Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 str. 1 d.). 2013 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., ir vadovaujantis BK 93 str. byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., jam skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas bei elgesio apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą. 2014 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 258 str. 2 d., skirta bausmė – 6 MGL dydžio, tai yra 780 litų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 4 MGL dydžio, tai yra 520 litų bauda. Baudą sumokėjo 2014 m. gegužės 16 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.,

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas. 2013 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu. Jam skirta BK 82 str. 1 d. 5 p. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. , ir

E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ( 5 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. skirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, tęsti mokslą;

2. 2010 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., skirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3. 2010 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 str. 4 d. skirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

4. 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. skirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrintina su 2010 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta - 2 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

5. 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 182 str. 1 d. (3 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 5 d.), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. K. ir E. T. 2013 m. rugpjūčio 20 d., laikotarpiu nuo 3 val. 45 min. iki 4 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, padedant kaltinamajam A. L., tai yra šiam stovint prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampo ir stebint aplinką, įsibrovę į saugyklą, tai yra prasegę prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), stovinčios priekabos, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tentą, prikabintos prie autobuso „Neoplan“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš priekabos pagrobė joje buvusį svetimą UAB „B. B. T.“ priklausantį turtą: 1 vnt. 27 pavarų kelioninį dviratį „Panther Dominance“ 1 412,13 litų vertės, 3 vnt. 24 pavarų krosinius dviračius „Merida Crossway 40“ po 1 265,73 litų vertės ir tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „B. B. T.“ priklausantį turtą bendros 5 209, 32 litų vertės.

Kaltinamasis A. L. kaltu dėl svetimo turto pagrobimo neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, vakare jis atvažiavo pas A. K., jie dviese buvo mieste, kur sutiko E. T. su E. S.. Visi kartu išgėrė alkoholio. Apie 3-4 ryto jie keturiese ėjo Gruodžio gatve, Kaune. Jis ėjo priekyje ir kažkuriuo metu pamatė, kad nebėra kartu su juo ėjusių draugų. Gruodžio gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio stovėjo autobusas. Jis išgirdo už autobuso traškesį, lygtai E. S. atsegė tentą. Kadangi jis buvo priekyje, todėl nematė, ką darė jo draugai. Autobuso priekaboje buvo sudėti dviračiai. Jis pats neėmė nei vieno dviračio. Jis kaltinamųjų tik laukė, pats nieko nedarė, jų nesaugojo, nežiūrėjo ar kas atvažiuoja. Kad A. K., E. T. ir E. S. vagia dviračius jis suvokė, tačiau jų tik laukė. Žino, kad buvo paimti keturi dviračiai. Kai pamatė, jog kažkuris link jo neša dviratį, jis pabėgo. Dalį žalos atlygino jo mama. Vogti jie nesitarė, ši mintis kilo ekspromtu. Kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino, nes tyrėja sakė, kad bus blogiau jei neprisipažins, jam buvo daromas spaudimas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d., nakties metu jie keturiese, tai yra jis, A. L., E. S. ir E. T. ėjo Gruodžio gatve, Kaune. Jie buvo išgėrę. Gatvėje, prie viešbučio stovėjo autobusas su priekaba. A. L. ėjo priekyje. E. S. per tarpą pažiūrėjo kas autobuso priekaboje, pamatė dviračius, atkabino tentą, įlipo į vidų ir padavinėjo dviračius. Tuo metu A. L. stovėjo priekyje. E. S. padavė keturis dviračius. Vieną dviratį paėmė jis, kitą E. T.. Viskas įvyko ekspromtu. Kodėl A. L. nepaėmė dviračio ir nevažiavo su jais, paaiškinti negali. Vieną dviratį jie paliko brome, kitais išvažiavo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Dalį žalos atlygino jo mama.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jiems einant keturiese: jam, A. K., A. L. ir E. S. Gruodžio gatve, Kaune, jis su E. S. sustojo prie gatvėje stovėjusio autobuso priekabos. E. S. pažiūrėjęs pasakė, jog „dviračiai yra“ ir atkabino tentą. E. S. jam padavinėjo dviračius, o jis dėjo juos ant kelio. Vieną jų padavė A. K.. Tuo metu A. L. šalia nebuvo. Jie iškėlė keturis dviračius, nes galvojo, jog vieną jų duos A. L.. Kadangi pastarojo nebuvo, dėl to dviratį paliko brome. Vogti jie nesitarė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas E. J. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 būrio vyr. patruliu, įvykio aplinkybių gerai neprisimena, kadangi įvykis buvo seniai ir prašė teismo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teisiamojo posėdžio metu teismui perskaičius patvirtino (2 t. 199 b.l.). 2013 m. gruodžio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 4 val. 00 min. patruliuodamas kartu su kolega R. G., radijo ryšiu „417“ iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Kaune, J. Gruodžio g., vagiami dviračiai. Nuvykus minėtu adresu, prie jų priėjo viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas G. J., kuris per vaizdo stebėjimo kameras matė, kaip keturi vaikinai vedasi juodos spalvos dviračius, kuriuos galimai pavogė. Minėti vaikinai pasišalino link Vilniaus gatvės. Apvažiavus Vilniaus gatvę bei visas gretimas gatves įtartinų asmenų jie nepastebėjo. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį autobusą „Neoplan“ su priekaba, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priekabos tentas buvo prasegtas, o jo viduje matėsi sudėti dviračiai, bet 4 dviračių laikikliai buvo tušti. Apėjus teritoriją, (duomenys neskelbtini) kieme jie rado juodos spalvos dviratį su reklaminiu lipduku. Reklaminiai lipdukai, kurie buvo priklijuoti prie dviračio, tokie patys buvo ir ant priekabos tento. Jiems vaikštant prie autobuso J. Gruodžio – Kanto gatvių sankryžoje pastebėjo įtartiną jaunuolį kaip vėliau paaiškėjo, kad tai yra A. L., gim. 1997 m., kuris galėjo dalyvauti vagystėje (1 t. 55 b.l.). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas E. J. juos papildė ir parodė, kad sulaikytas A. L. buvo neblaivus.

Liudytojas R. G. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, prašė teismo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teisiamojo posėdžio metu teismui perskaičius patvirtino (3 t. 16 b.l.). 2013 m. gruodžio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 4 val. 00 min. patruliuodamas kartu su kolega E. J. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Kaune, J. Gruodžio g., vagiami dviračiai. Nuvykus minėtu adresu, prie jų priėjo viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kuris per vaizdo stebėjimo kameras matė, kaip keturi vaikinai vedasi juodos spalvos dviračius, kuriuos galimai pavogė. Minėti vaikinai pasišalino link Vilniaus gatvės. Apvažiavus Vilniaus gatvę bei visas gretimas gatves įtartinų asmenų jie nepastebėjo. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį autobusą „Neoplan“ su priekaba, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priekabos tentas buvo prasegtas, o jo viduje matėsi sudėti dviračiai, bet 4 dviračių laikikliai buvo tušti. Apėjus teritoriją, (duomenys neskelbtini) kieme jie rado juodos spalvos dviratį su reklaminiu lipduku. Jiems vaikštant prie autobuso J. Gruodžio – Kanto gatvių sankryžoje pastebėjo įtartiną jaunuolį kaip vėliau paaiškėjo, kad tai yra A. L., kurį jie sulaikė ( 1 t. 56 b.l.). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. G. juos papildė ir parodė, kad su apsaugos darbuotoju jie kartu peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pagal matytą įraše aprangą jie sulaikė vaikštantį jaunuolį.

Liudytojas G. J. parodė, kad įvykio naktį jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Iki pusės keturių ryto buvo ramu, gatve niekas nevaikščiojo. Po to jis išgirdo triukšmą. Per vieną vaizdo kamerą pamatė kažką baltą, per kitas kameras nieko nesimatė. Po kiek laiko jis vėl išgirdo triukšmą ir suprato, kad vyksta kažkas negero, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad prie priekabos buvo keturi vaikinai, kurių vienas stovėjo priekyje. Kiek priekaboje buvo dviračių, nežino.

Liudytoja J. M. parodė, kad dirba Kauno AVPK Kauno m. Centro PK kriminalinio skyriaus tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Apklausiant kaltinamąjį A. L., jam pranešant apie įtarimą, dalyvavo advokatas. Spaudimas jam nebuvo daromas. Joks kitas pareigūnas apklausoje nedalyvavo. Parodymai buvo surašyti tik iš jo žodžių. Apklausiant pirmą kartą jis kaltu neprisipažino, vėliau, kai prisipažino, jam buvo paaiškintos teisės dėl sutrumpinto proceso. Su kaltinamuoju A. L. be advokato joks procesinis veiksmas atliekamas nebuvo.

Kaltinamojo A. K. atstovė pagal įstatymą R. L. apklausta kaip liudytoja parodė, kad A. L. yra jos sūnus. Ji vakare išleido sūnų švęsti gimtadienį, tačiau jis negrįžo per naktį. Ji galvojo, kad jis liko nakvoti pas draugą. Ryte paskambino jai policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos sūnus sulaikytas dėl vagystės. Abejoja, kad sūnus būtų vogęs dviratį, nes jau buvo atleistas nuo atsakomybės dėl dviračių vagystės ir žino, kad kito karto nebus. Sūnaus auklėjimu rūpinasi ji pati, jis viskuo aprūpintas, gyvena kartu su ja ir seneliais. Dažo močiutei namus, pats pinigus užsidirba, neblogai mokosi, praleistų pamokų būna, bet visos pateisintos. Žalą ji sumokėjo.

Kaltinamojo A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad A. K. yra jos sūnus. Sūnumi ji rūpinasi pati, namuose su juo rūpesčių neturi. Tą vakarą jos sūnus A. K. ėjo į gimtadienį ir kažkas atsitiko, kad jis į gimtadienį nenuėjo, susitiko su dar dviem pažįstamais ir grįžo tik paryčiais. Apie tai, kas įvyko, jis nieko jai nepasakojo. Dalį žalos ji atlygino.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo G. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t. 35 b.l.). 2014 m. rugpjūčio 20 d. apklausos metu liudytojas G. A. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val. 30 min. jis pastatė „(duomenys neskelbtini)“ individualiai įmonei priklausantį autobusą „Neoplan“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priklausančia VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Priekaboje buvo sukabinti 30 dviračių. Autobusą paliko tvarkingą, užrakintą, priekaba taip pat buvo užsegta tentu. 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 5 val. 20 min. pastebėjo, kad prasegtas priekabos tentas ir pavogti 4 dviračiai ( 1 t. 57 b.l.).

Iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog šiuo adresu kairėje kelio pusėje stovi autobusas „Neoplan“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su prikalbinta priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus priekabą matyti, jog iš abiejų pusių yra prasegtas tentas. Priekabos viduje yra sukabinti dviračiai. Nuo priekabos galo iš dešinės pusės matyti, kad yra tuščios keturios dviračių sukabinimo vietos. Paėjus į priekį apie 150 metrų prie (duomenys neskelbtini) namo matyti gulintis juodos spalvos dviratis (1 t. 28-37 b.l.).

Iš 2013 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas dviratis. Apžiūros metu nustatyta, jog dviratis yra vyriškas, 24 bėgių, juodos spalvos, su užrašu „Merida Crossway 40“. Dviratis yra naudotas, neapgadintas, tvarkingas (1 t. 39 b.l.).

Iš 2013 m. spalio 15 d. kompaktinio disko apžiūros protokolo ir peržiūrėjus kompaktiniame diske esančias nuotraukas matyti, kaip gatve juda keturi jaunuoliai, vienas iš vaikinų prabėga pro juodai balto autobuso priekį. Prie autobuso yra prikabinta priekaba, su baltos spalvos tentu, kurio gale yra užrašai „B. B. T.“. Prie autobuso priekabos matyti, kaip trys vaikinai apžiūrinėja autobuso priekabą, atsega tentą, apžiūri vidų. Po to matyti, kaip vaikinas vilkintis su pilkais marškinėliais nubėga link autobuso priekio pas kitą visą tą laiką stovėjusį vaikiną prieš autobusą gatvės sankirtoje. Paskui jį nubėga vaikinas apsirengęs geltonus marškinėlius, trečiasis vaikinas lieka prie priekabos ir atseginėja tentą. Po to nubėgę du vaikinai grįžta prie priekabos, o pirmasis vaikinas toliau stovi gatvės sankirtoje priekyje. Trys minėti vaikinai intensyviai apžiūrinėja dešinę priekabos pusę, o vaikinas vilkintis pilkais marškinėliais atseginėja priekabos tentą. Po to matyti, kaip prie autobuso priekabos, pro dešiniąją pusę priartėja džinsines kelnes mūvintis vaikinas, kuris atidarinėja priekabos tento dešinįjį šoną. Persijungus vaizdo stebėjimo kamerai, gatvių sankirtoje, prie pastato matyti tamsiai apsirengęs vaikinas kartu su geltonus marškinėlius vilkinčiu vaikinu. Toliau matyti kaip geltonos spalvos marškinėlius vilkintis vaikinas išbėga iš už minėto pastato kampo ir priartėja prie autobuso priekabos, kurią vis dar atidarinėja ilgus džinsus vilkintis vaikinas. Vaikinas su džinsinėmis kelnėmis atidaro priekabos tento dešiniąją pusę ir bando kažką išimti iš priekabos. Šalia minėtų dviejų vaikinų pasirodo trečiasis vaikinas, vilkintis pilkus šortus. Vaikinas su džinsais, padedamas vaikino vilkinčio pilkus šortus, įlipa į autobuso priekabą. Pilkais šortais mūvintis vaikinas ir geltonais marškinėliais vilkintis vaikinas iškelia iš autobuso priekabos dviratį, geltonais marškinėliais vilkintis vaikinas pasišalina su dviračiu. Po to matyti, kaip pilkais šortais mūvintis vaikinas grįžta prie autobuso priekabos ir toliau apžiūri, kas vyksta priekabos viduje, kurioje vis dar yra vaikinas mūvintis džinsines kelnes, iš priekabos vaikinas vilkintis pilkus šortus iškelia dar vieną dviratį, iškėlęs trečiąjį dviratį, vaikinas pilkais šortais pasišalina. Po to vaikinas vilkintis pilkais šortais žiūri į autobuso priekabą, vaikštinėja apie ją ir iškelia ketvirtąjį dviratį. Kol minėtas vaikinas iškėlinėja dviratį, iš autobuso priekabos išlipa vaikinas, mūvintis džinsines kelnes. Vaikinas su džinsinėmis kelnėmis sėda ant dviračio, o vaikinas su pilkais šortais užsega priekabos tentą. Tada abu minėti vaikinai pasišalina pro dešinįjį autobuso šoną. Tolumoje matyti, kaip pro autobuso priekį prabėga tamsiai apsirengęs vaikinas (1 t. 47-49 b.l.).

Iš 2014 m. kovo 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos šortus, sportinius batelius (1 t. 50 b.l.).

Iš 2014 m. kovo 19 d. apžiūros protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikti daiktai: juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos šortai, sportiniai bateliai. Apžiūros metu nustatyta, kad minėti daiktai yra su „Adidas“ firmos logotipu (1 t. 51-52 b.l.).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiu protokolo Nr. 3480 matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d., 6 val. 48 min. A. L. buvo nustatytas 1, 10 promilių girtumas (1t. 71 b.l.).

Iš 2014 m. kovo 27 d. akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu suvedus į akistatą A. K. ir A. L. ir uždavus jiems klausimą, kokius veiksmus 2013 m. rugpjūčio 20 d. dviračių vagystės metu atlikote su A. K., E. T. ir E. S., A. L. atsakė, kad 2013 m. rugpjūčio 20d. vagystės metu jis stovėjo (duomenys neskelbtini) prie kampo, o A. K. stovėjo prie priekabos, o E. S. ar E. T., tiksliai nežino kuris, buvo priekabos viduje ir paduodavo dviračius ar E. ar E.. A. K. atsakė, kad su A. L. parodymais sutinka iš dalies ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. tuo metu, kai A. stovėjo prie kampo, jis buvo prie autobuso, o E. buvo priekabos viduje ir traukė iš jos dviračius, kuriuos paduodavo E. (1 t. 84-85 b.l.).

Iš 2014 m. kovo 13 d. UAB „ B. B. T.“ direktoriaus S. R. patikslinto pareiškimo matyti, jog nusikaltimo metu iš UAB „ B. B. T.“ buvo pagrobtas vienas 27 pavarų kelioninis dviratis „Panther Dominance“, kurio vertė su PVM - 1 412,13 litų ir trys 24 pavarų krosiniai dviračiai „Merida Crossway 40“, kurio vieno vertė su PVM - 1 265,73 litų (1 t. 15 b.l.).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamieji A. L., A. K. ir E. T. yra kaltinami pagal BK 178 str. 2 d., tai yra tuo, kad įsibrovę į prie autobuso prikabintą priekabą (saugyklą) iš jos pagrobė svetimą turtą – keturis dviračius.

Pagal BK 178 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba <...>. „Įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt. Pažymėtina, kad saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys (kasacinė nutartis Nr. 2K-155/2013).

Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. K. ir E. T. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, abu teismui nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes apie tai, kaip jiems keturiese (A. K., E. S., A. L. ir E. T.) einant Gruodžio g., Kaune, jie prie viešbučio pamatė stovintį autobusą su priekaba, A. L. nuėjo į priekį ir ten stovėjo, o tuo metu E. S. pažiūrėjo per priekabos tarpą ir pamatė joje dviračius, tuomet jie atkabino priekabos tentą, E. S. įlipo į vidų ir iškėlė keturis dviračius, su kuriais jie, išskyrus A. L., nuvažiavo, vieną dviratį paliko brome (2 t. 197-198 b.l.). Šių kaltinamųjų parodymai teismui nekelia abejonių, kadangi jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir tiesiogiai teisme ištirtiems įrodymams, todėl teismas jais vadovaujasi. Šiuos parodymus patvirtina kompaktiniame diske esančios nuotraukos (1 t. 47-49 b. l.), kompaktinio disko apžiūros protokole, akistatos protokole, dviračio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t. 57, 37-39, 84-85 b.l.). Tai, kad į priekabą buvo įsibrauta prasegus tentą, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietoje prie autobuso „Neoplan“ prikabintą priekabą buvo matyti, jog iš abiejų pusių yra prasegtas tentas (1 t. 28-37 b.l.). Minėtų kaltinamųjų parodymai neprieštarauja ir apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų G. J., E. J. ir R. G. parodymams (2 t. 199 b.l., 3 t. 16 b.l.).

Tuo tarpu kaltinamasis A. L. apklaustas teismo posėdžio metu ginčijo padaręs minimą nusikalstamą veiką, teismui parodė, jog jis stovėjo prie kampo ir laukė draugų, nematė, ką darė kiti kaltinamieji, jie vogti dviračių iš anksto nesitarė, dviračio jis neėmė, draugų nesaugojo, tačiau suvokė, kad šie vogė dviračius, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes jam buvo daromas spaudimas (2 t. 196 b.l.).

Kaltinamojo A. L. iškelta versija, jog jis nematė, ką darė kiti kaltinamieji ir jų nesaugojo ir kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, dėl to jis kaltę pripažino, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojos J. M. teisme duotiems parodymams. Peržiūrėjus įvykio metu darytas nuotraukas (1 t. 47 b.l.) iš jų akivaizdžiai matyti, jog A. L., kuris įvykio metu buvo apsirengęs juodais šortais ir juodos spalvos marškinėliais (1 t. 50-55 b.l., 3 t. 18 b.l.), praėjęs autobuso priekabą atsistoja nedideliu atstumu sankryžoje tiesiai prieš autobusą, žvalgosi aplinkui, prie jo patikrinę priekabą du kartus pribėga A. K. ( 3 t. 34 b.l.) ir vieną kartą E. T. ir jam kažką pasako, o jis pats lieka stovėti toje pačioje vietoje (1 t. 47 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad girdėjo kaip E. sušuko, jog priekaboje yra dviračiai, E. įlindo į vidų ir padavinėjo dviračius, o jis visą laiką stovėjo ant gatvės kampo ir žiūrėjo, kad niekas nepamatytų (1 t. 81 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu save kaltinančius parodymus kaltinamasis A. L. būtų davęs prieš savo valią ar jie būtų buvę išgauti kitokiais neteisėtais būdais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apklausiant jį 2014 m. kovo 12 d. įtariamuoju, kuomet jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veika, jam savo procesines teises pilnai realizuoti padėjo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė. Nei po apklausos, nei baigiant byloje ikiteisminį tyrimą kaltinamasis A. L., ar jo atstovai pagal įstatymą, ar gynėja nepareiškė jokių pastabų dėl netinkamų bylą tyrusios pareigūnės ar kitų pareigūnų veiksmų, jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje atlikusi tyrėja J. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus kaltinamąjį A. L. antrą kartą, jis kaltę pripažino, jo duoti parodymai buvo surašyti iš jo žodžių, apklausa buvo atlikta dalyvaujant advokatui, spaudimas jam daromas nebuvo (3 t. 16 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėta liudytoja kaltinamojo atžvilgiu galėtų būti šališka ar suinteresuota jį nepagrįstai apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, ji teisme pasirašė, jog yra įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., jog už melagingus parodymus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl abejoti šios liudytojos parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Jokiais kitais duomenimis nepagrįsti bei paminėtos liudytojos parodymais taip pat paneigti kaltinamojo A. L. argumentai apie jam darytą ikiteisminio tyrimo metu tariamą neteisėtą poveikį, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo bei kaltinamojo A. L. kaltės įrodytumo. Pažymėtina ir tai, kad apklausiant kaltinamąjį A. L. teisme jis pats patvirtino, jog stovėdamas ir laukdamas A. K. ir E. T., jis suvokė, kad jie daro nusikaltimą, šiam veiksmui neprieštaravo (2 t. 196 b.l.).

Tačiau teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo A. L. nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl vagystės kaltinamieji nesitarė ir A. L. pavogto dviračio neėmė.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y situaciją, kurią galima apibūdinti teiginiu „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Vagystės bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų A. L., A. K. ir E. T. teisme duotais parodymais, byloje esančiomis nuotraukomis, kompaktinio disko apžiūros, įvykio vietos apžiūros ir dviračio apžiūros protokolais, liudytojų E. J. ir R. G. parodymais nustatyta, jog dviračius kaltinamieji pavogė be išankstinio susitarimo, o kaltinamasis A. L. iš įvykio vietos pasišalino nepaėmęs vieno iš pagrobtų dviračių, nors turėjo tokią galimybę, pagrobto dviračio sąmoningai neužvaldė, šis buvo rastas paliktas netoli įvykio vietos (1t. 28-37, 39, 47-49, 2 t. 194-199, 3 t. 16 b.l.).

Nors kaltinamieji A. L., A. K. ir E. T. nebuvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau šioje byloje yra įrodymų visuma nustatyta, kad susitarimas tarp jų padaryti nusikaltimą kilo staiga spontaniškai, todėl įvertinus teisinį reglamentavimą, susiformavusią teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog jie laikytini nusikaltimo bendrininkais. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra reikšminga nustatyti ir tinkamai įvertinti jų kaip bendrininkų rūšis nusikaltimo darymo metu.

Iš byloje esančių nuotraukų, kompaktinio disko apžiūros protokolo, kaltinamųjų parodymų matyti, jog vienas iš kaltinamųjų - A. L. priešingai nei kaltinamieji A. K. ir E. T., nei pilnai, nei iš dalies nerealizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius, iš nusikalstamos veikos gautu rezultatu nepasinaudojo, todėl padarytos vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) jis negali būti pripažįstamas. Tačiau kaltinamojo A. L. veiksmai laikytini kaip pagalba kitiems kaltinamiesiems, kadangi jie buvo nukreipti į inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą ir sudarė realias galimybes veikti kitiems bendrininkams: kaltinamiesiems A. K., E. T. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą.

BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. L. savo sąmoningais ir valingai atliktais veiksmais, tai yra stovėdamas sankryžoje, gerai apšviestoje ir matomoje vietoje, netoli nusikaltimo vietos, stebėdamas aplinką, saugodamas ir tuo pridengdamas nusikalstamos veikos bendrininkus, sudarė realias galimybes jiems padaryti nusikalstamą veiką - įsibrauti į autobuso priekabą ir iš jos pagrobti svetimą turtą – keturis dviračius. Taip kaltinamojo A. L. veiksmai prisidėjo prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Todėl jo veiksmai vertintini ir turi būti kvalifikuotini ne kaip vykdytojo, bet kaip padėjėjo.

Taigi surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji A. K. ir E. T. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, padedant kaltinamajam A. L., tai yra šiam stovint prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampo ir stebint aplinką, atsegę priekabos tentą ir į ją įsibrovę, iš autobuso priekabos pagrobė joje buvusį svetimą UAB „B. B. T.“ priklausantį turtą 4 dviračius bendros 5 209,32 litų vertės. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 28-37 b.l.), priekaba iš kurios kaltinamieji pagrobė dviračius, yra specialiai įrengta bei skirta dviračių saugojimui, apsaugota mechaninėmis priemonėmis, todėl pagal teismų praktiką yra laikytina saugykla, o be priekabos savininko ar teisėto valdytojo patekimas į ją, pagal teismų praktiką yra laikomas įsibrovimu į saugyklą.

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, kaltinamieji A. K. ir E. T. laikytini nusikaltimo vykdytojais (bendravykdytojais), o kaltinamasis A. L. - padėjėju. Kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Taigi, darytina išvada, jog kaltinamųjų A. K. ir E. T. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai, o kaltinamojo A. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Dėl bausmių skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam E. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kadangi kaltinamiesiems A. L. ir A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra suėję 18 metų, teismas, skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis A. L. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Jis yra teisiamas trečią kartą, tačiau yra laikomas neteistu (BK 97 str. 1 d.), nes 2013 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymą, vadovaujantis BK 93 str. bylą jo atžvilgiu nutraukiant (1 t. 97-98 b.l.), 2014 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 str. 2 d. (3t. 190-192 b.l.). Jis yra baustas administracine tvarka ( 1t. 99 b.l.). Kaltinamasis A. L. yra nepilnametis, moksleivis, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 102 b. l.), psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, psichiatrijos įskaitoje neregistruotas (1 t. 103, 105 b. l.). Jis Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip gabus, draugiškas, mandagus, nuoširdus, aktyviai dalyvaujantis mokyklos sportinėje veikloje (1 t. 113b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad A. L. tėvai R. L. ir D. L. neįrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t. 115 b. l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (1 t. 71 b.l. (BK 59 str. 1 d. 3 p., 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.)).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad kaltinamasis A. L. kaip veikos bendrininkas pats tiesiogiai objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių neatliko, jo veiksmai buvo pasyvūs, padėję kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą, todėl jam už padarytą nusikaltimą skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis, o taip pat nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1p., 3 p.).

Kaltinamasis A. K. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtas. Jis yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), nusikaltimą padarė būdamas neteistas. 2013 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (1 t. 154-156 b.l.). Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, jog A. K. atžvilgiu 2014 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 2 d. (baudžiamosios bylos Nr. N1-229-594/2014, nuosprendis neįsiteisėjęs). Jis yra baustas administracine tvarka (1 t. 163 b.l. ). A. K. motina J. K. buvo bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str. dėl sūnaus neteisėto elgesio (padaryto chuliganizmo) (1 t. 182 b.l.). Šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog A. K. turi polinkį nesilaikyti įstatymų bei nusikalsti. Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos administracijos pateiktoje A. K. charakteristikoje nurodyta, kad A. K. mokosi patenkinamai, dažnai vėluoja į pamokas, turi elgesio problemų su mokiniais ir mokytojais, dalyvauja popamokinėje veikloje (1 t. 172 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog A. K. šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje neregistruota. A. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (1 t. 174 b.l.).

Kaltinamasis A. K. priklausomybės ligų centre ir Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas (1 t. 168, 170 b.l.).

Nusikalstama veika, kurią padarė A. K. padaryta bendrininkaujant, jis buvo padarytų nusikaltimų vykdytojas (bendravykdytojas), aktyviais veiksmais kartu su kitais bendrininkais įvykdęs nusikaltimą.

Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kaltinamajam A. K. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d.1 p., 3 p., 5 p.).

Kaltinamasis E. T. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtas. Nors jis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nesimoko ir nedirba, yra teistas penkis kartus už panašaus pobūdžio bei analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (3 t. 23-65 b.l.). Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, jog E. T. atžvilgiu 2014 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d., BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 1 d (baudžiamosios bylos Nr. 1-2513-408/2014, nuosprendis neįsiteisėjęs). Jis yra baustas administracine tvarka (3t. 20-22 b.l.). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis E. T. yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, šį nusikaltimą jis padarė neatsitiktinai, bet tai buvo loginė jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Be to, jis tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir neišnykus už juos teistumui, todėl yra laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai teismas skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Kaltinamasis E. T. priklausomybės ligų centre ir Psichikos sveikatos centre neužregistruotas (2 t. 67, 70 b.l.).

Nusikalstama veika, kurią padarė E. T. padaryta bendrininkaujant, jis buvo padarytų nusikaltimų vykdytojas (bendravykdytojas), aktyviais veiksmais kartu su kitais bendrininkais įvykdęs nusikaltimą.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, jam skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą ir padėsianti sulaikyti kaltinamąjį E. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės atėmimas, bausmės trukmę nustatant artimesnę vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 5 p, 50 str.).

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta kaltinamajam E. T. bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme.

Kaltinamojo E. T. gynėja advokatė Violeta Naujokienė teisiamojo posėdžio metu prašė teismo, vadovaujantis BK 64¹ str., nuostatomis kaltinamajam E. T. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, motyvuodama tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės (3 t. 37 b.l.).

Pažymėtina, jog BK 64¹ str. 1d. yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ str. 2d.).

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama bendra tvarka ne vieno kaltinamojo E. T., bet ir dėl kitų kaltinamųjų bendrai padaryto nusikaltimo, vienam iš kaltinamųjų –A. L. po kaltinamojo akto paskelbimo teisme pareiškus, jog jis kaltės nepripažįsta, kilus abejonėms dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, joje taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. nuostatas ir atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo galimybės nebuvo, todėl įvertinus teisinį reglamentavimą ir atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamojo E. T. atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. 1 d. ir mažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Civilinio ieškovo UAB „B. B. Tr.“ įgaliotas atstovas šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, jį patikslinęs prašė teismo solidariai priteisti iš A. K., A. L. ir E. T., o nepilnamečiui A. L. neišgalint, subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą R. L. ir D. L., nepilnamečiui A. K. neišgalint, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą J. K. „UAB „B. B. T.“ naudai 2 712, 01 litų likusiai turtinei žalai atlyginti (3 t. 9-10 b.l.). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad kaltinamųjų nusikalstama veika buvo pagrobtas „UAB „B. B. T.“ priklausantis turtas, tai yra 3 dviračiai bendros 4 565, 81 litų vertės. Du civiliniai atsakovai dalinai UAB „B. B. T.“ žalą atlygino: R. L. 985, 90 litų ir J. K. 985, 90 litų (3 t. 9-10 b.l.). Prieš teisiamąjį posėdį buvo gautas civilinio ieškovo įgalioto atstovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, prašė jį nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t. 155 b.l.).

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų A. L., A. K. ir E. T. kaltė dėl dviračių vagystės įsibrovus į priekabą yra įrodyta visiškai. Jų bendrai padaryta neteisėta veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „B. B. T.“ priklausantį turtą, tai yra vieną kelioninį dviratį „Panther Dominance“ 1 412,13 litų vertės ir tris krosinius dviračius „Merida Crossway 40“ po 1 265,73 litų vertės, viso jie pagrobė svetimą civiliniam ieškovui - UAB „B. B. T.“ priklausantį turtą bendros 5 209,32 litų vertės ir padarė šio turto savininkui turtinę žalą. Pagrobtų daiktų vertės yra įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t. 7-15 b.l.). Šioje byloje taip pat nustatyta, jog civiliniam ieškovui vienas iš pagrobtų dviračių (dviratis „Merida Crossway 40“ ) 1 265,73 litų vertės buvo grąžintas tvarkingas ir nesugadintas (1 t. 40 b.l.). Be to, kaltinamųjų A. L. ir A. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. L. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu civiliniam ieškovui atlygino dalį žalos, kiekviena po 985,90 litų (1 t. 25-27 b.l.). Tokiu atveju civiliniam ieškovui liko nesumokėta (5 209,32 Lt - 1 265,73 Lt - 985,90 Lt x 2) = 1 971, 79 litų turtinės žalos atlyginimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo UAB „B. B. T.“ patikslintas civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti turtinės žalos dydį iki 1 971, 79 litų ir šią sumą priteisiant jam solidariai iš kaltinamųjų A. L., A. K. ir E. T. (CK 6.263 str. 1d., 2d., 6.249 str. 1d., 6.279 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. numatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kadangi kaltinamieji A. L., A. K. ir E. T. civiliniam ieškovui UAB „B. B. T.“ turtinę žalą padarė bendrais veiksmais, todėl nors ir kaltinamųjų A. L. ir A. K. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės R. L. ir J. K. turtinę žalą civiliniam ieškovui iš dalies yra atlyginusios (po 985, 90 litų), tačiau yra likusi civiliniam ieškovui neatlyginta 1 971, 79 litų dydžio turtinė žala, kuri atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų (CK 6.279 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 str. 2 d. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Šioje byloje įvertinus tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui yra padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, o kaltinamieji A. L. (17 metų amžiaus) ir A. K. (17 metų amžiaus) yra nepilnamečiai, jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš kaltinamojo A. L. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų R. L. ir D. L. civiliniam ieškovui solidariai priteistina 657, 26 litai turtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo A. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. K. priteistina 657, 26 litai turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai - kaltinamieji A. L. ir A. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje 2014 m. spalio 17 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3598 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam E. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) iki 2014 m. spalio 17 d. sudaro: 280 litų (81, 09 EUR), kurios priteistinos valstybės naudai (3 t. 31 b.l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi kaltinamajam E. T. kitame ikiteisminiame tyrime buvo skirtas suėmimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamojo E. T. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas (2 t. 114-116 b.l.). Kaltinamąjį E. T. šioje byloje gynė advokatė Violeta Naujokienė ( 2 t. 137, 182 b.l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. T. nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

kompaktinis diskas su 2013 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1560-888/2014 (1 t. 36 b.l., BPK 94 str. 1 d. 3 p.);kompaktinis diskas su įvykio metu fiksuotomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1560-888/2014 (1 t. 47 b.l., BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Trys stiklainiai su kvapais, vokas su galimais biologinės kilmės pėdsakais, atiduoti saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 1 t. 41-43 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtosios bausmės laiką įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. 4 val. 00 min. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. 12 val. 10 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

A. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę E. T. skirti - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį .

Civilinio ieškovo - UAB „B. B. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų A. L., A. K. ir E. T. 1 971,79 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną litą ir septyniasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems A. L. ir A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, civiliniam ieškovui UAB „B. B. T.“ iš kaltinamojo A. L. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų R. L. ir D. L. solidariai priteisti 657, 26 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 26 centus) turtinei žalai atlyginti ir iš kaltinamojo A. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. K. priteisti 657, 26 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 26 centus) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai - kaltinamieji A. L. ir A. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo E. T. valstybės naudai 280 litų (81,09 EUR) už teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius: kompaktinį diską su 2013 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu padarytomis nuotraukomis ir kompaktinį diską su įvykio metu fiksuotomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1560-888/2014. Tris stiklainius su kvapais, voką su galimais biologinės kilmės pėdsakais, atiduotus saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.