Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Joniškio rajono Bariūnų žemės ūkio bendrovės atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Loretai Bankovskei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Joniškio rajono Bariūnų žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2022 m. gruodžio 13 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-221213-00152, 2022 m. gruodžio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221214-00171 ir 2022 m. gruodžio 14 d. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-221214-00174 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 13 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-221213-00152 (toliau – SSA);

- panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 14 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-221214-00171 (toliau – PNSSP);

- panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 14 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-221214-00174 (toliau – PNSD);

- priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Joniškio rajono Bariūnų žemės ūkio bendrovės (toliau – ieškovė) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. gavo Departamento siųstus dokumentus:

- 2022 m. gruodžio 13 d. SSA Nr. SSA-30-221213-00152;

- 2022 m. gruodžio 14 d. PNSSP Nr. PNSSP-30-221214-00171;

- 2022 m. gruodžio 14 d. PNSD.

SSA nurodyta pažeidimo esmė: ,,statytoja (ieškovė) ūkio būdu savavališkai, neturėdama privalomo nustatyta tvarka parengto statinio statybos projekto ir privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d., žemės ūkio paskirties žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų nuotekų šalinimo tinklą, tuo pažeisdama SĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas“.

Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. surašė SSA, kuriuo buvo konstatuota naujo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo nuotekų šalinimo tinklo savavališka statyba. Inspekcija 2022 m. gruodžio 14 d. surašė PNSSP, kuriuo įpareigojo statytoją ieškovę iki 2023 nu birželio 14 d. nugriauti žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą nuotekų šalinimo tinklą ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat, Inspekcija 2022 m. gruodžio 14 d. surašė PNSD, kuriuo įpareigojo statytoją ieškovę nevykdyti jokių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai statomo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo nuotekų šalinimo tinklo statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti pašalinant savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2022 m. gruodžio 13 d. SSA.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybos tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato SĮ. SĮ 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta sąvoka, statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. SĮ 2 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte numatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pagal SĮ 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte numatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai, be kita ko, yra ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). SĮ įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas – objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės, turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje ir sukurtas atliekant statybos darbus. Taigi, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas statiniu, jis turi atitikti SĮ nustatytus techninius reikalavimus. Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602, 8.3.4 papunktyje nurodyta, kad mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti; 8.3.9 papunktyje nurodyta, jog srutų kauptuvas – statinys ar įrenginys srutoms kaupti ir laikyti. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytu statinių klasifikavimu pagal paskirtį ir jų parametrus, mėšlidė ar skysto mėšlo (srutų) kauptuvas iki 4 metrų gylio (aukščio) ir užimanti iki 1 500 m² ploto yra priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių. Tačiau visais atvejais, statybą reglamentuojantys teisės aktai mėšlidžių statybai yra taikomi tik objektams, kurie pagal SĮ 2 straipsnio 84 dalį atitinka statinio sąvoką. Pažymėtina, jog iškasta lagūna ir išklota geomembranine plėvele pagal SĮ nuostatas negali būti laikoma statiniu, nes neatitinka statiniams nustatytų požymių. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė 2022 m. spalio 10 d. paaiškinime „Dėl srutų kauptuvo įrengimo“ pasisakė, jog „Jeigu srutų kauptuvas pagal SĮ 2 straipsnio 84 dalyje nurodytus požymius nepriskiriamas statiniams, jų įrengimui statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos“. O šiuo ieškiniu ieškovė pati sau prieštarauja ir teigia, jog įrengtai mėšlidei taikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai. Ieškovė ieškinyje teigia, kad „SSA, PNSSP ir PNSD – yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti, kadangi apie 1,20 m skersmens, apie 2,50 m gylio šuliniui, iš kurio po žeme išvestas apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m ilgio gofruotas plastikinis vamzdis negali būti priskiriamas nuotekų šalinimo tinklui, o yra kitas inžinerinis statinys, kuris yra kito inžinerinio statinio – mėšlo (srutų) kauptuvo – priklausinys, dėl to jam nei statybos projektas, nei leidimas statyti naują statinį nėra reikalingas <...> STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 16 punktas nustato, kad nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas reglamento 2 ir 3 lentelėse. Šio statybos techninio reglamento 4.4 punktas nustato, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu“. STR 1.01.03:2017 4.4 punkte numatyta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Pažymėtina, jog pagal STR 1.01.03:2017 apibrėžimą, statinio priklausiniais gali būti tik kitas statinys, o ne bet koks kitas daiktas. Tad inžinerinis tinklas negali būti lagūnos priklausiniu, nes statinys negali būti ne statinio priklausiniu. Tačiau, net jeigu lagūna ir būtų priskiriama statiniui, inžinerinio tinklo buvimas priklausiniu nepašalina prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi, priklausiniui (nuotekų šalinimo tinklui) net ir būnant priklausiniu pagal teisės aktų reikalavimus vis tiek reikėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, buvimas ar nebuvimas priklausiniu šiuo atveju neturi jokios reikšmės. SĮ 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, jog inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1,20 m skersmens ir apie 2,50 m gylio šulinys ir apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m ilgio gofruotas plastikinis vamzdis negali būti laikomi atskirais objektais dėl to, jog yra tarpusavyje sujungti (to neneigia ir pats ieškovas). Dėl šios priežasties, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, toks objektas yra laikomas inžineriniu tinklu. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9 punkte nustatyta, kad inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: „9.5. nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimo tinklai (nuotekų šalinimo kolektoriai, nuotekų rinktuvai, nuotekų tinklų išvadai), nuotekų slėgimai tinklai, drenažo tinklai ir kiti;“. Inspekcija, tyrimo metu ieškovei 2022 m. spalio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-2052, kuriuo bendrovę įpareigojo pateikti rašytinį paaiškinimą nurodant, kokia mėšlidėje (srutų kauptuve) įrengto šulinio ir tinklo paskirtis. Ieškovė 2022 m. lapkričio 4 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Šulinys, kurio gylis apie 2,50 m ir skersmuo apie 1,20 m, iš kurio išvestas 0,50 m skersmens ir apie 5,92 m ilgio gofruotas plastikinis vamzdis, rengiamas dėl srutų supylimo ar ištraukimo, tokiu būdu nepažeidžiamas apsauginis viršutinis srutų sluoksnis, sulaikomas azoto garavimas, mažinama oro tarša“. Atsižvelgdama į ieškovės pateiktą paaiškinimą, Inspekcija, surašydama administracinius aktus, nustatė, kad pastatytas būtent nuotekų inžinerinis tinklas, kadangi inžinerinio tinklo paskirtis yra būtent nuotekų supylimas ir ištraukimas. Inspekcija inžinerinio tinklo kategoriją tyrimo metu nustatė vadovaudamasi būtent STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriame nurodyti statinių priskyrimo ypatingiesiems ir nesudėtingiesiems statiniams požymiai, nuostatomis ir SĮ 2 straipsnio 28 dalies („Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių“) nuostata, pagal kurias įrengtas tinklas priskirtinas prie neypatingųjų statinių. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.2 punkte nurodyta, jog nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo > 160 iki < 200 mm yra II grupės nesudėtingi statiniai. Tuo tarpu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 13 punkte nurodyta, kokie nuotekų šalinimo tinklai laikomi ypatingais statiniais – kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 500 mm. Tyrimo metu nustatyta, kad gofruoto plastikinio vamzdžio skersmuo yra apie 0,50 m (t. y. apie 500 mm). Atsižvelgiant į tai, ginčo statinio vamzdžio skersmuo viršija nesudėtingųjų statinių parametrus, tačiau dar nelaikomas ypatingu statiniu. Dėl šios priežasties Inspekcija nustatė, kad ginčo statinys priskiriamas neypatingajam statiniui. SĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. SĮ 27 straipsnio l dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Patikrinimo metu ieškovė statybą leidžiančio dokumento nepateikė, todėl inžinerinio tinklo statyba yra savavališka. Šiuo atveju buvo tinkamai užpildytos savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formos, Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę priimti skundžiamus sprendimus, o patikrinimo procedūra buvo atlikta laikantis tiek vidinių taisyklių, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų. Šios aplinkybės reiškia, jog pagrindo naikinti SSA, PNSSP ir PNSD nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

- 2022 m. spalio 1 d. ieškovė pradėjo iki 4 metrų gylio (aukščio) ir užimančio iki 1 500 m² skysto mėšlo (srutų) kauptuvo įrengimo darbus;

- 2022 m. spalio 10 d. Inspekcija gavo skundą, kuriame pranešama apie galimai neteisėtai ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomus lagūnos kasimo darbus ir šio skundo pagrindu pradėjo tyrimą;

- 2022 m. spalio 18 d. ieškovės paaiškinime Inspekcijai ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. pradėjo iki 4 m gylio (aukščio) ir užimančio iki 1 500 m² ploto skysto mėšlo (srutų) kauptuvo statybos darbus. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1:01.03:2017, toks statinys priskiriamas prie II grupės nesudėtingų statinių ir statybos leidimo dokumentas neprivalomas. Kadangi skysto mėšlo (srutų) kauptuvas nepriskiriamas statiniui (nėra laikančiųjų konstrukcijų), jo įrengimui statybas reglamentuojančių aktų nuostatos netaikomos. Tokiu atveju laikomasi Aprašo reikalavimų (b. l. 68);

- 2022 m. spalio 24 d. ieškovės paaiškinime Inspekcijai ieškovė nurodė, kad ji vykdo iki 4 m gylio (aukščio) ir užimančio iki 1 500 m² ploto skysto mėšlo (srutų) kauptuvo įrengimo darbus, kuriuos vykdo ūkio pagrindu. Šiuo metu vykdo drenažo įrengimo darbus, kurių metu bus supilama pagalvė apie 1 m aukščio ir pagal esamą situaciją bus formuojami kauptuvo šlaitai, kad matmenys atitiktų II grupės nesudėtingą statinį (b. l. 67);

- 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovės paaiškinime Inspekcijai ieškovė nurodė, kad šulinys, kurio gylis apie 6,76 m ir skersmuo apie 1,15 m yra sujungtas su drenažo sistema, esančia srutų (skysto mėšlo) kauptuvo dugne po geomembranine plėvele. Jo paskirtis – surinkti gruntinį vandenį (esant tuščiam srutų kauptuvui gruntiniai vandenys gali pakelti plėvelę) ir jį išpumpuoti siurbliais. Šulinys, kurio gylis apie 2,50 m ir apie 1,20 m skersmens, iš kurio išvestas 0,50 m skersmens ir apie 5,92 m ilgio gofruotas plastikinis vamzdis, rengiamas dėl srutų supylimo ar ištraukimo, tokiu būdu nepažeidžiamas apsauginis viršutinis srutų sluoksnis, sulaikomas azoto garavimas, mažinama oro tarša (b. l. 66).

- 2022 m. gruodžio 6 d. atsakovė surašė Papildomą duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2506, kurioje nurodyta, kad 2022 m. spalio 20 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pradėti vykdyti mėšlidės (srutų kauptuvo) įrengimo darbai. Faktiniai mėšlidės dugno matmenys: ilgis apie 31 m, plotis apie 21 m, gylis apie 4,71 m; faktiniai mėšlidės viršaus matmenys: ilgis apie 43 m, plotis apie 33 m, sankasos plotis apie 6,50 m. SĮ įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka šias sąlygas – objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės, turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje ir sukurtas atliekant statybos darbus. Tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas statiniu, jis turi atitikti SĮ nustatytus techninius reikalavimus, o faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu užfiksuota mėšlidė neturi SĮ 2 straipsnio 23 dalyje (laikančioji konstrukcija) ir 84 dalyje (statinys) nurodytų būdingų statinio požymių, todėl mėšlidė, pagal patikrinimo metu užfiksuotą atliktą darbų mastą, nelaikytina statiniu ir jai netaikomi SĮ reikalavimai. Patikrinimo metu užfiksuota, kad mėšlidės viršutinėje dalyje įrengtas apie 1,15 m skersmens ir apie 6,76 m gylio šulinys. Ieškovės atstovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame teigia, kad šulinio paskirtis surinkti gruntinį vandenį. Patikrinimo metu įrengto drenažo tinklo neužfiksuota. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 papunktį, įvertinus faktinius šulinio matmenis, nustatyta, kad šulinio matmenų įvertinimo koeficientas K (K=320,71 (1.04 m²x308,92 m³) yra daugiau negu 10, tačiau mažiau negu 10 000, todėl naujai įrengtas šulinys atitinka I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams nustatytus parametrus. I grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui, t. y. šuliniui, statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra privalomi. Patikrinimo metu taip pat užfiksuota, kad mėšlidės dugne įrengtas apie 1,20 m skersmens, apie 2,50 m gylio šulinys, iš kurio išvestas 0,50 m skersmens, apie 5,92 m ilgio gofruotas plastikinis vamzdis. Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovė ūkio būdu savavališkai, neturėdama pagal SĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomo nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d. žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą nuotekų šalinimo tinklą (b. l. 15–21);

- 2022 m. gruodžio 7 d. atsakovė surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-30-221207-00074 (b. l. 29–38);

- 2022 m. gruodžio 13 d. Inspekcija ieškovei surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-221213-00152, kuriame nurodyta, kad ieškovė ūkio būdu, iškastos duobės pietinėje dalyje savavališkai įrengė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą nuotekų šalinimo tinklą (toliau – tinklas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tinklą sudaro apie 1,20 m skersmens, apie 2,50 m gylio šulinys, iš kurio po žeme išvestas apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m ilgio gofruotas plastikinis vamzdis. Tinklo statybos darbai nebaigti. Pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalies nuostatas, įrengtas nuotekų šalinimo tinklas priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai, kurio įrengimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas. SĮ 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama ir yra laikoma savavališka statyba. Pažeidimo esmė – ieškovė ūkio būdu, savavališkai, neturėdama privalomo nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d., žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą nuotekų šalinimo tinklą, tuo pažeisdama SĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas (b. l. 4–6);

- 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovei Inspekcija surašė Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221214-00171, kuriuo nurodė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Iki 2023 m. birželio 14 d. nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą nuotekų šalinimo tinklą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 11–14);

- 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovei Inspekcija surašė Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-221214-00174, kuriuo nurodė nevykdyti jokių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai statomo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo nuotekų šalinimo tinklo statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti pašalinant savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2022 m. gruodžio 13 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-221213-00152 (b. l. 7–10).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės ieškovės atžvilgiu priimtų savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Visų pirma, reikia nustatyti, ar ieškovės įrengiamas/statomas skysto mėšlo (srutų) kauptuvas (lagūna) yra laikytinas statiniu.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybos tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato SĮ.

SĮ 2 straipsnio 84 punkte įtvirtintas statinio apibrėžimas, t. y. statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Laikančiosios konstrukcijos apibūdinamos kaip konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (SĮ 2 straipsnio 23 punktas).

Taigi, šiuo atveju skysto mėšlo (srutų) kauptuvas (lagūna) galėtų būti laikomas statiniu tik tuo atveju, jeigu tai būtų nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) būtų sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Atsižvelgiant į Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 03:2010, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472, suformuotus pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant mėšlo, gamybinių, buitinių ir paviršinių nuotekų šalinimo, kaupimo ir tvarkymo statinius, į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovė žemės ūkio sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio 1 d. įrenginėjo gruntinę mėšlidę (lagūną), kai atsparia plėvele yra išklojama iškasta duobė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įrengiamas mėšlo (srutų) kauptuvas (lagūna) neturi laikančiųjų konstrukcijų, todėl jis laikytinas ne statiniu, o įrenginiu mėšlui (srutoms) kaupti ir laikyti, todėl mėšlo (srutų) kauptuvui (lagūnai) statybą reglamentuojantys teisės aktai nėra taikomi ir jo įrengimui nėra reikalingi statybą leidžiantys dokumentai.

Byloje tarp šalių nekilo ginčas ir abi bylos šalys sutiko su tuo, kad mėšlidės viršutinėje dalyje įrengtas apie 1,15 m skersmens ir apie 6,76 m gylio šulinys, pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 papunktį, įvertinus faktinius šulinio matmenis, atitinka I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams nustatytus parametrus ir tokiam šuliniui statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi.

Tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu ginčijo, kokiai statinių kategorijai priskiriamas mėšlidės dugne įrengtas apie 1,20 m skersmens ir apie 2,50 m gylio šulinys, iš kurio išvestas apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m gofruotas plastikinis vamzdis, kurio paskirtis srutų supylimas ir/ar ištraukimas, ir ar jo statybai reikalingi statybą leidžiantys dokumentai.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad mėšlidės dugne įrengtas šulinys yra mėšlo (srutų) kauptuvo (lagūnos) priklausinys ir atsižvelgiant į tai, kad mėšlo (srutų) kauptuvo (lagūnos) įrengimui statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi, todėl tokie dokumentai nėra reikalingi ir jo priklausiniui, t. y. mėšlidės dugne įrengtam šuliniui.

Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.4 punktą, statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir į tai, kad aukščiau buvo nustatyta, kad mėšlo (srutų) kauptuvas (lagūna) nėra statinys, o yra įrenginys, skirtas mėšlui (srutoms) kaupti ir laikyti, todėl mėšlidės dugne įrengtas šulinys (statinys), negali būti ne statinio (mėšlo (srutų) kauptuvo (lagūnos)) priklausiniu.

Ieškovė teigia, kad mėšlidės dugne įrengtas šulinys yra I grupės nesudėtingas kitas inžinerinis statinys, kuris priskiriamas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4 lentelės 4.2 punktui, t. y. kiti šios lentelės 1–3 punktuose nenurodytų paskirčių inžineriniai statiniai – inžineriniai statiniai nenurodyti 4.1 papunktyje, ne aukštesni kaip 15 m, kurių požymiai ir techniniai parametrai – 10 ≤ K ≤ 10000, todėl tokiam šuliniui nei statybos projektas, nei leidimas statyti naują statinį nėra reikalingas.

Atsakovė teigia, kad mėšlidės dugne įrengtas šulinys yra neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamas nuotekų šalinimo tinklas, todėl vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 28 dalimi, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jo statybai yra privalomi statybą leidžiantis dokumentai.

SĮ 2 straipsnio 20 dalis ypatingąjį statinį apibūdina, kaip statinį, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinį (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinį (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutį gyvenamąjį namą; kultūros paveldo statinį.

Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (SĮ 2 straipsnio 30 dalis).

Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (SĮ 2 straipsnio 28 dalis).

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą ir nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 punktas).

Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktas).

Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2 punktas).

Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: naftos tinklai, dujų tinklai, vandentiekio tinklai, šilumos tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, elektros tinklai, ryšių (telekomunikacijų) tinklai, kiti inžineriniai tinklai (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9 punktas). Nuotekų šalinimo tinklai − nuotekų surinkimo tinklai (nuotekų šalinimo kolektoriai, nuotekų rinktuvai, nuotekų tinklų išvadai), nuotekų slėginiai tinklai, drenažo tinklai ir kiti (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.5 punktas).

Kitos paskirties inžineriniai statiniai − fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (SĮ 2 straipsnio 17 dalis).

Ieškovės mėšlidės dugne įrengtas šulinys yra apie 1,20 m skersmens ir apie 2,50 m gylio ir iš jo yra išvestas apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m gofruotas plastikinis vamzdis, ir jo paskirtis yra būtent nuotekų supylimas ir ištraukimas, todėl jis laikytinas inžineriniu nuotekų šalinimo tinklu (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.5 punktas).

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.2 punkte nurodyta, jog nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo > 160 iki < 200 mm yra II grupės nesudėtingi statiniai. Tuo tarpu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 13 punkte nurodyta, kokie nuotekų šalinimo tinklai laikomi ypatingais statiniais – kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 500 mm. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš mėšlidės dugne įrengto šulinio išvesto gofruoto plastikinio vamzdžio skersmuo yra apie 0,50 m (t. y. apie 500 mm), vadinasi vamzdžio skersmuo viršija nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių parametrus, tačiau dar nelaikomas ypatingu statiniu. Dėl šios priežasties mėšlidės dugne įrengtas apie 1,20 m skersmens ir apie 2,50 m gylio šulinys, iš kurio išvestas apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m gofruotas plastikinis vamzdis, priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamam statiniui.

SĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad statinio statybos projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai.

SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (SĮ 2 straipsnio 46 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mėšlidės dugne įrengtas apie 1,20 m skersmens ir apie 2,50 m gylio šulinys, iš kurio išvestas apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m gofruotas plastikinis vamzdis, priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamam statiniui, jo statybai yra privalomas statinio statybos projektas ir leidimas statyti naują neypatingąjį statinį.

Ieškovė nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d., neturėdama privalomų statinio statybos projekto ir leidimo statyti naują neypatingąjį statinį, atliko neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio statybos darbus (mėšlidės dugne įrengė apie 1,20 m skersmens ir apie 2,50 m gylio šulinį, iš kurio išvedė apie 0,50 m skersmens, apie 5,92 m gofruotą plastikinį vamzdį), tokiu būdu vykdė savavališką statybą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Inspekcijos priimti SSA, PNSSP ir PNSD yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų ieškovės nurodytais pagrindais, nėra pagrindo, todėl ieškovės ieškinys yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.