Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I3-119-505/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-05
Bylos Nr.: I3-119-505/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01184-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. K., R. P., R. B.
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-119-505/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01184-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 51.5; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjams E. K., R. P., R. B., Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. K., R. P., R. B. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įsakymų skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. K. prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei E. K.“, pareiškėjas R. P. prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. P.“, pareiškėjas R. B. prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-208 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. B.“.

Pareiškėjai skunde nurodė, jog 2022 m. balandžio 15 d. buvo patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) parengta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-7 „Dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuojama, kad nuteistojo V. A. melagingus skambučius apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio valstybių ambasadas 2022 m. vasario 17 d. lėmė Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus dinaminės priežiūros specialistų R. B., R. P. ir E. K. nerūpestingas elgesys ir netinkamas nustatytų pareigų atlikimas, nes R. B., eidamas 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigas ir vykdydamas tarnybą mobiliajame poste, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52 val. atvedęs ir palikęs nuteistąjį V. A. 4 lokaliniame sektoriuje prie taksofono be priežiūros, elgėsi nerūpestingai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, todėl sudarė sąlygas minėtam nuteistajam netrukdomam skambinti ir melagingai pranešti apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, t. y. įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje. Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) R. B. netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.10 papunkčio, Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus.

R. P. ir E. K., eidami 1-ojo ir 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistų dinaminei priežiūrai pareigas ir paskirti vykdyti tarnybą postuose Nr. P-4.1 ir Nr. P-4.2, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52–16.15 val. neužtikrino tinkamos nuteistojo V. A. elgesio kontrolės, jam melagingai pranešus apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, elgėsi nerūpestingai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigoti teisės aktų. Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) R. P. ir E. K. netinkamai vykdė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.10 papunkčio, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros postų plano 17.9 ir 17.11 papunkčių, Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio, Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.9 papunkčio reikalavimus. Pažymėjo, jog, remiantis Išvada, 2022 m. gegužės 5 d. buvo priimti ginčijami įsakymai skirti tarnybines nuobaudas. Pareiškėjų įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, pažeidžiant teisę į gynybą, teisės aktų pažeidimas konstatuojamas neįrodžius būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, todėl ginčijami įsakymai, kuriais paskirtos tarnybinės nuobaudos, yra naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Teigė, kad vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 3 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai: 1) neteisėta veika; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė; 3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Taigi tam, kad pareigūno veikoje būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai ir vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą ir pareigūno kaltę. Pareiškėjų nuomone, tarnybinis patikrinimas yra atliktas tendencingai, atliekant patikrinimą pareiškėjams E. K. ir R. P. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, ir tai yra esminis procedūrinis pažeidimas. Išvados surašymą pareiškėjai vertina kaip formalų veiksmą, kuris buvo būtinas tarnybinių nuobaudų paskyrimui. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo objektyviai analizuota visa situacija, todėl pareiškėjai tarnybinėn atsakomybėn patraukti jų elgesyje nesant būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių.

Paaiškino, kad 2022 m. kovo 12 d. pareiškėjui R. P. pasirašytinai buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. LV-1431 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, 2022 m. kovo 13 d. pareiškėjai E. K. pasirašytinai buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. LV-1434 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ ir 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui R. B. pasirašytinai buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. LV-1433 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Pranešimus įteikė tiesioginis pareiškėjų viršininkas ir juose buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Pastebėjo, jog 2022 m. kovo 18 d. pareiškėjas R. P., pareiškėja E. K. pasirašė savo paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir padavė jį savo tiesioginiam viršininkui, tačiau, nepaisant to, Išvadoje yra nurodoma: „Tarnybinio patikrinimo metu E. K. paaiškinimas negautas.“ ir „Tarnybinio patikrinimo metu R. P. paaiškinimas negautas.“, t. y. faktas yra toks, jog pažeidimų padarymu įtariamų pareigūnų paaiškinimai į tarnybinio patikrinimo medžiagą nepateko. Pabrėžė, jog, atlikdama tarnybinį patikrinimą, nors ir negavusi minėtų pareigūnų paaiškinimų, Komisija niekaip nesusisiekė ir net nebandė nustatyti visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, kurias galėjo patvirtinti arba paneigti tik patys šie pareigūnai, ir pastarųjų pareigūnų kaltę konstatavo neturėdama jokių objektyvių įrodymų, ir jokia forma – nei apklausos, nei informacijos gavimo kitu būdu, nesusisiekusi ir nepabendravusi su šiais pareigūnais dėl jų kaltės patvirtinimui lemiamų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Pareiškėjų vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo šiurkščiai apribota pareiškėjų R. P. ir E. K. teisė į gynybą, kuri privalo būti užtikrinta bet kokios rūšies teisės pažeidimo tyrimo metu, todėl dėl šių pareiškėjų vykdyto tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui. Taip pat akcentavo, kad Išvadoje tarnybinio nusižengimo sudėties požymių aprašymas neatitinka faktinių aplinkybių, pagrįstas neišsamaus tarnybinio patikrinimo metu gautais subjektyviais tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, todėl jis negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei taikyti. Nurodė, jog visi pareiškėjai tarnybinio patikrinimo metu kategoriškai net ne po vieną kartą savo paaiškinimuose yra pažymėję, kad 2022 m. vasario 17 d. pamainoje iki įvykio jokių konkrečių nurodymų dėl nuteistojo V. A. elgesio skambinant telefonu sustiprintos kontrolės iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų ir vadovaujančių pareigūnų nebuvo gavę. Nepaisydama to, Komisija pareiškėjų nurodomas faktines aplinkybes ignoravo, niekaip jų netikrino, o tarnybinį patikrinimą atliko tendencingai, kaip objektyvią tiesą priimdama Marijampolės pataisos namų 1-ojo SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. rašytiniame paaiškinime ir 1-ojo SVS specialisto budinčiajai pamainai J. S. rašytiniame paaiškinime dėstomus subjektyvius teiginius. Pažymėjo, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus subjektyvius rašytinius paaiškinimus, kad SVS specialistai dinaminei priežiūrai E. K. ir R. P. buvo žodžiu įspėti vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. apie nuteistojo V. A. ketinimus įvykdyti neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija, turėdama vienus kitiems prieštaraujančius paaiškinimus, turėjo pareigą objektyviai išsiaiškinti, kas buvo sakoma 2022 m. vasario 17 d. instruktažo metu, tačiau tarnybinio patikrinimo nebuvo net apklausta ketvirta pareigūnė, tą pamainą vykdžiusi tarnybą 4 lokaliniame sektoriuje – SVS specialistė dinaminei priežiūrai S. G.. Dėl jos nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, nors ji drauge su pareiškėjais vykdė tarnybą 4 lokaliniame sektoriuje ir ji galėjo patvirtinti, kad niekas nebuvo susisiekę su 4 lokalinio sektoriaus pareigūnais ir davę nurodymų griežtinti nuteistojo kontrolę šiam skambinant taksofonu. Pabrėžė, kad Komisija tarnybinio patikrinimo metu nenagrinėjo ne tik paaiškinimų turinio, taip pat nebuvo tiriama ir pareiškėjų pateikta dokumentinė medžiaga. Pareiškėjų nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta daug prieštaravimų dėl informacijos apie V. A. kontrolę jam skambinant taksofonu pateikimo 2022 m. vasario 17 d. rytinio instruktažo metu ir vėliau per dieną neleidžia daryti objektyvios išvados, kad buvo duoti konkretūs ir aiškūs nurodymai dėl minėto nuteistojo skambinimo organizavimo kitokia tvarka, nei įprasta. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjams iki nuteistojo V. A. melagingų skambučių buvo tapę žinomi nurodymai dėl kitokios šio nuteistojo skambinimo organizavimo tvarkos, nei įprasta. O pagal teismų praktiką tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog R. B., eidamas 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigas ir vykdydamas tarnybą mobiliajame poste, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52 val. atvedęs ir palikęs nuteistąjį V. A. 4 lokaliniame sektoriuje prie taksofono be priežiūros, elgėsi nerūpestingai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, todėl sudarė sąlygas nuteistajam V. A. netrukdomam skambinti ir melagingai pranešti apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, t. y. įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje. Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) R. B. netinkamai vykdė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.10 papunkčio, Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus. Taip pat R. P. ir E. K., eidami 1-ojo ir 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistų dinaminei priežiūrai pareigas ir paskirti vykdyti tarnybą postuose Nr. P-4.1 ir Nr. P-4.2, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52–16.15 val. neužtikrino tinkamos nuteistojo V. A. elgesio kontrolės, jam melagingai pranešus apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, elgėsi nerūpestingai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigoti teisės aktų, t. y. būdami korpuso 1 aukšto poste, matydami, kad nuteistasis V. A. be priežiūros skambina taksofonu, būdami žodžiu įspėti vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. apie jo ketinimus įvykdyti neteisėtas veikas, privalėjo stebėti nuteistąjį V. A., būti šalia jo, įsitikinti, su kuo jis kalba ir, išgirdę, jog jis telefonu vykdo nusikalstamą veiką, nedelsdami nutraukti pokalbį. Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) R. P. ir E. K. netinkamai vykdė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.10 papunkčio, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros postų plano 17.9 ir 17.11 papunkčių, Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio, Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.9 papunkčio reikalavimus.

Pažymėjo, jog pareiškėjams keliami specialieji reikalavimai pareigas einančiam pareigūnui, tarp jų būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo sistemos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, dokumentų rengimą, tai patvirtina faktą, jog pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, privalu domėtis, taip pat kreiptis dėl iškilusių neaiškumų į aukštesnes pareigas einančių pareigūnų pagalbos, o tai apibrėžia jų darbo funkcijas.

Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti ir įvertinti visi reikšmingi ir su aptariamu įvykiu susiję duomenys, tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir nuodugniai. Nesant ginčo dėl faktinių tarnybinio nusižengimo aplinkybių, pareiškėjų interpretacijos dėl tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės nėra pagrįstos. Mano, kad skundžiamos nuobaudos – pastabos pareiškėjams paskirtos pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 5, 6, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimo atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, 27, 28 punktais ir atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 sudarytos komisijos 2022 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7 „Dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų vertinimo“, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. LR17-127(22) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, pripažįstama, jog pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą ir paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Pažymėjo, jog dokumentinėje ir vaizdo medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjų nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą – pareiškėjų kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei dinaminei priežiūrai E. K.“; Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. P-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. P.“; Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. P-208 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. B.“ yra pagrįsti. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 „Dėl komisijos Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmams įvertinti sudarymo“ buvo sudaryta komisija Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmams įvertinti. Komisija buvo sudaryta reaguojant į gautą Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2022 m. vasario 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-797 „Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros inicijavimo“. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija apie tai, kad 2022 m. vasario 17 d. apie 15.50 val. Marijampolės pataisos namuose atliekantis bausmę nuteistasis V. A. buvo nuvestas paskambinti 4 lokalinio sektoriaus taksofonu. Paskambinęs telefonu, nuteistasis V. A. šalia poste budėjusiems pareigūnams pasakė, jog vėl užminavo keletą Lietuvos institucijų. Reaguojant į nuteistojo žodžius, buvo patikrinti numeriai, kuriais nuteistasis skambino. Pažymėjo, kad nuteistasis V. A. ne pirmą kartą skambina ir informuoja apie užminuotas institucijas, todėl buvo siūloma inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl nurodytų aplinkybių patikrinimo ir pareigūnų veiksmų įvertinimo.

Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo metu pareiškėjai E. K. buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. LV-1434, pareiškėjui R. P. – 2022 m. kovo 10 d. pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. LV-1431, pareiškėjui R. B. – 2022 m. kovo 10 d. pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. LV-1433, kuriuose išsamiai nurodytos galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios galimai buvo pažeistos, taip pat nurodyta, kad prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos. Akcentavo, jog Tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos.

Pabrėžė, kad pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo yra pareigūno, kuriam įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teisė, o ne pareiga. Teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, nenustato privalomo pareigūno, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, paaiškinimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pateikimo tarnybinį patikrinimą atliekančiam subjektui ir tai neužkerta kelio tarnybinio patikrinimo atlikimui. Teikti paaiškinimą ar jo neteikti yra pareigūno, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, pasirinkimas. Taigi, pareigūno, dėl kurio yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, paaiškinimo pateikimas ar nepateikimas neturi esminės (lemiamos) įtakos atliekamam tarnybiniam patikrinimui ir jo rezultatui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai R. P. ir E. K., savo paaiškinimus pateikdami (galimai) 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui dinaminei priežiūrai, o ne tarnybinį patikrinimą atliekančiai Komisijai arba Marijampolės pataisos namų direktoriui, kaip nustatyta teisės aktais, patys nesilaikė nustatytos paaiškinimų pateikimo tvarkos ir todėl atsakomybė dėl jų teikiamų (galimai) paaiškinimų nepateikimo tarnybinį patikrinimą atliekančiai Komisijai tenka ir jiems patiems. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjai, Marijampolės PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistė dinaminei priežiūrai E. K., 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai R. P. ir 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas R. B., neatsargios kaltės forma, t. y. nerūpestingai (aplaidžiai) vykdydami tarnybą ir neatlikdami būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigoti teisės aktų, padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, jog pareiškėjų pareigybių aprašymuose, taip pat kituose jiems privalomuose vykdyti norminiuose teisės aktuose aiškiai ir vienareikšmiškai nustatytos jų vykdomos funkcijos ir pareigos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai šių konkrečių pareigų neatliko ar atliko netinkamai, taip pat kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, atimančių iš pareiškėjų galimybę jas atlikti jiems nustatytu būdu. Teigė, kad pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos yra adekvačios ir proporcingos padarytiems nusižengimams. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei E. K.“, 2022 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. P-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. P.“ ir 2022 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. P-208 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. B.“, kuriais pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai prašo panaikinti paskirtas tarnybines nuobaudas, nes atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai (pažeista pareiškėjų E. K. ir R. P. teisė į gynybą, nes atsakovė neužtikrino, jog jų pateikti paaiškinimai dėl galimo tarnybinio nusižengimo būtų pateikti Komisijai); teisės aktų pažeidimas pareiškėjų veiksmuose konstatuojamas neįrodžius būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė, o nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo sudėties požymių aprašymas neatitinka faktinių aplinkybių, pagrįstas neišsamaus tarnybinio patikrinimo metu gautais subjektyviais tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, todėl jis negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei taikyti).

Pareiškėjai įsakymų neteisėtumui pagrįsti skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, jog Komisija tarnybinį patikrinimą atliko formaliai, visapusiškai neišaiškinusi visų tyrimui reikšmingų aplinkybių. Negavusi pareiškėjų R. P. ir E. K. paaiškinimų, Komisija pareigūnų kaltę konstatavo neturėdama jokių objektyvių kaltės įrodymų, t. y. nesiaiškino aplinkybių, ar pareigūnai žinojo atitinkamą informaciją pareigoms vykdyti (ar žodžiu buvo įspėti vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. apie nuteistojo V. A. ketinimus įvykdyti neteisėtus veiksmus). Formuluojant kaltinimus 2-ojo SVS specialistui dinaminei priežiūrai R. B., Išvadoje iš viso niekaip nėra pagrįsta, kuo remiantis pastarasis turėjo stebėti nuteistąjį, būti šalia jo, įsitikinti, su kuo šis kalba, nes nėra jokio teisės akto, kuris reglamentuotų tokią nuteistųjų skambučių kontrolę.

Kadangi pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, nagrinėjant, ar įsakymai, kurie priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir remiantis Išvada, yra teisėti ir pagrįsti, ir sprendžiant pareiškėjų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-01-05 iki 2022-07-01) (2021-01-01 iki 2021-05-01) (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-10-16 iki 2022-07-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.).

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas ir tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Vidaus tarnybos statuto 39 str., Tvarkos aprašo 24 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) – turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą ir, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įformindamas motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-156/2012; kt.).

Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) gautas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2022 m. vasario 18 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-797 „Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros inicijavimo“, kuriame nurodyta, kad Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija apie tai, kad 2022 m. vasario 17 d. apie 15.50 val. Marijampolės pataisos namuose atliekantis bausmę nuteistasis V. A. buvo nuvestas paskambinti 4 lokalinio sektoriaus taksofonu (Ab. Nr. 34329337). Paskambinęs telefonu, nuteistasis V. A. šalia poste budėjusiems pareigūnams pasakė, jog vėl užminavo keletą Lietuvos institucijų. Reaguojant į nuteistojo žodžius, buvo patikrinti numeriai, kuriais nuteistasis skambino. Nustatyta, kad nuteistasis V. A. skambino šiais numeriais: (duomenys neskelbtini) (Rusijos ambasada), (duomenys neskelbtini) (Japonijos ambasada), (duomenys neskelbtini) (JAV ambasada), (duomenys neskelbtini) (Vatikano ambasada), (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto apylinkės teismas), (duomenys neskelbtini) (Marijampolės apylinkės teismas), (duomenys neskelbtini) (nenustatyta įstaiga), (duomenys neskelbtini) (nenustatyta įstaiga), (duomenys neskelbtini) (nenustatyta įstaiga).

Pažymėta, kad nuteistasis V. A. ne pirmą kartą skambina ir informuoja apie užminuotas institucijas (2022-01-18 iš anksčiau paminėto taksofono ir 2022-02-05 iš neteisėtai įgyto mobiliojo ryšio telefono).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje „DocLogix“ pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą (spręsti dėl komisijos sudarymo). Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 Kalėjimų departamente sudaryta komisija įvertinti Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmus.

Byloje nustatyta, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5, 6, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, 27, 28 punktais ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 sudarytos komisijos 2022 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7 „Dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų vertinimo“, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. LR17-127 (22) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, Marijampolės pataisos namų direktorius 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-208 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui R. B.“ pripažino, kad 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai R. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. B. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Komisijos Išvadoje nustatyta, kad nuteistojo V. A. melagingus skambučius apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio valstybių ambasadas 2022 m. vasario 17 d. lėmė Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus dinaminės priežiūros specialistų R. B., R. P. ir E. K. nerūpestingas elgesys ir netinkamas nustatytų pareigų atlikimas, nes R. B., eidamas 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigas ir vykdydamas tarnybą mobiliajame poste, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52 val. atvedęs ir palikęs nuteistąjį V. A. 4 lokaliniame sektoriuje prie taksofono be priežiūros, elgėsi nerūpestingai ir neatliko būtinų veiksmų (stebėti nuteistąjį, būti šalia jo, įsitikinti, su kuo jis kalba, išgirdus, jog jis telefonu vykdo neteisėtą veiką, nedelsiant nutraukti pokalbį), kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, todėl sudarė sąlygas nuteistajam V. A. netrukdomam skambinti ir melagingai pranešti apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, t. y. įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) R. B. netinkamai vykdė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto (Bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas (teisėti pataisos pareigūnų nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, privalomi visiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams bei fiziniams asmenims), Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio (sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas) reikalavimą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatą (Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu), Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.10 papunkčio (asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar internetine telefonija organizavimu bei kontrole), Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio (vykdyti Įstaigos apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų) reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11.10 papunktis numato, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar internetine telefonija organizavimu ir kontrole.

Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 4/07-2014, nustato Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi vaizdo pasikalbėjimo įranga tvarką (Aprašo 1 p.). Nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu ar naudojimasis interneto telefonija organizuojamas pagal įstaigoje patvirtintą nuteistųjų telefoninių pokalbių suteikimo grafiką ir atsižvelgiant į kitas dienotvarkėje numatytas priemones (Aprašo 14 p.). SRS (Socialinės reabilitacijos skyrius) specialistas, tvarkantis nuteistųjų pervedimo iš grupės į grupę duomenis, kiekvieną dieną, o poilsio dienomis budinčiosios pamainos vyriausiasis specialistas ar jį pavaduojantis pareigūnas įveda TKVS (Telefono kortelių valdymo sistema) nuteistųjų pokalbių trukmę, kuri pasikeičia pervedus nuteistąjį iš vienos grupės į kitą (lengva, paprasta ar drausmės) (Aprašo 24 p.). Pareigūnas, organizuojantis nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nuteistajam skambinti ir kalbėti telefonu leidžia tik įsitikinęs skambinančiojo tapatybės atitiktimi duomenims, esančiais TKVS (ypatingą dėmesį skirdamas fotonuotraukai) (Aprašo 28 p.). Pareigūnas, kuris organizuoja nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti nuteistasis (Aprašo 29 p.). Esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu organizavimo tvarkos pažeidimams, APS (Apsaugos ir priežiūros skyrius) pareigūnas, organizuojantis nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti. Nutrauktas nuteistojo skambinimas ir kalbėjimas telefonu apskaitomas kaip įvykęs. Pareigūnas, nutraukęs nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nurodydamas šio nutraukimo priežastis, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą įstaigos direktoriui (Aprašo 30 p.).

Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-53, 5.1 papunktis numato, kad šias pareigas einantis pareigūnas turi vykdyti Įstaigos apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojo Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. parodymus, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko pakankamai duomenų patikrinti pareiškėjo R. B. 2022 m. kovo 24 d. paaiškinime (nurodytas Išvadoje, bet nepateiktas, nors teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo pateikti visą tarnybinio patikrinimo medžiagą) dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes: ar 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52 val. atvedęs nuteistąjį V. A. 4 lokaliniame sektoriuje prie taksofono skambinti ir jam skambinant, pareiškėjas pagal Instrukcijos 11.10 papunktį, Aprašo 30 punktą, jo pareigybės aprašymo 5.1 papunktį turėjo pareigą stebėti nuteistąjį, būti šalia jo, įsitikinti, su kuo jis kalba, išgirdęs, jog jis telefonu vykdo neteisėtą veiką, nedelsdamas nutraukti pokalbį, nes tokie veiksmai nėra nurodyti Apraše, Instrukcijoje, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį asmens pokalbiai telefonu yra neliečiami, nors Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas kurį laiką būdamas šalia stebėjo nuteistąjį (15.52 val. vaizdo registratoriaus Nr. 15 įrašas). Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinta ar Marijampolės pataisos namų budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos 2022 m. vasario 15 d. organizavimo žiniaraštyje Nr. 61/05-45 (budinčioji pamaina Nr. 2 nuo 2022 m. vasario 17 d. 7.45 val. iki 2022 m. vasario 18 d. 8.15 val.), kurios vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai buvo E. A., buvo duomenų, jog būtina ypač atkreipti dėmesį į nuteistąjį V. A. (liudytojas E. A. patvirtino, jog tokie duomenys turėjo būti įrašyti dėl 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 5 d. nuteistojo V. A. veiksmų apie užminuotas institucijas), ar tarnybos instruktažo metu pareiškėjui buvo duoti konkretūs nurodymai, kaip elgtis nuteistajam V. A. skambinant ir kalbant telefonu, kad pareiškėjas galėtų vykdyti pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje nurodytas funkcijas. Nebuvo patikrinta aplinkybė ir apie tai, kada 2022 m. vasario 17 d. Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai E. A. nurodė telefonu SVS specialistei dinaminei priežiūrai E. K., kuri apie tai turėjo informuoti kitus pareigūnus, kad skambinant nuteistajam V. A. pareigūnas turi stovėti šalia jo ir klausyti, su kuo ir ką jis kalba, nutraukti veiksmus, nes Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. paaiškinimo (skambino 15.30 val.) ir pareiškėjo R. B. paaiškinimo (16.32 val.) duomenys yra prieštaringi, nepatvirtina, jog žodinis nurodymas buvo duotas iki įvykio. Taip pat nepatikrinta aplinkybė, ar pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti teisę nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti, nes, kaip nurodė pareiškėjas, posto Nr. 4.1 tarnybinėse patalpose nėra įrengto kompiuterio su interneto prieiga (yra tik 4 aukšto tarnybinėse patalpose), todėl nėra galimybės patikrinti, kam nuteistasis skambina (identifikuoti nežinomus telefono numerius).

Byloje nustatyta, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5, 6, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, 27, 28 punktais ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 sudarytos komisijos 2022 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7 „Dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų vertinimo“, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. LR17-127 (22) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, Marijampolės pataisos namų direktorius 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei E. K.“ pripažino, kad 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistė dinaminei priežiūrai E. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei dinaminei priežiūrai E. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą, o 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui R. P.“ pripažino, kad 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai R. P. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Komisijos Išvadoje nustatyta, kad nuteistojo V. A. melagingus skambučius apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio valstybių ambasadas 2022 m. vasario 17 d. lėmė Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus dinaminės priežiūros specialistų R. B., R. P. ir E. K. nerūpestingas elgesys ir netinkamas nustatytų pareigų atlikimas, nes R. P. ir E. K., eidami 1-ojo ir 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistų dinaminei priežiūrai pareigas ir paskirti vykdyti tarnybą postuose Nr. P-4.1 ir P-4.2, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52–16.15 val. neužtikrino tinkamos nuteistojo V. A. elgesio kontrolės, jam melagingai pranešus apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, elgėsi nerūpestingai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigoti teisės aktų, t. y. būdami korpuso 1 aukšto poste, matydami, kad nuteistasis V. A. be priežiūros skambina taksofonu, būdami žodžiu įspėti vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. apie jo ketinimus įvykdyti neteisėtas veikas, privalėjo stebėti nuteistąjį V. A., būti šalia jo, įsitikinti, su kuo jis kalba ir, išgirdę, jog jis telefonu vykdo nusikalstamą veiką, nedelsdami nutraukti pokalbį.

Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) R. P. ir E. K. netinkamai vykdė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.10 papunkčio, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros postų plano 17.9 (užtikrinti įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės bei nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvaujant nuteistųjų skaičiuotėse, patikrinimuose bei kituose įstaigoje vykstančiuose masiniuose renginiuose) ir 17.11 papunkčių (sužinojęs apie nuteistųjų grupinio nepaklusnumo ir kitus, šiurkščiai pažeidžiančius įstaigos vidaus tvarką, veiksmus, apie tai nedelsdamas pranešti VSBP ir imtis veiksmų šiems pažeidimams užkardyti bei esant galimybei juos nutraukti), Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo (R. P.) 5.1 papunkčio (kontroliuoja, kad nuteistieji vykdytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir laikytųsi jiems nustatytų elgesio taisyklių. Imasi užkardyti nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, nusikaltimus), Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo (E. K.) 5.9 papunkčio reikalavimus (užtikrinti įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės bei nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvaujant nuteistųjų skaičiuotėse, patikrinimuose bei kituose įstaigoje vykstančiuose masiniuose renginiuose).

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 11.10 papunktis numato, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama skambinimo ir kalbėjimo telefonu ar internetine telefonija organizavimu ir kontrole.

Marijampolės pataisos namų 2022 m. sausio 18 d. Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 1S-484(641.) (Specialisto DP, atliekančio tarnybą priežiūros poste (priežiūros postai Nr. P-4.1, P-4.2, P-4.3, P-4.4) pareigos) 17.9 papunktyje numatyta, kad specialistas privalo užtikrinti įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės bei nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvaujant nuteistųjų skaičiuotėse, patikrinimuose bei kituose įstaigoje vykstančiuose masiniuose renginiuose), 17.11 papunktyje numatyta, kad specialistas privalo sužinojęs apie nuteistųjų grupinio nepaklusnumo ir kitus šiurkščiai pažeidžiančius įstaigos vidaus tvarką veiksmus, apie tai nedelsdamas pranešti VSBP ir imtis veiksmų šiems pažeidimams užkardyti ir esant galimybei juos nutraukti.

Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu (numeris neįskaitomas) (R. P.), 5.1 papunktyje numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas, siekdamas įgyvendinti įstaigai keliamus uždavinius kontroliuoja, kad nuteistieji vykdytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir laikytųsi jiems nustatytų elgesio taisyklių. Imasi užkardyti nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, nusikaltimus.

Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-17 (E. K.), 5.9 papunkčio numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas užtikrina įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės bei nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvaujant nuteistųjų skaičiuotėse, patikrinimuose ir kituose įstaigoje vykstančiuose masiniuose renginiuose.

Pagal Tvarkos aprašo 21 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

Pagal Tvarkos aprašo 22 punktą, tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui R. P. 2022 m. kovo 12 d. pasirašytinai buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. LV-1431 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, pareiškėjai E. K. 2022 m. kovo 13 d. pasirašytinai buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. LV-1434 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ ir 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui R. B. pasirašytinai buvo įteiktas 2022 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. LV-1433 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Pareiškėjų R. P., E. K. nurodymu, pranešimus įteikė ne Komisija ar kuris nors iš Komisijos narių, bet tiesioginis pareiškėjų viršininkas Marijampolės PN 1-ojo SVS vyriausiasis specialistas dinaminei priežiūrai S. V.. Visų pareiškėjų gautuose pranešimuose buvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos.

Pareiškėjas R. P. 2022 m. kovo 18 d. pasirašė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir apie 14.50 val. padavė jį jo tiesioginiam viršininkui SVS vyriausiajam specialistui dinaminei priežiūrai S. V.. Paaiškinimas paduotas viršininko kabinete, esančiame 4 korpuso pirmame aukšte netoli posto Nr. P-4.1.

Pareiškėja E. K. 2022 m. kovo 18 d. pasirašė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir taip pat padavė jį jos tiesioginiam viršininkui SVS vyriausiajam specialistui dinaminei priežiūrai S. V.. Viršininkas patvirtino, kad jis pareiškėjos E. K. paaiškinimą užregistravo ir taip pat perdavė Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. B., kuri jį turėjo išsiųsti Komisijai.

Pareiškėjų R. P., E. K. teigimu, nepaisant to, kad jie parašė išsamius paaiškinimus dėl jiems formuluojamų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą ir nepraleisdami jiems nustatyto termino pateikė savo paaiškinimus, Išvadoje yra nurodoma: „Tarnybinio patikrinimo metu E. K. paaiškinimas negautas.“ ir „Tarnybinio patikrinimo metu R. P. paaiškinimas negautas.“

Tai, kad Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta tvarka ir terminu tikrinamų pareigūnų paaiškinimai, pateikti įstaigos vadovui (tiesioginiam viršininkui SVS vyriausiajam specialistui dinaminei priežiūrai S. V.), nedelsiant nebuvo persiųsti tikrintojui (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 sudarytai komisijai), patvirtina Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto S. V. 2022 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-1501 ir Marijampolės pataisos namų 2022 m. balandžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. LV-1513 „Dėl Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. netinkamai vykdytų darbo funkcijų“.

Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punkto (Tvarkos aprašo 21 punktas) kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013).

Kaip jau minėta, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą ir, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojo Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. parodymus, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko pakankamai objektyvių duomenų patikrinti, ar pareiškėjai R. P. ir E. K., eidami 1-ojo ir 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistų dinaminei priežiūrai pareigas ir paskirti vykdyti tarnybą postuose Nr. P-4.1 ir Nr. P-4.2, 2022 m. vasario 17 d. apie 15.52–16.15 val. neužtikrino tinkamos nuteistojo V. A. elgesio kontrolės jam melagingai pranešus apie užminuotas valstybines institucijas ir užsienio šalių ambasadas, t. y. būdami korpuso 1 aukšto poste, matydami, kad nuteistasis V. A. be priežiūros skambina taksofonu, nestebėjo nuteistojo V. A., nebuvo šalia jo, neįsitikino su kuo jis kalba ir, išgirdę, jog jis telefonu vykdo nusikalstamą veiką, nedelsdami nenutraukė pokalbio, ir nevykdė Instrukcijos 11.10 papunkčio, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros postų plano 17.9, 17.11 papunkčių, Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo (R. P.) 5.1 papunkčio (kontroliuoja, kad nuteistieji vykdytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir laikytųsi jiems nustatytų elgesio taisyklių. Imasi užkardyti nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, nusikaltimus), Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybės aprašymo (E. K.) 5.9 papunkčio reikalavimus (užtikrinti įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės bei nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvaujant nuteistųjų skaičiuotėse, patikrinimuose bei kituose įstaigoje vykstančiuose masiniuose renginiuose) reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinta, ar Marijampolės pataisos namų budinčios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos 2022 m. vasario 15 d. organizavimo žiniaraštyje Nr. 61/05-45 (budinčioji pamaina Nr. 2 nuo 2022 m. vasario 17 d. 7.45 val. iki 2022 m. vasario 18 d. 8.15 val.), kurios vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai buvo E. A., buvo duomenų, jog būtina ypač atkreipti dėmesį į nuteistąjį V. A. (liudytojas E. A. patvirtino, jog tokie duomenys turėjo būti įrašyti dėl 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 5 d. nuteistojo V. A. veiksmų apie užminuotas institucijas), ar tarnybos instruktažo metu pareiškėjams R. P., E. K. buvo duoti konkretūs nurodymai, kaip elgtis nuteistajam V. A. skambinant ir kalbant telefonu, kad pareiškėjai galėtų įvykdyti Marijampolės pataisos namų 2022 m. sausio 18 d. Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 1S-484(641.) (Specialisto DP, atliekančio tarnybą priežiūros poste (priežiūros postai Nr. P-4.1, P-4.2, P-4.3, P-4.4) pareigos) 17.9 ir 17.11 papunkčių reikalavimus bei pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas. Nebuvo patikrinta aplinkybė ir apie tai, kada 2022 m. vasario 17 d. Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai E. A. nurodė telefonu SVS specialistei dinaminei priežiūrai E. K., kad skambinant nuteistajam V. A. pareigūnas turi stovėti šalia jo ir klausyti, su kuo ir ką jis kalba, nutraukti veiksmus, nes Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai E. A. paaiškinimo (skambino 15.30 val.) ir pareiškėjo R. B. paaiškinimo (skambino 16.32 val.) duomenys yra prieštaringi. Tai patvirtina ir pareiškėjos E. K. paaiškinimai, vaizdo įrašas 4korp_1a Postas_ main_20220217134503_165956, jog ji su Saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu budinčiajai pamainai E. A. telefonu (atsiliepė) kalbėjo tik 16.32 val., t. y. jau po įvykio buvo duoti nurodymai. Pareiškėjai kaltinami, jog neužtikrino įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės bei nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymosi, dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvaujant nuteistųjų skaičiuotėse, patikrinimuose ir kituose įstaigoje vykstančiuose masiniuose renginiuose, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas nuteistojo V. A. statusas, t. y. drausmės grupės nuteistojo, esančio (gyvenančio) paprastojoje grupėje, teisė skambinti įstatymų nustatyta tvarka, ir pareiškėjų galimybės vykdyti dienotvarkės ir nuteistųjų nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi.

Taigi kilus ginčui teisme, aplinkybė, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjai E. K. ir R. P. pasinaudojo teise teikti paaiškinimus, tačiau Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta tvarka ir terminu tikrinamų pareigūnų paaiškinimai nedelsiant nebuvo persiųsti tikrintojui (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-45 sudarytai komisijai), tikrintojas nepasinaudojo teise apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus (pareiškėjus) (Tvarkos aprašo 19.2 p.), pripažintina, kad šis taisyklių pažeidimas lėmė nepagrįstas E. K. ir R. P. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo išvadas.

Objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes, priešingai, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėtina, kad šių teisinei valstybei taikytinų principų svarba yra atskleista Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, galiojusio Tvarkos aprašo 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sutinka su pareiškėjų argumentais įsakymų neteisėtumui pagrįsti, jog atsakomybė už žodinio nurodymo nevykdymą yra galima tik tuo atveju, jeigu yra objektyviai nustatyta ir patvirtinta: 1) konkretus žodinis nurodymas buvo duotas; 2) pareigūnui, kuriam tas žodinis nurodymas buvo skirtas, buvo žinomas. Šio tarnybinio patikrinimo metu nustatyta daug prieštaravimų dėl informacijos apie nuteistojo V. A. kontrolę jam skambinant taksofonu pateikimo 2022 m. vasario 17 d. rytinio instruktažo metu ir vėliau visą dieną neleidžia daryti objektyvios išvados, kad buvo duoti konkretūs ir aiškūs nurodymai dėl minėto nuteistojo skambinimo organizavimo kitokia tvarka, nei įprasta (Aprašas, 2022 m. vasario 15 d. Marijampolės pataisos namų budinčios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraštis Nr. 61/05-45). Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjams 2022 m. vasario 17 d. iki nuteistojo V. A. melagingų skambučių buvo žinomi nurodymai dėl kitokios šio nuteistojo skambinimo organizavimo tvarkos, nei įprasta (Aprašas, 2022 m. vasario 15 d. Marijampolės pataisos namų budinčios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraštis Nr. 61/05-45). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas, kuriuo gali pasireikšti neteisėtas pareigūno elgesys, turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis. Kad asmuo galėtų atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jis turi suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu. Nesant tokio suvokimo, negali būti konstatuojamas subjektyvusis tarnybinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė. O teismų praktikoje, kaip anksčiau nurodyta, pabrėžiama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę.

Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjams tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjų kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatas. Minėtame Tvarkos apraše įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, todėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei E. K.“, 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. P-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. P.“, 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. P-208 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. B.“ naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. K. skundą patenkinti ir panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistei E. K.“.

Pareiškėjo R. P. skundą patenkinti ir panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. P.“.

Pareiškėjo R. B. skundą patenkinti ir panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-208 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai R. B.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė