- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-223-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24613-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. Ž.
- Advokatai
- Pranas Vytautas Gineika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Ž. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 20 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“ geltonosios galerijos šeštajame sandėlyje, šeštoje vietoje, parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš parduotuvės prekybos salės į juodos spalvos polietileninį krepšį susidėjo du peilių rinkinius, kurių bendra vertė 73,80 eurų, ir vieną peilių rinkinį, kurio vertė 29,95 eurų, po ko iš parduotuvės išėjo už prekes nesusimokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojo P. Š., kurio sulaikytas bei vėl bėgdamas nuo jo, išmetė krepšį su peilių rinkiniais, tokiu būdu atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – peilių rinkinius, bendros 103,75 eurų vertės.Kauno apylinkės, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog E. Ž. kaltė įrodyta tiek liudytojo P. Š. parodymais, tiek byloje esančių rašytinių duomenų visuma. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Anot apelianto, tyrėjas klaidingai surašė jo apklausos protokolus, jį privertė duoti parodymus. Be to, apeliantas pažymi, kad aplinkybės, jog jis įvykio metu buvo neblaivus, nepatvirtina jokie duomenys. Skundo autoriaus nuomone, liudytojo P. Š. parodymai kelia pagrįstų abejonių, kodėl minėtas liudytojas įsidėmėjo būtent jį, nors parduotuvėje buvo daug žmonių. Anot apelianto, jis jokios savo striukės liudytojui nepaliko. Apelianto įsitikinimus, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, o ikiteisminio tyrimo įstaiga pažeidė BPK 171-178 straipsnių reikalavimus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. Ž. gynėjas advokatas Pranas Vytautas Gineika prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo E. Ž. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir teismo šališkumu. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti ir BPK 171-178 straipsnių reikalavimai.Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis E. Ž. pirmosios instancijos teisme savo kalės nepripažino ir parodė, jog jis nusikalstamos veikos nepadarė, tuo metu buvo išvykęs į užsienį, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje esančių duomenų visuma. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis E. Ž. versiją, kad tuo metu, kai buvo įvykdyta jam inkriminuota nusikalstama veika, jis buvo išvykęs į užsienį, iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Jokių detalių aplinkybių susijusių su jo išvykimu į užsienį, E. Ž. nenurodė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Dėl to, teismas, tokį nuteistojo E. Ž. aiškinimą, laiko jo gynybine versija. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. kaltu prisipažino, savo ranka pasirašė po apklausos protokolu, jokių pastabų nenurodė. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad pagal pakvitavimą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos atsiėmė striukę su jame buvusiu administracinio nusižengimo protokolu. Nors apeliaciniame skunde tvirtina, kad, tai ne jo daiktais, tačiau pakvitavime pasirašė ir daiktus pasiėmė. Taigi įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad E. Ž. parodymai buvo išgauti neteisėtais būdais. Priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo netikėti liudytojo P. Š. parodymais, nes jo parodymai yra nuoseklūs. Minėto liudytojo parodymais nustatyta, apie 12.20 val. į parduotuvę užėjo vyriškis, kuris vaikščiojo po parduotuvę ir dairėsi. Išeinantis vyriškis buvo per ranką užsimetęs striukę ir taip uždengęs polietileninį maišelį, iš kurio kyšojo jų parduotuvės „Rapala“ peilio rinkinio kampas. Išėjusio iš parduotuvės vaikino žingsniai pradėjo greitėti, tuomet liudytojas pradėjo jį vytis. Vaikiną vijosi link Pramonės pr. viešojo transporto sustojimo, prašė stoti, bet vaikinas nereagavo. Liudytojas vaikiną pasivijo prie Pramonės pr. ir sugriebė už rankos. Vaikinas metęs krepšį ir striukę iš jo ištrūko ir pabėgo. Su daiktais grįžo į savo darbo vietą ir iškvietė policiją. Be to, liudytojas P. Š. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino E. Ž. kaip tą patį asmenį, kuris pasikėsino pagrobti tris peilių rinkinius. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad P. Š. turi kokių nors priežasčių apklabėti E. Ž., todėl jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo.Aptarti duomenys patvirtina, kad E. Ž. atvirtai pasikėsino pagrobti tris pelių rinkinius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes parduotuvės darbuotojas P. Š. vijosi E. Ž., kuris sugriebtas už rankos buvo privestas išmesti krepšį su jame buvusiais trimis pelių rinkiniais, kurių bendra vertė 103,75 Eur, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas teisingai nustatė, kad E. Ž. pasikėsino įvykdyti atvirąją vagystę, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje E. Ž. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. už baigtą nusikaltimą. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:
E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.