Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, kaltinamajam A. K., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiesiems V. K. ir V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kur

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis vidurinį išsilavinimą, iš dalies darbingas, išsituokęs, anksčiau teistas:

- Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-11-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., skirta bausmė – 30 MGL dydžio bauda;

- Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-09-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

- Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 199 str. 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-11-14 ir 2007-09-19 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 m. laisvės atėmimo (bausmės pradžia – 2011-06-08, bausmės pabaiga – 2018-08-10),

šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs ir dirbęs Jungtinėje Karalystėje, iki išvykimo į Jungtinę Karalystę gyvenęs (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir 290 str.

A. K. pareikšti kaltinimai, kad jis, siekdamas paniekinti, pažeminti Šiaulių apygardos teismo teisėją V. Ž. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą V. K. dėl jų veiklos, t.y. dėl jam nepalankaus sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-282/2011, 2014-02-24 iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos išsiuntė paštu Lietuvos Apeliaciniam teismui pareiškimą, reg. Nr. GD-1342, žeminančio, grubiai įžeidžiančio, menkinančio, niekinančio pobūdžio, kuriame nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. K. „protiškai atsilikęs žmogus, nemokantis skaičiuoti ir skaityti, daltonikas –neskiriantis spalvų, vagis, organizuojantis vagystes“, Šiaulių apygardos teismo teisėja V. Ž. „ne žmogus, o teisėja su pažeista psichika – sadizmas, daltonikė – neskirianti spalvų“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-03-17 jis iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos išsiuntė paštu Lietuvos Aukščiausiam Teismui pareiškimą, reg. Nr. 1P-209, žeminančio, grubiai įžeidžiančio, menkinančio, niekinančio pobūdžio, kuriame nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja V. Ž. „vykdo teisingumą pagal gerai atidirbtą schemą: sovietinę-Stalino ir fašistinę-Hitlerio, teisėja su pažeista psichika – sadistė, daltonikė, negalima jos pavadinti nei žmogumi, tuo labiau mama, moterimi, kaip ji pasielgė per teismo posėdį, nesielgia net žvėrys, nusikaltėlė“, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. K. „vykdo teisingumą pagal gerai atidirbtą schemą: sovietinę-Stalino ir fašistinę-Hitlerio, sumuša, pažemina, kankina, tyčiojasi, padaro invalidu, kad negalėtų gintis, protiškai atsilikęs, nemoka skaityti, skaičiuoti, neskiria spalvų, daltonikas, vagis, piktnaudžiauja savo padėtimi ir organizuoja vagystes“, tokiu būdu viešai, raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Šiaulių apygardos teismo teisėją V. Ž. dėl jos veiklos, taip pat viešai įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą V. K. dėl jo veiklos.

Nukentėjusioji V. Ž. nurodė, jog kaltinamąjį A. K. žino iš baudžiamosios bylos, kurią ji išnagrinėjo ir kaltinamajam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu konfliktų su kaltinamuoju nebuvo. Jos priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. K. buvo peržiūrėtas ir apeliacine, ir kasacine tvarka – paliktas nepakeistas. Paklausta dėl šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K. pareikšto kaltinimo, susijusio su ja, nukentėjusioji atsakė, kad aukštesnių instancijų teismams kaltinamojo adresuotuose pareiškimuose vartojami žodžiai žeidžia ją kaip teisėją, žemina teisėjo garbę ir orumą, menkina teismo autoritetą ir rodo nepagarbą teismui. Toks kaltinamo elgesys turi būti įvertintas pagal įstatymą – pripažintas nusikalstamu, – ir kaltinamasis turi už tai atsakyti. Nukentėjusioji nurodė, jog civilinio ieškinio kaltinamajam ji nereiškia.

- kaltinamojo A. K. 2014-02-24 pareiškime ir 2014-03-17 pareiškime teiginiai apie Lietuvos apeliacinį teismą, kad jis pažeidė tekstuose nurodomus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų straipsnius, bylos nagrinėjimo metu pateikė melagingus duomenis, nesudarė sąlygų teisiamajam gintis, nuslėpė teisėjos V. Ž. ir prokuroro V. K. pažeidimus, formuojami kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, t.y. teismas, teisėjai ar jų darbas nėra įvardijami menkinančią, niekinančią reikšmę turinčiais žodžiais, tačiau savo turiniu gali būti laikomi žeminančiais, jei juose pateikiama informacija neatitinka tikrovės;

- kaltinamojo A. K. 2014-02-24 pareiškime ir 2014-03-17 pareiškime pasakymas, kad asmuo buvo sumuštas pagal teisėjos reikalavimus, formuluojamas kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, t.y. gali būti laikomas žeminančiu, jei pateikiama informacija neatitinka tikrovės;

- kaltinamojo A. K. 2014-02-24 pareiškime ir 2014-03-17 pareiškime pasakymai, kuriuose Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. K. įvardijamas nusikaltėliu, protiškai atsilikusiu, nemokančiu skaičiuoti ir rašyti, daltoniku, formuojami kaip nuomonė, reiškiama grubia menkinančia, niekinančia forma;

- kaltinamojo A. K. 2014-02-24 pareiškime ir 2014-03-17 pareiškime pasakymai, kuriais teigiama, kad prokuroras V. K. organizavo vagystes, mušimą, žalojimą, kankinimą, suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, t.y. gali būti laikomi žeminančiais, jei pateikiama informacija neatitinka tikrovės;

- kaltinamojo A. K. 2014-03-17 pareiškime išdėstytas Lietuvos apeliacinio teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių apygardos teismo teisėjos V. Ž., Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K. veiklos sulyginimas su Stalino ir Hitlerio teisingumu suformuluotas kaip nuomonė, reiškiama grubia žeminančia forma. Pareiškime esantys teiginiai apie bylos nagrinėjimo metu autoriaus patirtus teisės normų neatitinkančius veiksmus – buvus apvogtą, sumuštą, kankintą, padarytą invalidu ir kt., suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, t.y. gali būti laikomi žeminančiais, jei juose pateikiama informacija neatitinka tikrovės;

- Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžiu kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 199 str. 2 d., jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-11-14 ir 2007-09-19 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 m. laisvės atėmimo (baudžiamoji byla Nr. 1-8-282/2011, bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė teisėja V. Ž., valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras V. K.) (t. 1, b.l. 82-94);

- Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-22 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-257/2011, t. 1, b.l. 95-106) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-66/2012, t. 1, b.l. 107-113) kaltinamojo A. K. skundai dėl jo atžvilgiu priimto Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-282/2011 atmesti.

Dėl kaltinamajam A. K. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui, t.y. baudžiamas asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemio teisingumą vykdančius teismą ar teisėjus dėl jų veiklos.

Lietuvos Respublikos BK 290 str. numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, t.y. baudžiamas asmuo, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Konstitucinė teismų, teisėjų priedermė – vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), kas lemia ypatingą teisėjo teisinį statusą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-12-21 ir 2001-07-12 nutarimuose yra konstatavęs, kad teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali būti priskirtas prie valstybės tarnautojų, nes teisminė valdžia sudaroma ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų ir teisėjų nepriklausomumo, vykdant teisingumą, ir teisinio saugumo principų kyla ir teismų bei teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigą efektyviai saugoti teismus ir teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimą savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžią jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iš teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos ir pažeminimo. Ši valstybės pareigą saugoti teismus ir teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai vykdydami teisingumą ir tinkamai taikydami įstatymus.

Konstitucinė prokuratūros, prokurorų priedermė – organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str.), kas taip pat lemia ypatingą prokuroro teisinį statusą ir ką ne kartą yra konstatavę Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995-12-06, 2004-05-13 ir 2014-05-13 nutarimuose. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto prokuratūros ir prokuroro nepriklausomumo, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, ir teisinio saugumo principų taip pat kyla ir prokuroro apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Prokuratūros ir prokuroro veiklą reglamentuoja specialus Prokuratūros įstatymas, pagal kurį, prokuroras yra valstybės pareigūnas (11 str.), kuriam netaikytinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos (4 str.). Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam pagal savo pobūdį yra baudžiamojo persekiojimo vykdymas ir nusikalstamas veikas tiriančių institucijų veiklos kontrolė, kas iš esmės yra viešojo administravimo funkcijos (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1, 4 ir 7 d.).

Įvertinęs šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus: kaltinamojo A. K., nukentėjusiųjų V. K. ir V. Ž. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (Pravieniškių 2 k, Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav.), Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotame 2014-02-24 pareiškime (teisme gautas 2014-02-28, registr. Nr. GD-1342) ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotame 2014-03-17 pareiškime (teisme gautas 2014-03-21, registr. Nr. 1P-209) viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Šiaulių apygardos teismo teisėją V. Ž. ir viešai raštu įžeidė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą V. K. dėl jų veiklos – dėl kaltinamajam A. K. nepalankaus Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-282/2011, o būtent:

- kaltinamasis A. K. Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotame 2014-02-24 pareiškime nurodė, kad: Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. K. – tai protiškai atsilikęs žmogus – nemokantis skaičiuoti ir skaityti, daltonikas – neskiriantis spalvų, vagis, organizavo vagystes; Šiaulių apygardos teismo teisėja V. Ž. – tai ne žmogus, o teisėja su pažeista psichika – sadizmas, daltonikė – neskirianti spalvų;

- kaltinamasis A. K. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotame 2014-03-17 pareiškime nurodė, kad: Šiaulių apygardos teismo teisėja V. Ž. vykdo teisingumą pagal gerai atidirbtą sovietų-Stalino ir fašistų-nacių-Hitlerio schemą, tai teisėja su pažeista psichika – sadistė, daltonikė, negalima jos pavadinti nei žmogumi, tuo labiau mama, moterimi – taip kaip ji pasielgė per 2009-12-02 teismo posėdį, nesielgia net žvėrys, nusikaltėlė; Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. K. vykdo teisingumą pagal gerai atidirbtą sovietų-Stalino ir fašistų-nacių-Hitlerio schemą, sumuša, pažemina, kankina, tyčiojasi, padaro invalidu, kad kaltinamasis A. K. negalėtų gintis, prokuroras yra protiškai atsilikęs – nemoka skaityti, skaičiuoti, neskiria spalvų – daltonikas, vagis – piktnaudžiauja savo padėtimi ir organizuoja vagystes.

Šios kaltinamojo A. K. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. (pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos) ir 290 str. (įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – prokurorą dėl jo veiklos).

Nors, suteikus paskutinį žodį, kaltinamasis A. K. ėmė neigė rašęs nurodytus Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotus pareiškimus, tačiau tuo pat metu tvirtino, kad visa, kas nurodyta pareiškimuose, yra faktai, pagrįsti Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga. Tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi ikiteisminio tyrimo ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K., užduodamas klausimus nukentėjusiesiems V. K. ir V. Ž., tikrino jų teisės aktų žinias, klausinėjo, kokios spalvos milteliai buvo paimti Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-282/2011 ir pan. Nurodytuose aukštesnių instancijų teismams adresuotuose pareiškimuose detaliai aprašomos Šiaulių apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-8-282/2011 tyrimo ir nagrinėjimo teisme detalės, nurodant konkrečius asmenis: prokurorą ir teisėją, atliktus ir/ar neatliktus baudžiamojo proceso veiksmus, datas, priimtus procesinius sprendimus, ką gali žinoti tik nurodytoje baudžiamojoje byloje dalyvaujantis ir aktyviai jų eiga besidominantis dalyvis – kaltinamasis A. K.. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam parodžius nurodytus aukštesnių instancijų teismams adresuotus pareiškimus ir voką (t. 1, b.l. 3-5, 6-9), kaltinamasis A. K. pripažino juo rašęs ir išsiuntęs iš pataisos įstaigos. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nurodytus Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotus pareiškimus rašė būtent kaltinamasis A. K..

Kaltinamasis A. K. ir jo gynėjas Eugenijus Senovaitis teigė, kad nurodytuose aukštesnių instancijų teismams adresuotose pareiškimuose reiškiama nuomonė – kaltinamasis turi tokią teisę.

Iš tiesų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 d.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 4 d. nurodyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. teisė į saviraiškos laisvę apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų, tačiau šios konvencijos 10 str. 2 d. nurodyta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 str.). Ši konstitucinė nuostata privaloma visiems.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados (t. 1, b.l. 26-32) matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotame 2014-02-24 pareiškime ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotame 2014-03-17 pareiškime kaltinamojo A. K. nurodyti pasakymai apie teisėją V. Ž. ir prokurorą V. K. reiškiami grubia menkinančia, niekinančia ir žeminančia forma. Atsižvelgus į tai, taip pat į šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. K., nukentėjusiųjų V. K. ir V. Ž. paaiškinimus, darytina išvada, kad nurodytuose aukštesnių instancijų teismams adresuotuose kaltinamojo pareiškimuose nurodyti pasakymai yra užgaulūs, žemina teisėjos ir prokuroro garbę ir orumą, tiek asmeninį, tiek ir profesinį, bei diskredituoja visą teisingumo sistemą, nes formuoja neigiamą ir nepagarbią nuomonę/ požiūrį į teisingumą vykdančius teisėjus, taip pat baudžiamąjį persekiojimą vykdančius prokurorus bei kelia nepasitikėjimą jais bei visa valstybės teisingumo sistema, galimai leidžiančią teisėjų ir prokurorų savivalę, nusikalstamumą ir nebaudžiamumą.

Nors kaltinamojo A. K. Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotas 2014-02-24 pareiškimas ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotas 2014-03-17 pareiškimas surašyti netaisyklinga lietuvių kalba, nors kaltinamasis A. K. yra rusas ir šiame procese jam talkina vertėjas, tačiau kaltinamasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs ir užaugęs Lietuvoje, iki Šiaulių apygardos teisme jo baudžiamosios bylos Nr. 1-8-282/2011 nagrinėjimo vertėjo paslaugomis, teismams nagrinėjant ankstesnes jo baudžiamąsias bylas, nesinaudojo (t. 1, b.l. 57, 66, 73-89, 82). Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. K. supranta lietuvių kalbą ir nagrinėjamu atveju suprato, kad nurodytuose pareiškimuose teisėjos V. Ž. ir prokuroro V. K. atžvilgiu vartojami žodžiai/ pasakymai nepagarbūs, menkinantys, niekinantys ir žeminantys, užgaulūs ir žeidžiantys. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad kaltinamojo A. K. nurodytuose pareiškimuose teisėjos V. Ž. ir prokuroro V. K. atžvilgiu vartojami nurodyti pasakymai išreikšti grubia forma, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis, vartodamas nurodytus žodžius/ pasakymus, sąmoningai siekė pažeminti teisėją ir įžeisti prokurorą, t.y. veikė tyčia.

Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką, aiškinant sąvoką „viešas“ Lietuvos Respublikos BK 232 str. kontekste, turi būti atsižvelgiama į konstitucines nuostatas apie teismų ir teisėjų vykdomą teisingumo funkciją, lemiančią specifinį teismų, teisėjų teisinį statusą, teismų ir teisėjų nepriklausomumo bei teisinio saugumo principus. Teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t.y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2K-7-385/2006 ir 2K-254/2005). Nagrinėjamu atveju toks viešumo aiškinimas taikytinas ir Lietuvos Respublikos BK 290 str. kontekste, atsižvelgiant į prokuratūros ir prokuroro teisinį statusą, t.y. prokuroro įžeidimas laikytinas viešu, kai prokuroro įžeidimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nurodyti Šiaulių apygardos teismo teisėją V. Ž. žeminantys ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą V. K. įžeidžiantys kaltinamojo A. K. pareiškimai buvo gauti Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Su šiais pareiškimais susipažino ne tik adresatai – Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, – bet ir Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštinės darbuotojai, taip pat nurodytų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų patarėjai/ padėjėjai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir jos teritorinių padalinių raštinių darbuotojai ir prokurorai, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro raštinės darbuotojai ir išvadą pateikęs specialistas.

Kaltinamojo A. K. gynėjas Eugenijus Senovaitis prašė teismo atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 37 str. – dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo.

Lietuvos Respublikos BK 37 str. numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgtina tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. padarė Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir 290 str. numatytas nusikalstamas veikas, t.y. du nusikaltimus, – viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Šiaulių apygardos teismo teisėją V. Ž. ir viešai raštu įžeidė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą V. K. dėl jų veiklos. Kaltinamasis pažemino teisėją ir įžeidė prokurorą surašydamas ir išsiųsdamas du nepagarbaus, menkinančio, niekinančio ir žeminančio, užgaulaus ir žeidžiančio turinio pareiškimus Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grubia forma. Kaltinamojo pareiškimuose buvo pavartotas ne vienas, o visa eilė nepagarbių, menkinančių, niekinančių ir žeminančių, užgaulių ir žeidžiančių pasakymų. Su šiais kaltinamojo pareiškimais susipažino neapibrėžtas ratas trečiųjų asmenų. Kaltinamasis kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, t.y. tokį savo elgesį laiko normalia reakcija į jam nepatinkantį baudžiamąjį procesą ir galutinį procesinį sprendimą bei teisingumo siekimą. Kaltinamojo A. K. teisėjos ir prokuroro atžvilgiu pavartoti pasakymai žemina teisėjos ir prokuroro garbę ir orumą, tiek asmeninį, tiek ir profesinį, bei diskredituoja visą teisingumo sistemą, nes formuoja neigiamą ir nepagarbią nuomonę/ požiūrį į teisingumą vykdančius teisėjus, taip pat baudžiamąjį persekiojimą vykdančius prokurorus bei kelia nepasitikėjimą jais bei visa valstybės teisingumo sistema, galimai leidžiančią teisėjų ir prokurorų savivalę, nusikalstamumą ir nebaudžiamumą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. K. padarytos Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir 290 str. numatytos nusikalstamos veikos nelaikytinos mažareikšmėmis ir šiuo atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 232 d., 290 str., 11 str. 3 d.), kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59-60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. ne kartą teistas (t. 1, b.l. 66-71, 73-80, 82-113), nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikaltimų padarymą, kas rodo kaltinamojo pavojingumą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos kaltinamasis A. K. charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b.l. 116, 119), kaltinamasis pataisos įstaigoje dirbo, nebedirba, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką yra kelis kartus pažeidęs pataisos įstaigos tvarką, už ką yra kelis kartus baustas drausmine tvarka, taip pat yra ne kartą skatintas už gerą elgesį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumas – 50 proc. (t. 3, b.l. 51), turi sveikatos problemų, yra ne kartą operuotas (t. 3, 46-50), todėl kaltinamajam A. K. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir 290 str. sankcijose numatytos arešto bausmės, kurių trukmė nustatytina atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą – padaryti nesunkūs nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK 27 str., 41-42 str., 49 str., 54 str., 56 str. ir 61 str.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir 290 str. kaltinamajam skirtos arešto bausmės subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta arešto bausmė, pakeitus ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp. ir 2 d. į laisvės atėmimo bausmę, subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, visiškai jas sudedant.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo Lietuvos Respublikos BPK 103 str. numatytas proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamajam A. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, t.y. gynėjo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme išlaidos, taip pat kitos su teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iki 2015-10-22 – 428,24 Eur, (t. 2, b.l. 23-24, 33, 35, 38, 42, 69, 197, t. 3, b.l. 23, 44). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. K. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 2 d. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. amžių ir sveikatos būklę, darbingumą, turtinę padėtį: nuo 2011 m. pataisos įstaigoje atlikinėja jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur nedirbo, taip pat nedirba pataisos įstaigoje, neužgyveno jokio turto ir neturi jokių santaupų, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir 290 str. numatytas nusikalstamas veikas bei paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 45 parų arešto bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 str. 2 d. ir 1 d. 1 p. a pp., pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), visiškai pridėti Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus 8 mėnesis ir 15 dienų – ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę A. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-11-25.

Paskirti A. K. kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.