurioje nurodyta mokėtina suma 680,00 Eur, 2023 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 58, kurioje nurodyta mokėtina suma 270,00 Eur, 2023 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 63, kurioje nurodyta mokėtina suma 800,00 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 76, kurioje nurodyta mokėtina suma 300,00 Eur, AB Swedbank 2023 m. liepos 5 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 12, AB Swedbank 2023 m. rugsėjo 5 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 34, AB Swedbank 2023 m. rugsėjo 21 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 40, AB Swedbank 2023 m. lapkričio 13 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 65, kuriame nurodyta, kad už pareiškėją teisines paslaugas apmokėjo Šiaulių apskrities ugniagesių gekbėtojų profesinė sąjunga. Bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 2050,00 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo įgaliotos atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (2050,00 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. tenkinti.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 6-4606 /2023(1.48 E).

Įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisiją priimti sprendimą išmokėti R. P. priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Priteisti R. P. naudai iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.