Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas neginčija fakto dėl 4424,18 Eur negrąžintos kredito dalies. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad paraišką kreditui gauti užpildė internetu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gavo kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyse nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartyje numatytas palūkanas ir kitus mokesčius (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 5.1., 5.2. punktai). Atsakovas neginčijo fakto, kad kredito ieškovei negrąžino, teismo posėdžio metu nurodė, jog skolą pripažįsta ir su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka, todėl konstatuotina, kad tarp šalių ginčo dėl prašomo priteisti kredito ir jo sumos tarp šalių nėra (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 4424,18 Eur negrąžinto kredito dalis.

Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 354,89 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2019-03-15 kreipimosi į teismą dienos bei 20,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4424,18 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Nutraukus sutartį, pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išlieka. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pažymėtina, jog kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y., sumokėti sutartyje numatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, ji įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. Atsakovas neginčija ieškovės reikalavimo priteisti 354,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos ir 20,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4424,18 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl konstatuotina, kad tarp šalių ginčo dėl šių reikalavimų nėra, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su šiais ieškovės reikalavimais sutinka. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 354,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, bei 20,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4424,18 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 418 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad tarpininkavimo mokestis, yra numatytas vartojimo kredito sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose, su kuriomis sudarydamas sutartį sutiko atsakovas. Nurodytas tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas, atsakovas šio tarpininkavimo mokesčio neginčijo su juo sutiko, todėl 418 Eur tarpininkavimo mokestis iš atsakovo priteistinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1177,33 Eur administravimo mokestį. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei pristatant sutarties sąlygas telefonu nebuvo įvardintas administravimo mokestis. Sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos kartu su sutartimi buvo atsiųstos jo kredito paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų atidžiai neskaitė, perskaitė ne visas sąlygas, kas yra administracinis mokestis nežiūrėjo. Ieškovės administravimo mokesčio paskaičiavimo atsakovas neginčijo, savų tokio mokesčio paskaičiavimų teismui nepateikė.

Pažymėtina, jog administravimo mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 5.4. bei 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne didesnis negu 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Vartojimo kredito gavėjui sutartį vykdant netinkamai, vadovaujamasi sutarties 5.14. punkte numatytomis nuostatomis. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui (Sutarties 5.14. punktas).

Vertinant atsakovo argumentus apie tai, kad atsakovui nebuvo pranešta apie ieškovės skaičiuojamą administravimo mokestį ir apie jį nieko nežinojo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl paskolos pats kreipėsi internetu užpildydamas paraišką nuotoliniu būdu internetinėje svetainėje www.paskoluklubas.lt., vėliau su juo susisiekė atsakinga darbuotoja. Kaip matyti iš šalių sudarytos kredito sutarties, tam, kad klientas (atsakovas) galėtų prisijunti prie vartotojo zonos, turi būti patvirtinta jo tapatybė. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.25 punktą tapatybės patvirtinimo priemonės – kliento (atsakovo) susikurtas slaptažodis, kliento el. pašto adresas bei kitos priemonės, kuriomis pasinaudojant kliento vardu prisijungiama prie skolinimosi platformos www.paskoluklubas.lt. Vartojimo kredito bendrosios ir specialiosios sąlygos yra pateikiamos elektroninio ryšio priemonėmis dar prieš sutarties pasirašymo momentą. Vartojimo kredito gavėjas, registruodamasis ieškovės valdomoje skolinimosi platformoje, pateikia savo kontaktinius duomenis, taip sudarydamas galimybę susisiekti su vartojimo kredito davėju (galimybę bendrauti su vartojimo kredito davėju tiesiogiai prisijungus interneto tinklalapyje, telefonu bei elektroniniu paštu) ir užduoti klausimus, prašyti informacijos bei paaiškinimų. Atsakovas veikdamas kaip vartojimo kredito gavėjas privalo pats įvertinti jam pateiktą pasiūlymą ir nuspręsti, ar toks pasiūlymas jam yra tinkamas. Jei pasiūlymas netenkina jis turi teisę sutarties nepasirašyti ir kreiptis į ieškovės darbuotojus dėl derybų. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises ir pareigas turi elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus atitinkamo veiksmo teisinius padarinius. Atsakovas prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo pareigą perskaityti vartojimo kredito sutartį, susipažinti su visomis prisiimamos prievolėmis, nustatomais mokėjimais bei jų dydžiu ir įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti sutartimis prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Atsakovas nesutikdamas su kredito sutartimi, jos neginčijo, nesikreipė dėl šios kredito sutarties nutraukimo ir kt. Pažymėtina, kad esant galiojančiai kredito sutarčiai atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis sutarties iki galo neskaitė, jam niekas nepaaiškino apie administravimo mokestį, nepašalina jo pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, nesusipažinęs su pateiktomis kredito sąlygomis, jų neskaitęs prieš pildydamas kredito paraišką, pats prisiėmė ir neigiamų su tuo susijusių pasekmių atsiradimo riziką.

Palūkanos, viena vertus yra mokestis už pinigų skolinimą, kitą vertus – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, tai kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-411/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2006).