- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-1111-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01477-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Timbervita“
- Ieškovas
- UAB „Olego transportas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Timbervita“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Olego transportas“ ieškinį atsakovei UAB „Timbervita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 17 063 Lt skolos, 3 660 Lt netesybų, 2 000 Lt baudą. Nurodė, kad 2011-04-08 su atsakove buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr.2011-04-08A, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas automobilis RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini) Sutartis buvo sudaryta iki 2012-01-08 ir ji šalių susitarimu buvo pratęsta iki 2013-01-25. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 3 800 Lt mėnesinį nuomos mokestį, kurį turėjo sumokėti per 7 darbo dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Turto grąžinimo dieną nuomininkė įsipareigojo kompensuoti visus automobilio sugadinimus ir komplektacijos trūkumus, o už įsipareigojimo nevykdymą mokėti 20 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovė privalėjo automobilį grąžinti Eišiškių pl. 26, Vilnius, tačiau 2012-03-08 automobilis RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovės buvo paliktas kelyje dėl pašalinių garsų variklyje. UAB „Tanagra“ autoserviso specialistai nustatė, kad yra pažeistas variklio karteris ir prasuktas variklio alkūninio veleno švaistiklio įdėklas. Be to, apžiūrėjus automobilį RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti automobilio kėbulo išoriniai apgadinimai, apie kuriuos atsakovė neinformavo nei ieškovės, nei draudimo bendrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei buvo išnuomotas automobilis RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo atsakovė naudojosi. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad automobilio sugadinimą nustatė ne nepriklausomas ekspertas ir nedalyvaujant nuomininkės atstovui, kaip numato sutartis. Pasak pirmosios instancijos teismo, šalies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo sugadintas jai jo neeksploatuojant, neprašė skirti ekspertizės automobilio sugadinimo priežasčiai nustatyti. Tuo tarpu ieškovė pateikė rašytinį įrodymą apie tai, jog automobilis buvo sugadintas jį eksploatuojant. Taip pat teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji neturi pareigos mokėti 8 500 Lt, kadangi tokios paslaugos negavo. Teismas šį atsakovės argumentą įvertino kaip siekimą išvengti prievolės. Be to, teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad sutarties 7.4 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei turto atstatymo kaštus. Sutarties 5.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo nedelsiant pranešti ieškovei, jeigu įvyks draudiminis ar nedraudiminis įvykis, turto sugadinimo ar sunaikinimo atveju. Pažeidus šį įsipareigojimą atsakovė įsipareigojo mokėti 1 000 Lt baudą. Taip pat sutarties 2.2.1 punktu šalys susitarė dėl netesybų praleidus terminą įvykdyti prievolę. Pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovė prievolės pagal transporto priemonės nuomos sutartį neįvykdė, nemokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovė turi teisę gauti nuomos mokestį, nuostolių atlyginimą ir netesybas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį pakeisti sumažinant priteistą sumą 11 500 Lt. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių detalių automobilio RENAULT TRAFIC remontui įsigijimą. Pasak apeliantės, teismas be teisinio pagrindo priteisė už automobilio remontą, nesant byloje tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nurodo, kad UAB „Tanagra“ serviso 2012-03-08 rašte nepatvirtinama aplinkybė, jog automobilio gedimas atsirado kaip neteisingos eksploatacijos padarinys, ir ši aplinkybė nėra patvirtinta nepriklausomo eksperto, kaip numatyta 2011-04-08 nuomos sutarties Nr. 2011-04-08A 7.4 punkte. Apeliantės vertinimu, tai, jog automobilio gedimas atsirado kaip neteisingos eksploatacijos padarinys, yra tiktai prielaida, nes priimant automobilį iš ieškovės jis buvo apžiūrėtas tik vizualiai. Apatinės dalies atsakovė neapžiūrėjo, todėl nepaneigta aplinkybė, kad variklio karteris buvo įlenktas dar iki perduodant automobilį atsakovei. Taip pat atsakovė nesutinka su 3 000 Lt baudos suma, kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties 5.2.3. punktą. Pasak atsakovės, automobilio defektai nebuvo patvirtinti abiejų šalių parašais, o tik vienašališkai ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, byloje apeliantė skundu kvestionuoja netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei skundžia teismo sprendimo dalį dėl 11 500 Lt.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovė prievolę nemokėti ieškovei 8 500 Lt grindžia aplinkybe, jog byloje nėra įrodymų apie automobilio remonto kaštus, kuriuos patyrė ieškovė. Ji taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilį sugadino atsakovė. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi, yra rungimosi principo išraiška, įtvirtinta CPK 12 straipsnyje. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, jog pareigą įrodyti turi ne tik ieškovas, tačiau ir atsakovas. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, jeigu atsakovas vien tik neigia ieškinį ir į bylą pateiktus įrodymus, nepateikdamas duomenų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilis sugadintas jį eksploatuojant atsakovei ir dėl jos kaltės. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Tanagra“ autoserviso pažyma. Automobilio remonto išlaidas patvirtina ieškovės išrašyta sąskaita atsakovei. Atsakovė, kvestionuodama šios sąskaitos pagrįstumą, nereikalavo pirmosios instancijos teismo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, kurie pagrįstų remonto kaštus: įsigyto variklio kainą bei atliktus remonto darbus. Taip pat neteikė į bylą įrodymų, jog tokio pobūdžio remonto darbai reikalauja mažesnių kaštų nei nurodė ieškovė sąskaitoje. Atsakovė pirmosios instancijos teisme apsiribojo vien tik sąskaitos turinio kvestionavimu, nesiekdama paneigti ieškovės nurodomų aplinkybių dėl sąskaitos išrašymo ir patirtų išlaidų. Be to, atsakovė nepaneigė fakto, jog yra atsakinga už automobilio gedimą, kadangi jai eksploatuojant automobilį buvo pažeistas karteris. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad karteris buvo sugadintas iki jai išsinuomojant automobilį iš ieškovės, bei kad šis gedimas nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės ekspertų patvirtintomis išvadomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimų pagrindą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jai iš atsakovės 8 500 Lt už automobilio sugadinimą.
Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteista 3 000 Lt baudą už sutarties 5.2.3 punkto pažeidimą. Kaip matyti iš teismo motyvų ir rezoliucinės dalies, atsakovė turėjo pateikti apeliacinį skundą ne dėl 3 000 Lt, o dėl 2 000 Lt, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad priteisia 2 000 Lt baudą už sutarties 5.2.3 punkto pažeidimą dėl automobilių OPEL VIVARO ir RENAULT TRAFIK. Tačiau iš rezoliucinės dalies matyti, kad teismas priteisė 3 000 Lt, o ne 2 000 Lt. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti 1 000 Lt, kadangi negalėjo įrodyti, kad automobilio apgadinimai padaryti skirtingu metu. Dėl to šį rašymo apsirikimą turėtų ištaisyti pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl 2 000 Lt, su kurių priteisimu ji nesutinka nurodydama, kad pažeidimo pagal sutarties 5.2.3. punktą nepadarė. Kaip matyti iš šios sutarties 5.2.3.punto turinio, atsakovė turėjo ieškovei nedelsiant pranešti apie turto sugadinimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad minėto sutarties punkto nepažeidė, kadangi automobilio defektai nebuvo patvirtinti abiejų šalių parašais, tačiau teismo posėdžio, vykusio 2013 metų vasario 20 dieną, metu atsakovės atstovas defektų atsiradimo fakto neginčijo, tik nurodė, kad sutarties punktas, pagal kurį paskaičiuota bauda, nenumato, kokia tvarka pranešti apie defektus, numatyta tik nedelsiant, o esą atsakovė tai padarė pristačiusi automobilius. Šiuo nagrinėjamu atveju aktuali tikslinė šios sutarties punkto paskirtis. Vadovaujantis ieškovės pozicija, išreikšta pirmosios instancijos teisme, šis sutarties punktas buvo numatytas dėl ieškovės įsipareigojimų draudimo bendrovei. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apie automobilio apgadinimus turėjo būti pranešta iš karto, t. y. po įvykio, kai buvo apgadinti automobiliai. Tai buvo reikalinga tam, kad automobilio apgadinimus galėtų įvertinti draudimo kompanija. Pranešimas apie apgadinimus ieškovei perduodant automobilius nebetenka prasmės ir paneigia minėtos sutarties punkto tikslinę paskirtį. Dėl to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė pati paneigė apeliacinio skundo argumentus dar pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti, kad ieškovė neįrodė sutarties 5.2.3. punkto taikymo aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai dėl materialinių ir procesinių teisės normų taikymo vertintini kaip nepagrįsti. Todėl teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas gali būti ištaisytas pirmosios instancijos teisme ir ši aplinkybė teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.