Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. Z. dėl iškeldinimo iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos sprendžiant dėl asmens realios, o ne formaliai deklaruotos gyvenamosios vietos. Byloje esantys duomenys patvirtina glaudų atsakovo ryšį su Lietuva, o ne su Latvija. Teismo motyvai labai lakoniški ir iš jų nėra galimybės spręsti, ar teismas apskirtai analizavo asmens ryšį su Lietuva teismų praktikoje įtvirtintais kriterijais. Pažymi, jog šiuo atveju pareikštas ieškinys dėl trukdymo naudotis nekilnojamuoju daiktu esančiu Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)), turto varžytinės vyko Lietuvoje, ginčas vyksta tarp Lietuvos piliečių, visi žinomi šalių turtiniai ir kitokie interesai yra susiję išimtinai su Lietuva, todėl taikytinas išimtinis teismingumas numatytas CPK 31 str. Asmuo įsigijęs turtą varžytinėse ir nesant jokių teismo sprendimų dėl jų negaliojimo ar neteisėtumo, yra verčiamas dėl turto perėmimo bylinėtis kitoje valstybėje vien tik tuo pagrindu, kad skolininkas galimai tikslingai apsunkimo jo gyvenamosios vietos nustatymą. Vien aplinkybė, kad atsakovas vienašališkai deklaravo išvykimą į Latvija, nesant jokių kitų duomenų apie realią atsakovo gyvenamąją vietą Latvijoje, ieškovės įsitikinimu nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys teismingas Latvijos, o ne Lietuvos teismams. Paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta (CPK 30 str. 1 d.) yra (duomenys neskelbtini), kur šis asmuo pats sistemingai nurodo tokį savo adresą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2020-03-13 varžytinių aktu Nr. S-20-171-4389 ieškovė R. B., įgijo nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė ieškinį prašydama iškeldinti atsakovą V. Z. iš buto adresu, (duomenys neskelbtini) su visu priklausančiu turtu; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo V. Z. 350 Eur nuostolių, nurodydama, jog buvęs turto savininkas piktybiškai neatlaisvina jam nebepriklausančio buto.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio 1 d. deklaravo savo išvykimą į Latviją, konstatavo, jog pareikštas ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).

10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad teismas neatsižvelgė, jog paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), byloje esantys duomenys patvirtina, kad reali ir faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Pažymėjo, jog ginčas kilo dėl naudojimosi daiktu, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini).

11. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 str.). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).

12. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio ir pridėtų rašytinių įrodymų, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio buto. Ieškovė nurodo, kad įsigijo atsakovui priklausiusį butą iš varžytinių, nuosavybė registruota VĮ „Registrų centras“. Tačiau atsakovas piktybiškai neatlaisvina jam nebepriklausančio buto. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog ginčas susijęs su ieškovės teise naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, kurią yra suvaržęs atsakovas. Iš šių aplinkybių matyti, jog ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiu būdu pašalinant kliūtis ieškovei naudotis jai priklausančia nuosavybės teise. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias normas ir neatsižvelgė į CPK 31 str. įtvirtintą išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl naudojimosi daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

13. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.