Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.K., 2009 m. lapkričio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.K.V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009-09-30 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2009 m. rugsėjo 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G.K. (V.) 2009 m. rugsėjo 12 d. 19.20 val. Šilutės mieste, Geležinkelio gatvėje, vairavo automobilį „Audi 100“, laikinieji valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama vienos dienos transportavimo pažymėjimo – leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei ir pažeidė 2008 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-353 patvirtinto Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eismo motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 169 straipsnį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu G.K. (nurodyta – V.) pagal ATPK 169 straipsnį paskirta 500 litų bauda.

Skundu G.K. (V.) prašo pakeisti nutarimą: taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Pripažįsta padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, jog vienos dienos transportavimo pažymėjimą turėjo jos vyras, pažeidimo padarymo metu važiavęs kartu su ja automobilyje. Prašo atsižvelgti į sunkią šeimos materialinę padėtį. Nurodo, jog šeimoje auga mažametis vaikas, vyras – bedarbis. Turi kreditorinių įsipareigojimų bankui grąžinant būsto paskolą. Pažymi, kad abu su vyru studijuoja universitete, studijos yra mokamos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 17). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu (b.l. 20) prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su G.K. (V.) skundu. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino padariusi pažeidimą, todėl atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskirta ATPK 169 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Mano, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 11-12), tarnybiniu pranešimu (b.l. 14) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad ji 2009 m. rugsėjo 12 d. 19.20 val. Šilutės mieste, Geležinkelio gatvėje, vairavo automobilį „Audi 100“, laikinieji valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama vienos dienos transportavimo pažymėjimo – leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei, pažeidė 2008 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-353 patvirtinto Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis. Šis sąrašas nėra baigtinis: čia yra išvardinti visi dokumentai, kuriuos privalo turėti visi vairuotojai, valdantys transporto priemonę, bei nurodyta, kad vairuotojas privalo su savimi turėti ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus. Pastarieji dokumentai reikalingi tik tuomet, kai vairuotojas dalyvauja eisme, tačiau šie vairuotojo veiksmai susiję su tam tikra specifika.

Nagrinėjamu atveju G.K. vairavo transporto priemonę su laikinaisiais valstybinio numerio ženklais, todėl ji, dalyvaudama eisme, turėjo vadovaujantis ne tik Kelių eismo taisyklėmis, tačiau ir Laikinųjų valstybinių numerio ženklų išdavimo, panaudojimo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-353. Todėl G.K. (V.) pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimą. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nagrinėjant administracinę bylą buvo laikytasi nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos.

G.K. (V.) prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo nuobaudos.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

Prašymas dėl baudos sumažinimo argumentuojamas sunkia šeimos materialine padėtimi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais (ieškančiojo darbo atmintine, b.l. 27) nustatyta, jog jos vyras M.K. yra bedarbis. Vyras kas mėnesį gauna 700 litų bedarbio pašalpą. G.K. (V.) dirba UAB (duomenys neskelbtini), uždirba 2 700 litų (neatskaičius mokesčių). Abu su vyru studijuoja Lietuvos žemės ūkio universitete Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete, studijos yra mokamos. Teismo posėdžio metu apžiūrėjus studijų knygeles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog jie studijuoja magistrantūros studijas. G.K. (V.) paaiškino, kad studijų kaina semestrui yra po 1 820 Lt. Paskolos sutartis ir kreditavimo sutartis (b.l. 25, 26) patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kreditorinių įsipareigojimų. Būsto paskolai kas mėnesį moka po 400 Lt, o už studijas – 100 Lt kas mėnesį. Gimimo liudijimas (b.l. 28) patvirtina, jog G.K. (V.) ir M.K. šeimoje auga mažametis vaikas, gimęs 2006 m.

ATPK 169 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 500 litų iki 1 000 litų. Institucija, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailėjimąsi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą sąlygoja veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes (vyras turėjo leidimą trumpalaikiam dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei, tačiau jis vartojo alkoholį, todėl žmona G.K. (V.) vairavo transporto priemonę), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę (dirba ir studijuoja neakivaizdiniame skyriuje), sunkią šeimos materialinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti skiriant mažesnę nei minimali įstatyme nustatyta bauda.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas keistinas, paskiriant mažesnę, nei ATPK 169 straipsnyje numatyta, baudą, t.y. 100 litų baudą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriuo G.K. (V.) paskirta 500 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir G.K. (V.) pagal ATPK 169 straipsnį paskirti 100 (vieno šimto) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.