- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-279-361/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. Z. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-16 T. Z. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, kad E. Š. būtų leista pradėti dirbti reklamos pardavimų vadovės pareigose įmonėje įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį, bei vieną dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėtos pilietės įdarbinimą.
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo T. Z. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubausta 3500 litų bauda.
Šalies argumentai
T. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi LR autorių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo 39 straipsnio 14 dalimi, kai šis straipsnis teturi iš viso 3 dalis. Mano, jog (duomenys neskelbtini) atitinka minėtame įstatyme nurodytam autorių teisių objektui. Nors jos su E. Š. pasirašyta autorinė sutartis turi trūkumų, tačiau joje numatyti kūrybiniai įsipareigojimai leidžia teigti, jog sutartyje buvo numatyta konkreti užduotis, o ne darbo funkcija, kas savo ruožtu šią sutartį identifikuoja kaip civilinės teisės reguliuojamą sutartį, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį. Be to, teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus ir neįsigilino į nelegalaus darbo instituto paskirtį. Toks teismo nutarimas pažeidžia ir sutarties laisvės principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas nesutinka su T. Z. apeliaciniu skundu ir mano, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą. Palangos miesto apylinkės teismas nutarime nurodydamas LR autorių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo 39 straipsnio 14 dalį, padarė rašybos klaidą, kadangi turi būti 39 straipsnio 1 dalis, tačiau nuo to nutarimo esmė nesikeičia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje T. Z. kaltinama ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, kad E. Š. nuo 2013-03-07 iki 2013-05-16 būtų leista dirbti reklamos pardavimų vadovės pareigose įmonėje, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį, bei vieną dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėtos pilietės įdarbinimą.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn patrauktos T. Z. apeliaciniame skunde nurodomas iš esmės vienas motyvas, kurio pagrindu apylinkės teismo priimtas nutarimas laikomas nepagrįstu – nurodoma, kad E. Š. (duomenys neskelbtini) dirbo autorinės sutarties pagrindu, t. y. kūrė nemokamo leidinio (duomenys neskelbtini) koncepciją už sutartyje numatytą autorinį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl apeliantės kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl T. Z. kaltės, teismo posėdyje apklausė VDI darbuotoją J. V. P., surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą, liudytoją E. Š. ir įvertino rašytinius įrodymus. Remiantis visais šiais įrodymais, nustatyta, kad E. Š. nuo 2013-03-07 iki 2013-05-16 dirbo įmonėje reklamos pardavimų vadove, ją su įmone siejo darbiniai santykiai, o ne civiliniai santykiai autorinės sutarties pagrindu, todėl E. Š. nurodytu laikotarpiu įmonėje dirbo nelegalų darbą, kadangi apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDF skyriui.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. Š. minimu laikotarpiu dirbo autorinės sutarties pagrindu, tačiau šis teiginys paneigtas pačios E. Š. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 11-12) ir parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo reklamos pardavimų vadove, ieškojo reklamos į sezoninį leidinį (duomenys neskelbtini), jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 8 val. iki 17 val., ir tik su vadovės žinia galėdavo išvykti iš darbo vietos, savarankiškai darbo planuoti negalėjo, atlyginimą gavo kaip reklamos pardavimų vadovė, o ne (duomenys neskelbtini) koncepcijos kūrėja. Be to, liudytoja nurodė, jog pasirašius gegužės 15 d. darbo sutartį, darbo sąlygos nepasikeitė (b. l. 44-45). Šiuos liudytojos E. Š. parodymus patvirtina korespondentės D. Š. paaiškinimas (b. l. 15) bei 2013-03-04 darbo sutartis, kuri 2013-03-05 pervadinta autorine sutartimi (b. l. 5-7) ir 2013-05-15 darbo sutartis (b. l. 8-10), kurios turinys iš esmės toks pats, kaip 2013-03-04 autorinės sutarties turinys.
Pažymėtina, jog darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje darbines funkcijas pradėtų atlikti tik tada, kai visi formalumai jau yra sutvarkyti, priešingu atveju, darbdaviui kyla atsakomybė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog E. Š. laikotarpiu nuo 2013-03-07 iki 2013-05-16, kai buvo surašyta darbo sutartis, dirbo T. Z. vadovaujamoje įmonėje – (duomenys neskelbtini), bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. Tokie T. Z. veiksmai atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apeliacinio skundo teiginiai dėl vadovavimosi netinkamu LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo straipsnio punktu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi laikytina, jog Palangos miesto apylinkės teismas, nutarime nurodydamas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 14 punktą, padarė klaidą dėl neatidumo, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad buvo vadovautasi minėto straipsnio 1 dalimi.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.