- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- AN2-3-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00153-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. L.
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundądėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir skirta 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. L. nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 15d. apie 9.00 val., be atskiro leidimo, esant karantinui, pateko į (duomenys neskelbtini)), tuo sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Šiais veiksmais pažeidė 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.5.2 punkto reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso šalių atsiliepimai, prašymai
2. Apeliaciniu skundu G. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kadadministracinio nusižengimo byla pagal priskirtinumą turėjo būti nagrinėjama ne teisme, bet ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Kadangi administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant bylų priskirtinumo taisykles, jau viendėl šios priežasties nutarimas naikintinas. Pažymi, jog bylą išnagrinėjus pažeidžiant ANK 614 straipsnyje įtvirtintas bylų priskirtinumo taisykles visi procesiniai sprendimai turi būti panaikinami, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BBS teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-59-689/2019).
Šalies argumentai
2.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad nepriklausomai nuo administracinės bylos priskirtinumo taisyklų (ne)pažeidimo, administracinė teisena turėjo būti nutraukta, kadangi jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime kaip pažeistas teisės aktas nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (toliau - ir LRV nutarimas Nr. 207) (čia ir toliau - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d.) 3.5.2 punktas. Teigia, jog šio punkto jis nepažeidė. Pažymi, kad protokole nurodyta, kad jis 2020 m. balandžio 15 d. apie 09.00 val., be atskiro leidimo, esant karantinui pateko į (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Daugiau jokių veiksmų, sudarančių galimo nusižengimo esmę, protokolą surašiusi institucija nenurodė. Protokole grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ įrašyta: „2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 207, 3.5.2 punktas“. Apelianto teigimu, jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti LRV nutarimo Nr. 207 3.5.2 punkto, kadangi taip vadinami (duomenys neskelbtini) nėra objektas, kurio lankymas buvo uždraustas LRV nutarimo Nr. 207 3.5.2 punkte. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutarimo 3 puslapio 2 pastraipoje minimi LRV nutarimo Nr. 207 3.5.1 punktas ir 3.5.2 punktas, todėl neaišku, ar jam inkriminuojamas ir LRV nutarimo Nr. 207 3.5.1 punkto pažeidimas, ar vien tik LRV nutarimo Nr. 207 3.5.2 punkto pažeidimas. Teigia, kad jis LRV nutarimo Nr. 207 3.5.1 punkto nepažeidė.
2.3. Pažymi, kad pagal Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. Al-93 (2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. Al-290 redakcija) 14.1.1 punktą, nakvynės namai yra nestacionari socialinių paslaugų įstaiga. Tai, pasak apelianto, reiškia, kad jis nepažeidė ir net hipotetiškai negalėjo pažeisti LRV nutarimo Nr. 207 3.5.1 punkto reikalavimų, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra stacionari socialinių paslaugų įstaiga. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) traktavo kaip nestacionarią socialinių paslaugų įstaigą pagal 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 14.1.1 punktą. Nurodo, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 11 d. buvo išspausdintas straipsnis „Išvarytas į gatvę Nakvynės namų gyventojas mirė“, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka nakvynės namams keliamų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė 2020 m. birželio 15 d. paskelbė oficialią informaciją kad (duomenys neskelbtini) apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga apskritai nėra teikiama,o yra teikiama tik laikino apnakvindinimo paslauga, kurios teikimas numatytas <...> 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 8.4 punkte. Taigi pati (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, kuri finansuoja (duomenys neskelbtini) veiklą, pripažino, kad objektas, nutarime vadinamas (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų nėra (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės normų prasme.
2.4. Skunde apeliantas nurodo, kad 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 8 punkte yra apibrėžiamos socialinės priežiūros paslaugos. 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. Al-93 8.4 punkte minima laikino apnakvindinimo paslauga, kurios teikimo vieta – laikino apnakvindinimo įstaigos. Taigi laikino apnakvindinimo paslaugos teikiamos laikino apnakvindinimo įstaigose. 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93IV skyriuje „Socialinių paslaugų įstaigos“, kurio 13 punkte išvardintos stacionarios socialinių paslaugų įstaigos, o 14 punkte išvardintos nestacionarios socialinių paslaugų įstaigos, tokios socialinių paslaugų įstaigos, kaip „Laikino apnakvindinimo įstaigos“, iš viso nėra. Tai, pasak apelianto, reiškia, kad „Laikino apnakvindinimo įstaigos“, prie kurių priskirtinas objektas, nutarime vadinamas (duomenys neskelbtini), nėra socialinių paslaugų įstaiga, kurioje buvo draudžiama lankytis pagal LRV nutarimo Nr. 207 3.5.2 punkto reikalavimus. Todėl nutarimu jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą, t. y. kad jis lankėsi (duomenys neskelbtini).
2.5. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis negalėjo pažeisti LRV nutarimo Nr. 207 3.5.2 punkto reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) iš viso neveikė. Tokia išvadą darydamas, apeliantas nurodo „Laikinų nakvynės vietos vidaus tvarkos taisyklių“ 1 punktą, kuriame nurodoma, kad Nakvynės paslauga teikiama šaltuoju metų laikotarpiu – nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. nuo 19.00 val. iki 9.00 val.“Analogiškai nurodyta ir ,Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos vidaus tvarkos taisyklių“ 20 punkte bei tai užfiksuota ir fotonuotraukose. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog būtų nustatytas kitoks Nakvynės namų darbo laikas. Pasak apelianto, tai reiškia, kad 2020 m. balandžio 15 d., kai jis lankėsi pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neveikė/neturėjo veikti. Lankymasis neveikiančiame objekte, apelianto teigimu, neužtraukia administracinės atsakomybės.
2.6. Pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2020 m. balandžio 15 d. nei prie pastato, kuriame yra (duomenys neskelbtini), nei ant pastato durų nebuvo jokių užrašų, draudžiančių įeiti į pastatą, lankytis (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo nurodyta reikalavimų gauti kieno nors leidimą ar pan., o nutarime nurodoma, kad jis (duomenys neskelbtini) lankėsi be atskiro leidimo. Atkreipia dėmesį į I. R. 2020 m. balandžio 17 d. paaiškinimą, kad užrašas atsirado tik 2020 m. balandžio 15 d. apie 12.00 val., t. y. po to, kai jis lankėsi (duomenys neskelbtini) namuose. E. S. 2020 m. balandžio 17 d. paaiškinime patvirtino, kad toks užrašas atsirado po jo, G. L., apsilankymo. Nurodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoja I. R. lankytojų ne tik neinformavo apie draudimą lankytis (duomenys neskelbtini), bet ir parodė, per kur patekti į (duomenys neskelbtini), o ant (duomenys neskelbtini) durų jokių užrašų, draudžiančių patekti į (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu neveikė, nebuvo.
2.7. Teigia, kad jo veikoje nebuvo LRV nutarimo Nr. 207 3.5.2 punkto pažeidimo sudėties ir dėl to, kad jis į pastatą, kur nuo 19.00 val. iki 9.00 val. galimai veikė (duomenys neskelbtini), atvyko veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) tarybos narys. Pažymi ir tai, kad į nakvynės namus atvyko ne savo iniciatyva, bet gavę (duomenys neskelbtini) gyventojo nusiskundimą. Nurodo, kad E. S. parodė, kad jis 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į jį, skųsdamasis dėl blogų gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini). Jis savo, kaip (duomenys neskelbtini) tarybos nario telefoną buvo nurodęs laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, kad bendruomenės nariai galėtų į jį kreiptis įvairiais tiek visai bendruomenei, tiek atskiriems jos nariams aktualiais klausimas. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) jis dėvėjo veido apsaugos kaukę, vienkartines pirštines, fizinio kontakto su kitais asmenimis neturėjo, laikėsi socialinio atstumo.
2.8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nutarime nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidimo metu veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens atsakingas asmuo, viešosios informacijos rengėjas , t. y. nutarime jis buvo traktuojamas kaip specialus subjektas ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos prasme. Teigia, kad jis yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau nutarime jokie galimai neteisėti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, už kuriuos šios viešosios įstaigos vadovui galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, nebuvo nurodyti. Tokie galimai neteisėti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, už kuriuos administracinėn atsakomybėn galėtų būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas už juridinio asmens veiklą atsakingas asmuo, nebuvo nurodyti ir protokole. Pažymi, kad į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs kaip (duomenys neskelbtini) tarybos narys, o tokio specialaus subjekto ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos prasme įstatymų leidėjas nėra numatęs, t. y. savivaldybių tarybų nariai ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos prasme traktuojami kaip fiziniai asmenys. Teigia, kad nutarime, pasisakant dėl jo, kaip specialaus subjekto statuso, dar nurodoma, kad jis veikė kaip viešosios informacijos rengėjas. Tačiau tokio specialaus subjekto, kaip viešosios informacijos rengėjas, įstatymų leidėjas ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje nėra numatęs. Tai reiškia, kad šis kvalifikuojantis požymis ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos prasme jam buvo inkriminuotas nepagrįstai.
2.9. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė mažesnę, nei sankcijoje nurodytą juridinio asmens vadovui ar kitam už juridinio asmens veiklą atsakingam asmeniui skirtiną baudą, t. y. 550 Eur baudą, motyvuodamas tuo, kad padarytą administracinį nusižengimą iš dalies įtakojo (duomenys neskelbtini) administracijos aplaidumas, kadangi ant įstaigos nebuvo jokių įspėjamųjų užrašų, draudžiančių patekti į patalpas, nusižengimas nesukėlė itin neigiamų pasekmių, žala nepadaryta ir kt., todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus mažesnę nei straipsnio sankcijoje juridinių asmenų atsakingiems asmenims numatyta minimali bauda. Tačiau jeigu bauda jam būtų skiriama kaip fiziniam asmeniui, tokiu atveju, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytas baudos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, jam galėjo būti skiriama dar mažesnio dydžio bauda.
2.10. Apelianto teigimu, nutarimas naikintinas dar ir dėl to, kad buvo pažeista jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas. Teigia, kad protokole aprašant nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes, nebuvo nurodyta jokių duomenų apie tai, jog nusižengimą jis galimai padarė kaip specialus subjektas sankcijos prasme – juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, t. y. protokolas jam surašytas kaip fiziniam asmeniui, kadangi savivaldybių tarybų nariai ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos prasme traktuojami kaip fiziniai asmenys. Pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išėjo už protokole apibrėžtų galimo administracinio nusižengimo ribų, nepagrįstai suteikdamas jam specialaus subjekto statusą. Taip neabejotinai buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi iki nutarimo paskelbimo jis negalėjo žinoti, kad pirmosios instancijos teismas jam pakeis (papildys) kaltinimą, jį išplėsdamas ir kad inkriminuos specialaus subjekto statusą. Nežinodamas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas jį kvalifikuos kaip specialų subjektą ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos prasme, jis negalėjo šiuo klausimu niekaip pasisakyti, duoti paaiškinimų, teikti įrodymų ir pan. Taip pat protokole nebuvo nurodytas LRV nutarimo Nr. 207 3.5.1 punktas, todėl jis dėl šio pažeidimo neturėjo galimybės pasisakyti.
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. L. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad G. L. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai ir priimtas pagrįstas nutarimas, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už įvykdytą pažeidimą,numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 550 eurų bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Nagrinėjamoje byloje keliamas administracinio nusižengimo bylos priskirtinumo klausimas (ANK 614 straipsnis). Apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo byla pagal priskirtinumą turėjo būti nagrinėjama ne teisme, bet ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidimo metu veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens atsakingas asmuo, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, jog jis veikė kaip specialus subjektas. Iš dalies su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas sutinka.
6. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn patrauktam asmeniui G. L. buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis 2020 m. balandžio 15 d. apie 9.00 val., be atskiro leidimo, esant karantinui, pateko į (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Protokole formuluojant G. L. kaltinimą, nėra nurodyta, ar jis veikė kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens vadovas arba kaip kitas atsakingas asmuo, o šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos priskirtinumo ir nuobaudos skyrimo.
7. Pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas nagrinėja bylas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 Eur. G. L. inkriminuotas ANK 45 straipsnio 4 dalyje padarytas pažeidimas, kurio sankcijoje asmeniui numatyta bauda nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų. Tai reiškia, kad bylos dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo patenka į ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą tik tais atvejais, kai už šio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamijuridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Taigi, tokiu atveju administracinį nusižengimą tirianti institucija byloje privalo nustatyti ir pagrįsti minėtų specialių subjektų požymius, o to nepadarius, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnyje nurodytose institucijose ne teismo tvarka.
8. Šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad G. L. pažeidimo metu veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens atsakingas asmuo, viešosios informacijos rengėjas. Taigi apylinkės teismas ėmėsi vertinti asmens veiksmus, konstatuodamas, jog jis veikė kaip juridinio asmens atsakingas asmuo, nors protokole G. L. suformuluotame kaltinime administracinio nusižengimo subjektas nebuvo apibrėžtas. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik administracinį nusižengimą padariusio asmens įstatymo garantuojamos teisės: žinoti kuo yra kaltinamas ir nuo kaltinimo gintis, bet ir pasunkino teisinę padėtį, nes kaip jau buvo minėta, specialiam subjektui ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežtesnė nuobauda nei fiziniam asmeniui. Aukštesnysis teismas neturi galimybės ištaisyti padarytų procedūrinių pažeidimų, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimas naikinamas ir bylos medžiaga grąžinama Institucijai, o tam, kad nebūtų daroma neleistina įtaka būsimam procesiniam sprendimui, į pateikto apeliacinio skundo argumentus susijusius su 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.5.2 punkto reikalavimų pažeidimais šioje nutartyje neatsakinėjama.
9. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą tirianti institucija administracinio nusižengimo bylos medžiagą privalo parengti išsamiai ir kokybiškai, turi būti tiksliai ir teisingai apibrėžtas administracinio nusižengimo subjektas, jo požymiai, nusižengimo esmė ir padarymo aplinkybės, nes visa tai turi reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už galimai padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
10.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, neįvertinęs G. L. institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir G. L. administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kuri surinkusi reikalingus duomenis ir patikslinusi administracinių teisės pažeidimų protokolą turi teisę bylą nagrinėti ne teismo tvarka arba perduoti nagrinėti pagal priskirtinumą teismui. Tam, kad nebūtų daroma neleistina įtaka būsimam procesiniam sprendimui, į pateikto apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.5.2 punkto reikalavimų pažeidimais, šioje nutartyje neatsakinėjama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir G. L. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriui administracinio nusižengimo protokolo patikslinimui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama