Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir G. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 25 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. K. konfiskuota į valstybės pajamas 20 Lt pinigais.

Iš A. K. priteista nukentėjusiojo L. R. naudai 20 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. A. priteista nukentėjusiojo L. R. naudai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 16 d., apie 22 val., Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš nukentėjusiojo L. R. kas mėnesį mokėti po 100 Lt už tariamą apsaugą, o šiam atsisakius mokėti reikalaujamą sumą pinigų, panaudodamas prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, siekė jį priversti perduoti reikalaujamus pinigus, taip pat, siekdamas priversti nukentėjusįjį vykdyti jo neteisėtus reikalavimus, atvirai paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A55“, 150 Lt vertės bei nurodė iki 2005-10-17 10 val. už jo grąžinimą sumokėti 20 Lt, po to, siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir priversti jį vykdyti jo reikalavimus, t.y. perduoti jam reikalaujamas pinigų sumas, pagrasino prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą – peiliu sužaloti koją bei papurkšti į jį ašarinėmis dujomis, padegti kambarį, jei nukentėjusysis pasiskųs policijai, bei prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą – sudavė kairės rankos kumščiu į nukentėjusiojo dešinį smilkinį bei koja spyrė į veido dešinę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje ir kairiame dilbyje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, po ko nukentėjusysis 2005-10-17, apie 9 val., reikalaujamus 20 Lt jam perdavė bei A. K. jam grąžino mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A55“; 2005-10-17, apie 23 val., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – grasindamas sumušti, prikišęs prie kairės akies šratinuką ir grasindamas išdurti akį, tęsė savo neteisėtą reikalavimą – kas mėnesį mokėti po 100 Lt už tariamą apsaugą, o šiam atsisakius, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – per prievartą atgniauždamas jo kairės rankos pirštus, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, numovė nuo karės rankos didžiojo piršto ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą – sidabrinį žiedą 125 Lt vertės.

G. A. nuteistas už tai, kad 2005-10-17, apie 23 val., Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiojo L. R. valią savavališkai pasiėmė pastarojo 150 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens A55“, po to tą pačią dieną tame pat kambaryje apie 23.30val., panaudodamas psichinę prievartą už paimto telefono sugrąžinimą atvirai pareikalavo perduoti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą - neapibrėžtą pinigų sumą, po ko L. R. sutikus sumokėti 20 Lt ir pamatęs spintoje kabančią L. R. striukę, reikalavimo gauti 20 Lt atsisakė, grąžino nukentėjusiajam mobilaus ryšio telefoną, bet atvirai pagrobė nukentėjusiojo L. R. 250 Lt vertės odinę striukę.

Apelianto manymu, teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jis savo parodymais padėjo nustatyti tiesą byloje. Byloje nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Jis yra charakterizuojamas teigiamai, turi darbą, nuo 2006 m. rugsėjo mėn. tęs mokslus aukštesniojoje mokykloje. Be to, jis visiškai atlygino žalą nukentėjusiajam ir su juo susitaikė. Todėl mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikytas BK 38 str. nuostatos.

Be to, apelianto manymu, teismas, nuteisdamas jį pagal BK 181 str. 1 d., turėjo jo atžvilgiu taikyti BK 55 str. nuostatas. Teismas nepakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Mano, kad jam galėjo būti parinkta arešto bausmė, o jo išbūtas laikas suėmime laikomas atlikta bausme.

Nukentėjusysis L. R. atsikirtimuose į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą nurodo, kad jis su nuteistuoju draugais nebuvo. Jis nuteistąjį matė tik kelis kartus mokyklos bendrabutyje. Jis su A. K. apsikeisti telefonais nenorėjo. A. K. pirmas paėmė jo mobilų telefoną, o jam to padaryti neleidus, jis padėjo savo telefoną ir liepė jam jį paimti ir įsidėti savo SIM kortelę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas A. K. ir jo gynėja bei nuteistojo G. A. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. ir G. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Panevėžio apygardos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertindamas surinktus įrodymus BPK reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindė byloje esančiu įrodymų visetu, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas prašo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti arba nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Apelianto prašymai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., rėmėsi ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismo išvada dėl A. K. kaltės prievartavus turtą ir pagrobus žiedą iš nukentėjusiojo L. R. padaryta remiantis nukentėjusiojo L. R. parodymais, liudytojų E. D. , L. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis turto iš nukentėjusiojo neprievartavo, nukentėjusysis savo noru apsikeitė su juo mobiliaisiais telefonais. Šie apelianto skundo argumentai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo L. R. parodymais. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. K. , neturėdamas jokio pagrindo, iš jo reikalavo kas mėnesį mokėti po 100 Lt, jam atsisakius tai daryti, grasino perdurti koją, padegti, smogė kumščiu, spyrė, paėmė jo telefoną ir už jo grąžinimą pareikalavo 20 Lt (b.l. 198-199). Be to, nuteistojo A. K. teiginį, kad nukentėjusysis savo noru apsikeitė su juo mobiliais telefonais, nukentėjusysis paneigė ir savo atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai dešinio užausio srityje ir dilbyje, sužalojimai padaryti smūgiuojant kietais bukais daiktais (b.l. 43). Kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, padarė teisingą išvadą, kad apeliantas, panaudodamas fizinį smurtą, prievartavo turtą iš nukentėjusiojo L. R. .

Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, kad jo veikoje nėra plėšimo požymių.

Kolegijos nuomone, teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d. Šios veikos objektyviosios pusės požymis – fizinio smurto panaudojimas – yra nustatytas nukentėjusiojo L. R. išsamiais, nuosekliais ir kategoriškais parodymais. Nukentėjusysis parodė, kad A. K. pamatęs ant jo rankos piršto sidabrinį žiedą, liepė jį nusimauti, jam atsisakius tai padaryti, jis pats per prievartą atgniaužė jo rankos pirštus, taip atimdamas jam galimybę priešintis, numovė jam žiedą ir jį paėmė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas E. D. bei nuteistasis G. A. , kurie parodė matę kaip A. K. per prievartą numovė nuo L. R. piršto žiedą ir jį paėmė. Be to, ir pats apeliantas pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad nukentėjusiajam nesutikus parodyti ant jo rankos buvusio žiedo, jis pats numovė jam žiedą ir jį pasiėmė panešioti (b.l. 197).

Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Nuteistajam A. K. bausmė paskirta laikantis BK 54 str. nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, į charakterizuojančią medžiagą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis yra jauno amžiaus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, A. K. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė bausmes žymiai švelnesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis ir paskirtas bausmes teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu, nes padarytos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Nors A. K. yra II gr. invalidas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti realios laivės atėmimo bausmės. Apeliantas kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.

Dėl nuteistojo G. A. skundo argumentų.

Nuteistasis G. A. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: taikyti jo atžvilgiu BK 38 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, arba pagal BK 181 str. 1 d. paskirti jam arešto bausmę ir subendrinus ją su bausme paskirta pagal BK 178 str. 4 d., laikyti, jog jis yra visiškai atlikęs jam paskirtą bausmę. Apelianto prašymai atmestini.

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, nesant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Nors apeliantas skunde teigia, kad jis nukentėjusiajam atlygino žalą ir su juo susitaikė, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, nepateikė. Byloje tokių duomenų nėra. Be to, nukentėjusysis atsikirtimuose taip pat neužsimena apie kokį nors susitaikymą su nuteistuoju G. A. . Taigi, nenustačius visų BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų, nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo G. A. atžvilgiu taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatų.

Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme, nepakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą.

Kolegijos nuomone, paskiriant G. A. bausmę, BK VIII skyriuje išdėstytų normų reikalavimai nebuvo pažeisti. BK 55 straipsnio nuostatos nedraudžia už apysunkį tyčinį nusikaltimą pirmą kartą nuteisiamam asmeniui paskirti laisvės atėmimo bausmę. Šioje normoje tik suformuluota sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam skiriamos bausmės rūšies ir dydžio parinkimą teismas motyvavo. Teismas nurodė, kad G. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena - turto prievartavimas yra apysunkis nusikaltimas, kuris yra įžūlus, iš anksto suplanuotas, turintis neigiamą rezonansinę įtaką moksleivių tarpe. Kolegijos nuomone, teismo nurodyti motyvai yra pagrįsti ir pakankami, kad nuteistajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į G. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, charakterizuojančią medžiagą, taip pat į tai, kad yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliantui suteikė galimybę pasitaisyti. Teismas G. A. atžvilgiu taikė BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Apeliantas naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. K. ir G. A. apeliacinius skundus atmesti.