Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danguolei Žurinskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2018-01-21 apie 11.09 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,67 prom. girtumas), tyčia nevykdė policijos pareigūnų K. M. ir R. D. teisėtų reikalavimų vykti į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuomet minėti policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, ėmėsi veiksmų sulaikyti J. Ž. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, ji gulėjo lovoje ir nesikėlė, policijos pareigūnų pakelta ir vedama, ji pati savarankiškai nėjo, dėl ko reikėjo ją tempti, po to bandė įspirti pareigūnui R. D., o jam išvengus smūgio, pradėjo mosikuotis rankomis, todėl jos atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ ir jai uždėti antrankiai. Tokiais veiksmais J. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus).

Tai, kad J. Ž. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina ir bylos duomenys – administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas, policijos pareigūnų K. M. ir R. D. tarnybiniai pranešimai dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo, kuriuose nurodyta, kad 2018-01-21 apie 11.09 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėją muša motina; nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo motina J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš jį, t. y. stipriai suspaudė jam rankas, apdraskė dešinę plaštaką; smurto požymiai akivaizdžiai matėsi, todėl moteriai pasakė, kad ji dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikoma ir bus pristatyta į policijos komisariatą; bendraujant su J. Ž., ji gulėjo lovoje; pareigūnai pareikalavo keltis, apsirengti ir kartu vykti į policijos komisariatą, tačiau J. Ž. nevykdė jų reikalavimų, todėl buvo įspėta, kad jos atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta; J. Ž. į pareigūnų įspėjimą nereagavo, todėl pareigūnai suėmė ją už rankų, pakėlė iš lovos ir išvedė į laiptinę; lifte J. Ž. staigiu kojos judesiu bandė įspirti pareigūnui R. D., tačiau jam pavyko išvengti smūgio; tuomet J. Ž. pradėjo mosuoti rankomis, bandydama suduoti, todėl jos atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER X26P“ Nr. X1300333D ir jai uždėti antrankiai; pristačius J. Ž. į policijos komisariatą, jai alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0108 buvo nustatytas 2,67 prom. girtumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. Ž. tyčia nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų paklusti. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; taip pat turi teisę įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nustatyta, kad J. Ž., sulaikoma policijos pareigūnų, tyčia nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų paklusti, tokie jos veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ji nusižengė būdama neblaivi, tai sunkina jos atsakomybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. Ž. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, ji nedirba, turi išlaikytinių. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. J. Ž. prašė išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą dalimis, nes jos materialinė padėtis sunki. Ji nedirba, negauna jokių pajamų, turi tris vaikus, su ja gyvena nepilnametė dukra ir sūnus, kuris mokosi Alytaus kolegijoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. Ž. prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

J. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

J. Ž. paskirtos 90 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ją kas mėnesį sumokėti po 15 Eur (penkiolika eurų) baudos, nustatant pirmą baudos dalį sumokėti iki 2018-05-30, baigiant mokėti baudą iki 2018-10-30.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.