- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-131-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02919-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagal L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutraukė santuoką, sudarytą 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir įregistruotą 2013 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 251, tarp ieškovės L. S. ir atsakovo G. S.. Teismas taip pat patvirtino ieškovės ir atsakovo 2021 m. liepos 29 d. sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą G. S. pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintos taikos sutarties punktus: „8.1. Tėvas G. S. turi teisę bendrauti su vaikais O. S. ir D. S. poriniais savaitės savaitgaliais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, G. S. privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus tvarkos taisykles ir jų griežtai laikytis. 8.2. Motina įsipareigoja nekliudyti Tėvui G. S. bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins Tėvas.“
3. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas L. S. atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą, kuris 2022 m. spalio 17 d. yra priimtas teisėjo rezoliucija.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismui L. S. taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2022 m. spalio 12 d. nutarties vykdymą, pripažinti vykdomojo rašto šioje byloje išdavimą atsakovui nepagrįstu bei šį 2022 m. spalio 14 d. vykdomąjį raštą atšaukti, sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą bei taikant kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, uždrausti atsakovui priverstinai vykdyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Kadangi L. S. atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą yra priimtas teisėjo rezoliucija ir yra siunčiamas į Vilniaus apygardos teismą, kuris turėtų spręsti visus L. S. skunde keliamus klausimus, bei aplinkybę, kad prašymas yra kildinamas būtent iš vykdomojo rašto išdavimo aplinkybės, teismas L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė L. S. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2022 m. spalio 12 d. nutarties vykdymą, pripažinti 2022 m. spalio 14 d. vykdomojo rašto šioje byloje išdavimą atsakovui nepagrįstu bei šį vykdomąjį raštą atšaukti, sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdymo procese pagal 2022 m. spalio 14 d. vykdomąjį raštą bei taikant kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, uždrausti atsakovui priverstinai vykdyti 2021 m. rugpjūčio 27 d.. teismo sprendimą.
7.1. Apeliantė nurodo, jog jokia teisės norma nenustato, kad padavus atskirąjį skundą dėl jau priimtos teismo nutarties, toje pačioje byloje ieškovė neturi teisės teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jį pateikus, teismas turėtų teisę atsisakyti tokį prašymą priimti nagrinėti.
7.2. Apeliantės teigimu, nutartyje nurodytu 2022 m. spalio 14 d. atskiruoju skundu ieškovė prašė ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet pakeisti teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu šioje byloje nustatytą atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką. Tai reiškia, kad 2022 m. spalio 14 d. skundo ir 2022 m. spalio 14 d. laikinųjų apsaugos priemonių prašymo reikalavimai skiriasi ir turiniu, ir reikalavimais, ir teisiniais pagrindais (vienas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, o kitas – CPK 144-145 straipsnių nuostatomis). Dėl to nėra galimybės daryti nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas turėtų spręsti visus L. S. skunde keliamus klausimus, bei aplinkybę, kad prašymas yra kildinamas būtent iš vykdomojo rašto išdavimo aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas nenagrinės 2022 m. spalio 14 d. vykdomojo rašto išdavimo atsakovui pripažinimo nepagrįstu, išieškojimo stabdymo vykdymo procese klausimus ar kitų su prašomomis taikyti laikinųjų apsaugos priemonių susijusių klausimų – jis spręs tik bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo klausimus.
8. Atsakovas G. S. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, tačiau pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kad L. S. atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą yra priimtas teisėjo rezoliucija ir yra siunčiamas į Vilniaus apygardos teismą, kuris turėtų spręsti visus L. S. skunde keliamus klausimus, bei aplinkybę, kad prašymas yra kildinamas būtent iš vykdomojo rašto išdavimo aplinkybės, teismas L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.
14. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra iškelta (pradėta ieškinį priėmus) civilinė byla Nr. e2-9934-940/2022 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04457-2022-9) pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo G. S. laikiną bendravimo su sūnumis O. S. ir D. S. tvarką. Vykdymo procesą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-471-647/2021 dėl taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų nevykdymo sustabdė 14 kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Kitą prašymo dalį atmetė. Priimta nutartis, LITEKO duomenimis, apskųsta apeliacine tvarka.
16. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka), 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka, 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
17. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo jau išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-9934-940/2022 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04457-2022-9).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiama nutartis šioje byloje nėra panaikinama, tačiau nebesukels jokių teisinių pasekmių, todėl apeliacinis procesas dėl tokios nutarties yra betikslis ir dėl šios priežasties negalimas. Tokia situacija iš esmės prilygintina apeliacinio apskundimo objekto išnykimui CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-313/2022).
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė priimti, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis)..
19. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties nutraukti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.