Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovės 17 000,74 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 1590 Eur delspinigus, remiantis Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalimi priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką atsiskaityti su ieškove iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi pripažinti šalių sudarytą 2015-03-09 darbo sutartį Nr. TA-20 nutrūkusia ir įforminti 2015-03-09 darbo sutarties Nr. TA-20 nutraukimą DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nuo darbo sutarties nutraukimo dienos išmokant ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei išmokant ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti atsakovo, patirtų išlaidų, susijusių su ieškovės mokymu, kvalifikacijos kėlimu bei nereikalauti iš ieškovės 2014-11-10 mokymo sutarties, sudarytos tarp atsakovo, ieškovės ir UAB „Scandinavian Language School” 2.3.6 punkte nurodytos 4033 Eur sumos, kurią sudaro atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal Švedų kalbos mokymo programą bei šios programos apmokėjimu. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2015-03-16 buvo priimta dirbti pas atsakovą (duomenys neskelbtini) pagal 2015-03-09 neterminuotą darbo sutartį Nr. TA-20, jos darbo vieta numatyta išimtinai (duomenys neskelbtini). 2016-02-11 ieškovė išsiuntė atsakovui prašymą nutraukti 2015-03-09 darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-02-17. Teigia, kad atsakovas nuo darbo sutarties įsigaliojimo (2015-03-16) daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio pagal darbo sutartimi sulygtus valandinius įkainius (darbo sutarties 4.5 ir 4.6 punktai) bei sistemingai nemokėjo Švedijoje garantuoto darbo užmokesčio dydžio, kuris buvo sulygtas darbo sutarties 4.8 punkte. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė komandiruojama dirbti į (duomenys neskelbtini), bet nustatyta, kad ieškovė siunčiama dirbti į (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad atsakovas priėmė įsakymus dėl jos komandiruočių į Švediją, nėra įrodymų, kad su įsakymais ieškovė buvo supažindinta. Todėl nėra pagrindo taikyti imperatyvų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytą komandiruoto darbuotojo apsaugos standartą, numatytą Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”, kurio teisės normos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įtvirtintos 2005-05-12 Lietuvos Respublikos garantijų komandiruojamiems darbuotojams įstatymu. Šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punkte įtvirtinta, kad atsakovas sumoka ieškovei už išdirbtas valandas pagal pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį; be to, darbo sutarties 4.6 punkte įtvirtinta, kad ieškovei gali būti mokami priedai ir premijos atsakovo sprendimu ir nuožiūra, kurie priklauso nuo darbuotojo darbo. Darbo sutarties 4.8 punkte sulygta, kad 4.4 punkte nurodytas išmokas ieškovei sudaro mokami priedai – pilnai įskaičiuotos visos ieškovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus išmokos, į kurių sąrašą patenka ir dienpinigiai. Šalys darbo sutarties 4.8 punkte sulygo, kad kartu su visomis ieškovei pagal įstatymą priklausančiomis išmokomis, atsakovas išmokės ieškovei ir dienpinigius. Dienpinigių mokėjimo faktą įrodo atsakovo 2016-01-19 pažymoje apie gautas pajamas pateikti duomenys, kad ieškovei priskaičiuota ir sumokėta dienpinigių suma yra 8056 Eur. Šalys taip pat darbo sutartyje sulygo, kad ieškovei be visų priklausančių išmokų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ieškovė turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, t.y. užtikrinami Švedijos teisės aktų reikalavimai dėl Švedijoje garantuojamo darbo užmokesčio dydžio mokėjimo (4.8 p.). Ieškovei turėjo būti išmokėtas darbo užmokesčio dydis bent toks, koks būtų mokamas, jeigu Švedijoje veikiantis darbo naudotojas būtų ją tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Ši būtinoji darbo sutarties sąlyga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas bei sąžiningumo principą, darbo sutartyje nėra apibrėžtas minimalus mėnesinis darbdavio užtikrintas darbo krūvis (darbo dienų skaičius) ir nėra nustatytas aiškiai apibrėžtas darbo užmokesčio dydis, t.y. sutartyje konkrečiai nenurodytas darbo užmokesčio dydis. Darbo sutarties 4.5 punktu šalys sulygo tik darbo užmokesčio skaičiavimą dirbant darbo naudotojo naudai – už darbo valandą mokama 11,70 Eur (pagrindinis tarifas), atskaičius visus galimus mokesčius; darbo sutarties 4.6 punktu papildomai nustatytos priemokos prie pagrindinio tarifo vakarinėmis, naktinėmis, savaitgalio ir švenčių dienomis. Remiantis atsakovo 2016-01-19 pažymos apie gautas pajamas duomenimis, ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis nuo darbo sutarties įsigaliojimo dienos 4152,91 Eur; išskaičiuotas pajamų mokestis 488,89 Eur ir socialinio draudimo įmokos 411,61 Eur; priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio suma yra 3252,41 Eur. Remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir atsiskaitymo lapeliuose pateiktais duomenimis, sudėjus pas darbo naudotoją faktiškai dirbtas valandas ir jas padauginus iš darbo sutartimi sulygtų darbo valandos įkainių, išmokėtina darbo užmokesčio suma yra 11 308,41 Eur, kuri sutampa su atsakovo išduotos pažymos duomenimis – stulpelyje „Iš viso priskaičiuota išmokėti Eur”. Iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal faktiškai dirbtas valandas, sumos 11 308,41 Eur, atėmus faktiškai ieškovei išmokėtą priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą 3 252,41 Eur, gaunama iš atsakovo priteistiną neišmokėtą darbo užmokesčio dydį 8056 Eur. Be to, iš darbo sutartyje sulygtų darbo valandos įkainių matosi, kad atsakovas neišmokėjo ieškovei viso jai priklausančio darbo užmokesčio, t.y. ieškovės darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turėjo būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu Švedijoje esantis darbo naudotojas būtų ieškovę tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Pažeidžiant darbo įstatymus, darbo sutartyje konkrečiai nenurodytas darbo užmokesčio dydis, kurį ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę tiesiogiai įdarbintų toje pačioje darbo vietoje. 2010 metais Švedijoje dirbančio (duomenys neskelbtini) preliminarus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis gali būti ne mažesnis kaip (duomenys neskelbtini) SEK (Švedijos kronų) arba apytiksliai (duomenys neskelbtini) Eur, t.y. (duomenys neskelbtini) darbo valandos įkainis Švedijos (duomenys neskelbtini) įstaigoje gali būti didesnis nei 15,56 Eur. Vidutinis darbo sutartimi sulygtas ir faktiškai išmokėtas darbo valandos įkainis yra 8,69 Eur. Skirtumas tarp sulygto darbo valandos vidutinio užmokesčio ir preliminaraus Švedijos darbo valandos vidutinio užmokesčio yra 8 944,74 Eur (15,56 Eur – 8,69 Eur x1302 val.). Pastaroji 8 944,74 Eur suma iš atsakovo papildomai priteistina kaip atsakovo neišmokėtas visas ieškovei priklausantis darbo užmokestis. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 325 Eur / mėn.. Atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio – MMA, 119 Eur sumą uždelsdamas sumokėjo tik 2016-02-12. Nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų į komandiruotes yra: nuo 2015-06-04 iki 2016-06-16 (9 darbo dienos), 2015-08-19 iki 2015-09-05 (13 darbo dienų), 2015-10-19 iki 2015-11-01 (10 darbo dienų), nuo 2016-01-05 iki 2016-01-21 (13 darbo dienų). Atėmus iš kiekvieno nedarbo laikotarpio tarp siuntimų dirbti po 5 darbo dienas, gaunamos 24 darbo dienos, už kurias yra mokėtina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nurodo, kad bendra preliminari neišmokėto darbo užmokesčio priteistina suma yra 17 000,74 Eur (8056 Eur + 8944,74 Eur). Jei bylos nagrinėjimo metu bus gauta duomenų apie ieškovės dirbtą darbą Lietuvoje ir bus nustatyta, kad ieškovės darbo vieta numatyta ne (duomenys neskelbtini), bet Lietuvos Respublikoje, ieškovei taikytinas imperatyvus Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, numatytas Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”, kurio normos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įtvirtintos 2005-05-12 Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesumokėjo jai 1590 Eur dienpinigių. Nurodo, kad komandiruotėje buvo 182 dienas, todėl jai turėjo būti paskaičiuota 9646 Eur suma (182 d. x 53 Eur.). Darbo sutartyje nenurodytas konkretus dienpinigų dydis, t.y. šalys nesulygo dėl dienpinigių mažinimo. Teigia, kad Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje klaidingai nurodoma, kad „dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusios faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi“. Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta kitaip – „šios straipsnio 1-6 dalys netrukdo taikyti darbuotojams palankesnių darbo sutarties ąlygų. Komandiruotpinigiai laikomi minimaus darbo užmokesčio dalimi, nebent jie mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas“. Minėtoje direktyvoje iš viso nepasisakoma apie dienpinigus, bet siekiama užtikrinti garantijas komandiruojamiems darbuotojams, jų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą. Teigia, kad dienpinigių įtraukimas į darbo užmokesčio sumą, atitinkama dienpinigų suma sumažinant darbo užmokestį, yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad ieškovė 2016-02-11 išsiuntė atsakovui laišką su prašymu nutraukti šalių sudarytą darbo sutartį remiantis DK 128 str. 1 d., prašydama darbo sutartį nutraukti nuo 2016-02-17. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas nemokėjo darbo užmokesčio – Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, kaip tai numatyta darbo sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose. Pažymi, kad darbo ginčų komisija 2016-02-17 sprendime nepasisakė dėl šio reikalavimo, o darbo ginčų komisija 2016-03-23 sprendimu šį ieškovės prašymą atmetė. Iš atsakovo 2016-01-19 pažymos matosi, kada atsakovas ieškovei mokėjo kiekvieną mėnesį vietoje darbo užmokesčio dienpinigius, todėl jai nesumokėjo 8056 darbo užmokesčio ir 8944,74 Eur sumos, kurią ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę būtų tiesiogiai įdarbinęs. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga – 325 Eur. Atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, 113,74 Eur sumą uždelsdamas sumokėjo tik 2016-02-12. Dėl šių priežasčių prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki visiško atsiskaitymo. Taip pat ieškovė nurodo, kad tarp šalių ir UAB „Scandinavian Language School“ 2014-11-10 buvo sudaryta trišalė mokymo sutartis. Mano, kad šiai sutarčiai turi būti taikomos darbo teisės normos. Mokymo sutartis buvo sudaryta siekiant pakelti ieškovės kvalifikaciją, taip pat numatyta, kad sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė privalo įgyti švedų kalbos B1 lygį, būtiną tinkamam jos darbo pareigų vykdymui tam, kad pastaroji galėtų išvykti į Švediją, kadangi atsakovas šioje šalyje turi užsakovų – darbo naudotojų. Todėl atsakovas turi būti įpareigotas nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktuose numatytu pagrindu atlyginti jokių atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su ieškovės mokymu, jos kvalifikacijos kėlimu, bei nereikalauti iš ieškovės mokymo sutarties 2.3.6. punkte numatytos sumos- 4033 Eur, kurią sudaro atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal švedų kalbos mokymo programą bei šios programos apmokėjimu (t. 36-55 b.l.).