Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1380-1065/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
1-1380-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10259-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Anatolij Šichovcov, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1380-1065/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10259-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.8; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei,kaltinamajam M. G. ir jo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą L. I. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Radviliškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Radviliškio mieste, Radviliškio rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta Č. kaime, T. seniūnijoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, teistas:

1) 2011 m. sausio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

2) 2012 m. lapkričio 30 d. Radviliškio apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

3) 2013 m. sausio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

4) 2013 m. sausio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dal – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5) 2014 m. birželio 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

6) 2015 m. gegužės 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atlikęs, 2018 m. sausio 17 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. G. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo mėn. 12 d., apie 13 val. viešoje vietoje – Gedimino gatvėje, Radviliškio mieste, ties pastatu pažymėtu Nr. 67, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į smakrą nukentėjusiajam R. I., po to bėgdamas nukentėjusiajam R. I. jį pasivijo ir palenkęs rankomis nukentėjusiojo R. I. galvą sudavė kojos keliu ne mažiau penkių smūgių į nosį nukentėjusiajam R. I., bei viena ranka laikydamas už nukentėjusiojo R. I. gobtuvo, kita ranka sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam R. I., tuo nukentėjusiajam R. I. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį, 13 danties vainiko dalinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, kaltinamasis M. G. pažeidė viešąją tvarką: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo mėn. 12 d., apie 13 val., viešoje vietoje – Gedimino gatvėje, Radviliškio mieste, ties pastatu pažymėtu Nr. 67, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į smakrą nukentėjusiajam R. I., po to bėgdamas nukentėjusiajam R. I. jį pasivijo ir palenkęs rankomis nukentėjusiojo R. I. galvą sudavė kojos keliu ne mažiau penkių smūgių į nosį nukentėjusiajam R. I., bei viena ranka laikydamas už nukentėjusiojo R. I. gobtuvo, kita ranka sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam R. I., tuo nukentėjusiajam R. I. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį, 13 danties vainiko dalinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nieko nesiaiškins, davė parodymus ir viskas. Nebūtų R. I. lietęs, bet jį atvedė. Jį mušė už narkotikus, nes jis pardavinėja narkotikus. Žino, kad tai buvo R. I., buvo, kad sudavė keliu, pripažįsta, kad kojos keliu taip pat sudavė į nosį, taip pat sudavė kumščiu. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nesutinka su pareikštu 500 Eur civiliniu ieškiniu, sutinka atlyginti 200 Eur. Prašo atlyginti per daug. Antstoliai taip pat atskaičiuoja iš jo. Jo darbingumas tik 30 procentų, nelabai gali dirbti. Sutinka su ligonių kasos ieškiniu. Šiai dienai nėra nieko atlyginęs, jei būtų laisvas, tuomet būtų atlyginęs. Laisvėje išbuvo du mėnesius, nukentėjusiojo nepažinojo. Nusprendė paauklėti, kad „neitų narkotikai“. Gailisi dėl to, ką padarė. Girtumas įtakos neturėjo, bet blaivus taip nebūtų daręs.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, taip kitiems asmenims padarant įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymus, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018). BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kadangi M. G. 2019 m. kovo 12 d., apie 13 val., viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. I.. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju viešoje vietoje M. G. pademonstruotas agresyvus elgesys bei smurtas, kaip pats nurodė, jam nepažįstamo asmens atžvilgiu, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi sukelia viešoje vietoje esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį, išgąstį.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-111/2019 matyti, kad M. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Pagal savo psichikos būklę M. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Riboto pakaltinamumo kriterijų M. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nenustatyta. Šiuo metu M. G. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Pagal savo psichikos būklę M. G. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę M. G. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, gali atlikti bausmę. M. G. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. Reikšmingų kognityvinių funkcijų sutrikimų požymių, dėl kurių M. G. negalėtų atsiminti ir atkurti įtariamos nusikalstamos veikos aplinkybių, nenustatyta (2 t., b. l. 59–63).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

Kaltinamasis M. G. anksčiau teistas šešis kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 184–190, 191–200; 2 t., b. l. 1–10), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 11–17), registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 76), neįgalus, darbingumas 30 procentų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, šiuo metu suimtas, naujas nusikalstamas veikas padarė neilgai trukus po sugrįžimo iš laisvės atėmimo vietos, anksčiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio veikas. M. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. G., kaip recidyvistui, už nusikalstamų veikų padarymą būtent laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis M. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam M. G. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 12 d., 13.45 val. iki 2019 m. kovo 14 d., tai yra dvi paros (1 t., b. l. 145) bei suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 175, 182–183).

M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 182–183) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo R. I. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl suduotų smūgių jam labai skaudėjo, pradėjo suktis galva, skaudėjo žandas, buvo nuskeltas dantis, nubrozdinta kakta, veidas. Negalėjo normaliai valgyti. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, labai nemalonius išgyvenimus, kurį laiką pasireiškė emocinė depresija. Po šio įvykio bijojo išeiti į miestą, sunkiai užmigdavo, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais.

Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Ekspertų išvadomis R. I. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

M. G. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą ir skausmą. Atsižvelgęs į kaltinamojo veiksmų pobūdį, taip pat ir į M. G. turtinę padėtį (nedirbantis, neįgalus – darbingumas 30 procentų) bei teismų praktiką, teismas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą neturtinę žalą įvertina 400 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis atmetama.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 176,47 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R. I. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam šios paslaugos buvo suteiktos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo M. G. kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo M. G. (1 t., b. l. 83–88; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nepilnametį nukentėjusįjį R. I. atstovavo įgaliotas atstovas advokatas pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimus. Kadangi nukentėjusiajam šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl pats nukentėjusysis tiesioginių advokato atstovavimo išlaidų nepatyrė. Kaltinamajam šioje byloje BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu buvo privalomai paskirtas gynėjas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimui. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą iš nuteistojo M. G. nepriteistinos.

Kompaktiniai diskai (3 vnt.) ir fotonuotraukos (5 vnt.) vokuose, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 122–123, 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrinta bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę M. G. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.

M. G. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 12 d., 13.45 val. iki 2019 m. kovo 14 d., tai yra dvi paras, bei suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. I. gydymą – 176,47 eurų (šimtą septyniasdešimt šešis eurus 47 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą iš nuteistojo M. G..

Kompaktinius diskus (tris vnt.) ir fotonuotraukas (penki vnt.) vokuose, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė