Vilniaus apygardos teismo sprendimas

4. Ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovas yra daugiau kaip 350 registruotų prekių ženklų su žodiniu elementu CHUPA CHUPS savininkas ir išimtinių teisių turėtojas. Nurodyti prekių ženklai yra registruoti Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasės prekėms, būtent: alui; mineraliniam ir gazuotam vandeniui; nealkoholiniams gėrimams; vaisvandeniams; vaisių sultims; sirupams ir kitiems nealkoholinių gėrimų gaminimo mišiniams. Ieškovui tapo žinoma, kad Atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje platina gaiviuosius gėrimus, pažymėtus Chupa Chups ženklais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nėra ieškovo produkcijos platinimo sistemos dalis, ieškovas inicijavo bandomuosius šių prekių pirkimus. Viename iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių mažmeninės prekybos tinklų ieškovas įsigijo apelsinų, vynuogių ir braškių - grietinėlės skonio gazuotus gaiviuosius gėrimus CHUPA CHUPS :CHUPA CHUPS. Patikrinus įsigytų prekių ženklinimo informaciją, leidžiančią užtikrinti šių prekių atsekamumą, paaiškėjo, kad Ieškovo įsigyti gaivieji gėrimai yra pagaminti Pietų Korėjoje (prekių gamintojas ir platintojas – Namyang Dairy.co.Ltd) ir nėra bei niekada nebuvo skirti Europos Sąjungos rinkai. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo platinamos Chupa Chups ženklais pažymėtos prekės nebuvo teisėtai išleistos į Europos Sąjungos rinką, atsakovo vykdomas paralelinis šių prekių importas pažeidžia Ieškovo kaip Chupa Chups ženklų savininko intelektinės nuosavybės teises ir leidžia Ieškovui įgyvendinti savo kaip prekių ženklo savininko teises, nustatytas įstatyme, bei prieštarauti tolesniam jų komercializavimui. Atsakovas, vykdydamas paralelinį gaiviųjų gėrimų, pažymėtų Chupa Chups ženklis, importą į Europos Sąjungą rinką ir šioje rinkoje juos platindamas, savo veiksmais pažeidė Ieškovo kaip Chupa Chups ženklų savininko išimtines teises ir teisėtus interesus (I tomas b. l. 1-10).

8. Trečiasis asmuo Latvijos įmonė Top Food SIA atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas Italijoje registruota įmonė Perfetti Van Melle s.p.a. yra daugiau kaip 350 registruotų prekių ženklų su žodiniu elementu CHUPA CHUPS savininkas ir išimtinių teisių turėtojas. Nurodyti prekių ženklai yra registruoti Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasės prekėms, būtent: alui; mineraliniam ir gazuotam vandeniui; nealkoholiniams gėrimams; vaisvandeniams; vaisių sultims; sirupams ir kitiems nealkoholinių gėrimų gaminimo mišiniams. Atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje platina gaiviuosius gėrimus, pažymėtus Chupa Chups ženklais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nėra ieškovo produkcijos platinimo sistemos dalis, ieškovas inicijavo bandomuosius šių prekių pirkimus. Viename iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių mažmeninės prekybos tinklų ieškovas įsigijo apelsinų, vynuogių ir braškių - grietinėlės skonio gazuotus gaiviuosius gėrimus CHUPA CHUPS :CHUPA CHUPS. Patikrinus įsigytų prekių ženklinimo informaciją, leidžiančią užtikrinti šių prekių atsekamumą, paaiškėjo, kad ieškovo įsigyti gaivieji gėrimai yra pagaminti Pietų Korėjoje (prekių gamintojas ir platintojas – Namyang Dairy.co.Ltd) ir nėra bei niekada nebuvo skirti Europos Sąjungos rinkai. Atsakovas nurodė, kad iš trečiojo asmens Latvijos bendrovės Top Food SIA Chupa Chups ženklais pažymėti gaivieji gėrimai buvo įsigyti pagal 14 sąskaitų faktūrų (I tomas, b. l.. 11-40, V tomas b. l. 60-120).

11. Ieškovas yra ES prekių ženklo savininkas, todėl jo teisių, susijusių su ES prekių ženklu, gynybai pirmiausia taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr.2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, kurio 129 straipsnio 1 dalis ES prekių ženklų teismus įpareigoja taikyti šio reglamento nuostatas. Pagal Reglamento 129 straipsnio 2 dalį visiems su prekių ženklu susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, susijęs ES prekių ženklų teismas taiko taikytiną nacionalinę teisę.

12. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalį prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jų sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ir paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę. Reglamento 9 straipsnio 3 dalis numato ES prekių ženklo savininko teisę uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes, siūlyti jas, išleisti į rinką, tuo tikslu sandėliuoti, importuoti ar eksportuoti, naudoti žymenį komercinėje veikloje. Reglamentas tiesiogiai nenumato pasekmių atitinkamoms prekėms, jeigu jos pažymėtos žymenimis prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu būdu ir nenurodo tokių prekių teisinio likimo. Todėl byloje taikomos ir nacionalinio Prekių ženklų įstatymo nuostatos.

13. Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) prekės ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.

14. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti: 1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį; 5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; 6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų.

15. Remiantis PŽĮ 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis prekių ženklų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (PŽĮ 74 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju, ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovo prekyba ieškovo prekių ženklais pažymėtomis prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises į registruotus prekių ženklus, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Todėl tenkinamas ieškinio reikalavimas - uždrausti UAB „Greita upė“ vykdyti prekybą gazuotais gaiviaisiais gėrimais, pažymėtais Europos Sąjungos prekių ženklu CHUPA CHUPS (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) ir/ar Europos Sąjungos prekių ženklu CHUPA CHUPS (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)), kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne Perffeti Van Melle s.p.a. sutikimu arba neturint Perffeti Van Melle s.p.a. sutikimo, uždraudžiant tokias prekes importuoti į Lietuvos Respubliką, jas siūlyti, išleisti į Europos Sąjungos rinką, tuo tikslu sandėliuoti ir kitaip platinti.

17. Atsakovas teigia, jog ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisės yra pasibaigusios PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

18. PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu pažymėtų tokiu ženklu ir išleistų į rinką prekių kokybė pasikeitė ar pablogėjo (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).

19. Analogiškai ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Šios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė (ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) pateikiamus išaiškinimus, viena iš pagrindinių taisyklių ginčuose dėl prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo yra ta, kad asmuo, kuris remiasi teisių pasibaigimo principu, privalo įrodyti teisių išnaudojimo faktą ir jo turinį (ESTT 2003 m. balandžio 8 d. prejudicinis sprendimas byloje V. D. + Q. GmbH v. Lifestyle sports + sportswear Handelsdesellschaft mbH and M. O., byla Nr. C-244/00).

21. Taigi bylos šaliai, teigiančiai, kad išimtinės teisės yra pasibaigusios, tenka šio fakto įrodinėjimo pareiga (onus probandi) (CPK 178 straipsnis). ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad teisių savininko sutikimas išleisti prekių ženklu pažymėtas prekes į EEE rinką nepreziumuojamas, ir būtent ta ginčo šalis, kuri remiasi teisių pasibaigimu, turi tai įrodyti (29 paragrafas; taip pat žr. ESTT 2001 m. lapkričio 20 d. prejudicinį sprendimą byloje Z. D. SA v. A and G Imports Ltd ir kiti, sujungtos bylos C-414/99-C-416/99, 46, 54, 58 paragrafai).

24. Konstatavus, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo faktą, aplinkybės, susijusios su PŽĮ nustatytų išimčių taikymu, todėl dėl jų ir su jais susijusių šalių argumentų teismas plačiau nepasisako. Įvertinus tai, kad atsakovas neįrodė, kad yra teisėtas paralelinis importuotojas, darytina išvada, kad atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi teisės drausti atsakovui Europos Sąjungos rinkoje prekiauti prekių ženklais Chupa Chups pažymėtais gazuotais gaiviaisiais gėrimais, yra visiškai nepagrįstas.

25. Ieškovas antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Greita upė" ne vėliau kaip per 10 kalendorių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sunaikinti visus UBA „Greita upė" turimus ir/ar tretiesiems asmenims perduotus gazuotus gėrimus, pažymėtais Europos Sąjungos prekių ženklu CHUPA CHUPS (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) ir/ar Europos Sąjungos prekių ženklu CHUPA CHUPS (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)), kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne Perffeti Van Melle s.p.a. sutikimu arba neturint Perffeti Van Melle s.p.a. sutikimo.

26. PŽĮ 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga, ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. PŽĮ 74 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (PŽĮ 74 straipsnio 2 dalis)..

28. Ieškovas trečiuoju ieškinio reikalavimu prašė priteisti jam iš atsakovo 30.037,65 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, kuriuos jis patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų komercinėje veikloje naudojant ieškovo prekių ženklus.

29. PŽĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas.

31. Ieškovas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis, apskaičiavo, kad atsakovo parduoti ieškovo prekių ženklais pažymėti produktai buvo parduoti su 30.037,65 Eur antkainiu, kurį ieškovas laiko atsakovo gauta nauda, ir kurią prašo jam priteisti. Atsakovas ieškovo pateiktų skaičiavimų neginčijo, tačiau nurodė, kad patyrė 7907.01 Eur nuostolį, todėl prašo šį reikalavimą atmesti.

38. Atsakovas turėjo 2.810,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose; 63,96 Eur išlaidos vertimo paslaugoms apmokėti, viso 2.873,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (VII tomas b. l. 5).