- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1-558-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00060-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Respublikoje, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, vedęs, oficialiai nedirbantis, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. 2020 m. sausio 1 d. apie 1.35 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).
Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nuo pat pradžių viską pripažino. Ką pasakė, tą darė. Nenorėjo su niekuo pyktis. Jis žino, kad yra kaltas. Labai dėl padarytos veikos gailisi, daugiau Lietuvoje negers alkoholio. Automobilis jam nepriklauso, jis priklauso dėdei. Dėdė miegojo, o jis paėmė automobilį. Dėdė nupirko šį automobilį iš M. B. Automobilis dar neužregistruotas dėdės vardu. 2020 m. sausio 1 d. jie važinėjosi šiuo automobiliu. Jis (kaltinamasis) vairavo automobilį. Lietuvoje oficialiai nedirba. Į Lietuvą atvyko, nes (duomenys neskelbtini) sunki finansinė padėtis. Jis turi du vaikus, juos reikia išlaikyti, atvažiavo dirbti į Lietuvą. Per mėnesį gauna apie 700-800 Eur pajamų. Daug taupo, kad galėtų nusiųsti pinigų šeimai. (duomenys neskelbtini) turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau Lietuvoje ne. Nurodė, kad galės sumokėti baudą, jei bus paskirta minimali bauda ir leista ją sumokėti dalimis. Žino, kad minimali bauda yra apie 2 000 Eur. Šią sumą galėtų sumokėti per metus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis G. B. 2020 m. sausio 1 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir paaiškino, kad nėra teistas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose neįrašytas. Maždaug prieš mėnesį atvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini). Verčiasi dirbdamas atsitiktinius darbus įvairiose statybose. Savo gyvenamosios vietos adreso nežino, jis gyvena su kitais (duomenys neskelbtini) nuomojamame sodo namelyje. Kartu su juo gyvenantis M. P. (M. P.) nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurį laikė šalia jų gyvenamosios vietos. M. P. jam duodavo šį automobilį, jei jam reikėdavo kur nors nuvažiuoti. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. vakare jie visi namelyje šventė Naujųjų metų šventę, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrus M. P. užmigo, o jis (kaltinamasis) nutarė važiuoti pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) su M. P. priklausančiu automobiliu. Važinėjant po (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Kiek pamena, antru pūtimu jis įpūtė 1,56 promiles. Paaiškino, kad gailisi, jog padarė nusikalstamą veiką (b. l. 42–43).
Liudytoja M. B. 2020 m. sausio 2 d. apklausos metu parodė, kad 2019 spalio mėnesį jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), pardavė N. K. 2020 m. sausio 1 d. naktį jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jai priklausantis automobilis bus uždarytas į mokamą aikštelę, kadangi vairavo neblaivus asmuo. Ji automobilį pardavė 2019 m. spalio 17 d., pateikė į VĮ ,,Regitra“ pirkimo-pardavimo sutartį, kad automobilį išregistruotų. Dėl automobilio jokių pretenzijų neturi, jį paims iš aikštelės ir perduos N. K., kuris jį perregistruos savo vardu. N. K. leido (duomenys neskelbtini) piliečiui, kurio pavardės nežino, naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) (b. l. 32–33).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. 1.35 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), link centro važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Sujungta su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir VPK) (b. l. 9).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės V. M. 2020 m. sausio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 01.35 val., dirbdami kartu su vyriausiuoju patruliu D. J. ir patruliuodami (duomenys neskelbtini) mieste, iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), link centro važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Sujungta su Vilniaus apskrities VPK. Važiuojant (duomenys neskelbtini). buvo pastebėtas nurodytas automobilis, kuris netrukus buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). ties 40 namu. Priėjus prie automobilio iš jo ėmė sklisti alkoholio kvapas, vairuotojas ((duomenys neskelbtini) pilietis) G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo išsigandęs, susijaudinęs, negalėjo ramiai bendrauti, nekoordinavo savo judesių. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholį, paaiškino, kad prieš pusę valandos išgėrė alaus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0191 01.41 val. patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o patikrinus antrą kartą 02.04 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, todėl 01.41 val. G. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, o automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu: Minsko pl. 21, Vilnius. Sulaikant specialiosios priemonės nepanaudotos (b. l. 16).
2020 m. sausio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) apžiūros, atliktos 2020 m. sausio 1 d. 2.09 – 2.30 val., (duomenys neskelbtini), rezultatai. Nustatyta, kad transporto priemonė saugoma Vilniuje, Minsko pl. 21. Prie protokolo pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuota minėta transporto priemonė (b. l. 10–15).
2020 m. sausio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0123333333292 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausioji patrulė V. M. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini). Akte nurodyti transporto priemonėje esantys daiktai. Transporto priemonė nuvežta į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 17, 21).
Iš Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. sausio 2 d. rašto matyti, kad Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) 2020 m. sausio 1 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patyrė 33,88 Eur dydžio išlaidas (b. l. 24).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra M. B., tačiau 2019 m. spalio 17 d. transporto priemonė laikinai išregistruota, pranešus apie transporto priemonės pardavimą (b. l. 18).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, jog automobilio (duomenys neskelbtini) 2003 metų vidutinė kaina Lietuvoje (be PVM) 1 587 Eur (b. l. 20).
Iš 2020 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo akto Nr. 0120000000292 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas alkotesterio pagalba pirmo patikrinimo metu 1.41 val. G. B. nustatė 1,63 promilių neblaivumą, o antro patikrinimo metu 2.04 val. – 1,59 promilių neblaivumą (b. l. 49–51).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo G. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis G. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, ir nurodė, jog 2020 m. sausio 1 d. po Naujųjų metų šventės (duomenys neskelbtini) vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos M. B. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės V. M. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo bei neblaivumo nustatymo akto duomenys.
Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais G. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai jis darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. sėsdamas vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivus (vidutinio neblaivumo laipsnio) ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodamas, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.
Taigi G. B. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, G. B. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to bei gailisi iki šiol (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra vedęs, oficialiai nedirba, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 52–53), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog, viena vertus, neblaivumo riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, šiuo atveju buvo viršyta minimaliai – 0,08 promilių, neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, transporto priemonė vairuota mieste, nedarbo dieną (2020 m. sausio 1 d.), nakties metu, esant tamsiam paros metui, kai eismas gatvėje nebuvo itin intensyvus, kita vertus, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vis dėlto neabejotina buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams, bei rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, t. y. 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi G. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 1 d. 01.41 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 13.30 val. (dvi dienos) išbūtas laikas (b. l. 35, 44), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai, ir nustatant, kad galutinė bauda, kurią turi sumokėti kaltinamasis G. B., sudaro 36 MGL (BBND) (t. y. 1 800 Eur).
Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 40 MGL (BBND) dydžio, t. y. mažiau nei iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi nustatytas baudos dydis yra septyniolika kartų mažesnis už baudos vidurkį ir dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pajamos per mėnesį yra nedidelės, kaip pats nurodė apie 700-800 Eur, į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško bausmės sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. B. naudodamasis šia teise (kaip nurodė pats, (duomenys neskelbtini) turi vairuotojo pažymėjimą, tik Lietuvoje ne) padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu G. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, mažesnis nei vidurkis, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad G. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priklauso trečiajam asmeniui – M. B. (nuo 2019 m. spalio 17 d. naujas savininkas – K.) (b. l. 18), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo G. B. valstybės naudai išieškotina automobilio (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę be PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 20)) – 1 587 Eur (BK 72 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio pateiktus duomenis Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) 2020 m. sausio 1 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patyrė 33,88 Eur dydžio išlaidas (b. l. 24), jos taip pat priteistinos iš kaltinamojo.
G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. lapkričio 21 d.) paėmimas (b. l. 47–48), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ir G. B. grąžintinas paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. lapkričio 21 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (BBND) (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL (BBND) (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 1 d. 01.41 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 13.30 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir paskirti G. B. galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) MGL (BBND) (1 800 Eur) (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš G. B. konfiskuotino turto (automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini))) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 587 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus).
Priteisti iš G. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) 2020 m. sausio 1 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patirtas 33,88 Eur (trisdešimt trijų eurų aštuoniasdešimt aštuonių centų) dydžio išlaidas, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. lapkričio 21 d.) paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir G. B. grąžinti paimtą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. lapkričio 21 d.
Išaiškinti G. B., kad bauda bei automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.