Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

jos atstovei L. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai bendravo su namo, esančio (duomenys neskelbtini),, savininke V. K., kuri paaiškino, kad dukra B. Z. jos namuose yra nepageidaujama. Patikrinimo metu D. Ž. paaiškino, kad sesers B. Z. neįleidžia, nes mama nenori su ja bendrauti. Apklausos metu V. K. paaiškino, kad nenori, kad kas nors iš giminių ir kitų asmenų ją lankytų, nori būti su dukra D. Ž., žino tai, kad dukra neįleidžia lankytojų, ir tam neprieštarauja, nes nori ramybės. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju D. Ž., neįleisdama pareiškėjos į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią. Šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados viršininkas V. P. pateikė raštą dėl medžiagos Nr. 10-13-AP-861 išsiuntimo ir atsiliepimo į skundą, kuriame nurodyta, kad nutarimas yra objektyvus ir teisėtas, medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnio, sudėtį, ir prašoma palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados nutarimą Nr. 10-13-AT1-1078 nepakeistą, o B. Z. skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu B. Z. palaikė savo skundą prašydama jį tenkinti.

Teismo posėdžių metu D. Ž. nurodė, kad B. Z. skundas nepagrįstas, ji gyvena su motina V. K., prižiūri mamą, kuri yra fiziškai neįgali, mama davė jai visus įgaliojimus tvarkyti turtą ir pinigus. Spalio 1 d. B. Z. su J. M. pavartojo prieš ją smurtą, dėl to ji pakeitė spyną. Tai padarė apie spalio 10 d. Iki to laiko B. Z. dažnai ateidavo pas motiną. Po visų šių įvykių B. Z. neįleidžia. Mamą prižiūri pagal jos valią, V. K. nepageidauja matytis su B. Z. dėl tam tikrų priežasčių, pati jai apie tai sakė. Buvo atėję policijos pareigūnai, aiškinosi, kodėl neįleidžia B. Z., mama pasakė, kad nenori, jog ją lankytų, policijos pareigūnai tai perdavė B. Z., tačiau ji vis tiek veržiasi vidun.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėja, gavo pareiškimą, kad 2012-10-25, 13.00 val., D. Ž. neleido B. Z. patekti į motinos V. K. namus (duomenys neskelbtini),. Į įvykio vietą buvo atvykę patruliai, jie bendravo su namo savininke V. K., kuri nurodė, kad nenori, jog ją lankytų. Su patruliais močiutė bendravo ir savo valią ji iš karto pasakė. Pati namo savininkė V. K. buvo apklausta du kartus - spalio 9 d. ir lapkričio 14 d., ji pasakė, kad nenori, jog giminaičiai ją lankytų, nes nori ramybės. Siūlė socialinių darbuotojų, kitų institucijų pagalbą, bet ji atsisakė. Spalio 9 d. ir lapkričio 14 d., apklausiant V. K., ji dalyvavo kartu su kolega pareigūnu V. S.. Buvo nuvykę pas ją į namus, ji bendrauja, supranta, ko klausiama, nekilo abejonių, kad ji neadekvati dėl senatvės, turi kokią protinę negalią, kažko nesuvokia, nesupranta, kas vyksta. Apklausiant V. K., D. Ž. nedalyvavo, jai jokios įtakos nedarė, vyko normalus pokalbis. B. Z. teigia, kad nori lankyti mamą V. K., o ši apklausiama teigė, jog nenori, kad ją lankytų, nes nori ramybės. Net kai buvo atvykę anūkai, ji neįleido jų, apklausos metu paaiškino, kad ji nori ramybės, o jie ateina ir triukšmą kelia, anksčiau nelankė, tai tegu ir dabar nelanko.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos Prevencijos poskyryje, tiriant konfliktų tarp D. Ž. ir B. Z. aplinkybes, vyko apklausti pačią V. K. dėl konfliktų, kad V. K. nenori matyti kitų lankytojų. Yra filmuotos dvi jo darytos apklausos. Viena buvo D. Ž. akivaizdoje, kitos apklausos metu D. Ž. tame kambaryje nebuvo. Visais atvejais V. K. išreiškė savo valią, kad nenori matyti kitų lankytojų, žino, pažįsta savo dukras, savo anūkes, išvardino vardais ir paminėjo paskutinėje apklausoje, kad nenori jų matyti, bet ne todėl, kad nemyli ar kad jie blogi žmonės, ar kažką daro, o todėl, kad seserys, kai susitinka, tarpusavyje pešasi, o močiutė nori ramybės. Jo tyrimo uždavinys buvo išsiaiškinti, ar buvo savavaldžiavimas. Jis pats du kartus apklausė, filmavo, patruliai tarnybiniuose pranešimuose surašė, pati V. K., kuri yra to namo savininkė, sakė, kad jai nereikalinga kitų žmonių ar institucijų pagalba. Buvo informavę socialinę rūpybą, kad yra informacijos, kad močiutė galbūt netinkamai prižiūrima, buvo specialistai nuvykę ir konstatavo, kad nieko nereikia, močiutė atsisakė kitų žmonių pagalbos. Jam jokių abejonių dėl V. K. išreikštos valios nekilo, kadangi pats asmeniškai du kartus buvo, filmavo, uždavė klausimus, kad įsitikintų, ar ji suvokia aplinką ir orientuojasi, ko ji nenori matyti, ar ji žino, kad D. Ž. neįleidžia B. Z. ir visų kitų. Ji pasakė, kad žino, kad su tuo sutinka, net vienu atveju ji per langą matė savo anūkes, kurių neįleido, nes, kaip ji pati išsireiškė, jos niekada nelankė ir dabar nenori, kad lankytų, ji nori ramybės, nori ramiai numirti. Nufotografavo, kokioje aplinkoje močiutė gyvena - kambarys suremontuotas, sutvarkytas, šiltas, kūrenamas, turi maisto, vaistų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, pareiškėjos skundu bei ginčijamu nutarimu, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai, teismas visiškai sutinka su Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo argumentais. Savavaldžiavimas pagal ATPK 188 straipsnį apibrėžiamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Pareiškėja B. Z. tvirtina, kad 2012 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., buvo atvykusi aplankyti savo motinos V. K., tačiau sesuo D. Ž. jos neįleido į motinos namus. D. Ž. neneigia šios aplinkybės, tik nurodė, jog B. Z. neįleido vykdydama motinos valią. Kaip matyti iš byloje esančių D. Ž. ir V. K. paaiškinimų, pati V. K. nenori būti lankoma giminaičių ir kitų asmenų, žino, kad dukra D. Ž. neįleidžia lankytojų, ir su tuo sutinka. Savo valią V. K. išreiškė tiek kartu gyvenantiems asmenims, tiek policijos pareigūnams. Apie tokią jos valią žinojo ir ją vykdė kartu gyvenanti dukra D. Ž.. V. K. yra gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini),, savininkė, į jos nurodymą neįleisti giminaičių ar kitų asmenų į jos gyvenamąsias patalpas, kartu su ja gyvenantys asmenys privalo atsižvelgti ir jį vykdyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokių abejonių neišreiškė ir pareiškėja B. Z.. B. Z. ir jos atstovės L. M. teigimu, D. Ž. yra įtikinusi V. K. jų neįleisti jos lankyti tik todėl, jog V. K. yra senyvo amžiaus. Tačiau tokie argumentai nėra pakankamas pagrindas policijos pareigūnams pasitelkti psichologus ar kitus specialistus bandant išsiaiškinti V. K. valią. Policijos pareigūnai logiškai ir aiškiai išdėstė savo motyvus ir B. Z. pareiškimo patikrinimo aplinkybes, jais netikėti pagrindo nėra. Byloje yra V. K. paaiškinimas, kuriame ji aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškusi valią, kad D. Ž. pas ją neįleistų lankytojų. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu taip pat neprašė išreikalauti kompaktinių diskų su V. K. apklausa ir jų peržiūrėti. Atsižvelgiant į tai, pritartina 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo argumentui, kad D. Ž., neįsileisdama pareiškėjos į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią.

Pareiškėja tvirtina, kad policijos pareigūnai neišsamiai atliko tyrimą, nurodo, kad 2012 m. spalio 1 d. V. K. norėjo bendrauti su giminaičiais ir būti jų lankoma, todėl turėjo būti apklausti asmenys, girdėję tokį V. K. pasisakymą. Šis pareiškėjos argumentas ir prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir neturintis prasmės, kadangi V. K. savo nuomonę dėl bendravimo su giminaičiais turi teisę keisti. Šiuo atveju tiriamos konkrečios aplinkybės dėl 2012 m. spalio 25 d. įvykio. 2012 m. lapkričio 14 d. V. K. patvirtino, jog nepageidavo, kad pas ją į namus būtų įleisti lankytojai, tačiau tai nereiškia, jog šiuo metu ji nesutiktų įsileisti lankytojų. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad tikrinant pareiškime nurodytas aplinkybes neprivalu atlikti visus įmanomus tyrimo veiksmus. Šiuo atveju, apklausus V. K. paaiškėjo, kad ji nenori būti lankoma giminaičių, kad būtent vykdydama jos valią D. Ž. 2012 m. spalio 25 d. neįleido aplankyti motinos atėjusios B. Z., kokių nors duomenų, kad V. K. psichiškai neįgali ar neveiksni, byloje nėra, todėl nesant ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties pažeidimo bylos teisena buvo pagrįstai nutraukta. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja turi visas galimybes inicijuoti civilinį procesą dėl galimybės realizuoti savo teisę lankyti motiną.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta pagrįstai, pagrindo naikinti 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą policijos pareigūnams papildomam tyrimui pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Pareiškėjos B. Z. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.