Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Svetlanos Jurgaitienės, Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 7 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (3,11 prom. girtumas) savo sugyventinei D. G. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, metė į ją stiklinę, kuri pataikė į galvą ir sudužo, padarydamas nukentėjusiajai D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu, kraujosruvomis ir nubrozdinimais kaktoje, dešinėje veido pusėje, kairės ausies aplinkoje, apatinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, nosyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, – viešuosius darbus. Nurodo, kad daug metų praleido įkalinimo įstaigoje ir ten grįžti nenori. Dėl savo veiksmų nuteistasis labai gailisi. Nukentėjusioji jam atleido ir jie vėl gyvena kartu. S. Č. yra 63 metai, jis gauna 102 Eur dydžio senatvės pensija iš kurios yra išskaitoma 50 proc. dėl baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nuteistasis mano, kad bausmę galėtų atlikti dirbdamas viešus darbus. Teismo posėdyje nuteistojo S. Č. gynėjas advokatas Saulius Majauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam S. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su S. Č. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, plačiau nepasisako ir jų nevertina.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Parinkdamas bausmę S. Č. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad S. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau yra teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus sveikatai. S. Č. paskutinį kartą teistas už analogišką nusikaltimą prieš tą patį šeimos narį – sugyventinę D. G.. Byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė nepraėjus nė mėnesiui po paskutinio nuosprendžio paskelbimo, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui už nusikaltimus neišnykus. Visa tai rodo, kad S. Č. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o paskutiniu nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) įtakos S. Č. elgesiui nedarė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismas taip pat įvertino tai, jog nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kaltu ir gailisi) bei sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui) ir skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 ir paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme teismas subendrino su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde S. Č. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, – viešuosius darbus, o teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas Saulius Majauskas prašė nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose, tačiau pažymi, jog nuteistajam S. Č. jau buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam suteikto pasitikėjimo nepateisino ir, nepraėjus nei mėnesiui po paskutinio nuosprendžio paskelbimo, padarė nusikalstamą veiką. Be to, nusikalstama veika buvo padaryta neišnykus teistumams už ankstesnius nusikaltimus. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pagrindo nėra. Tuo tarpu tai, kad nukentėjusioji D. G. atleido S. Č. ir jie vėl gyvena kartu, negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, kuri leistų skirti kitą bausmės rūšį ir manyti, jog bausmė nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra laikoma per griežta, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą smurtauja prieš tą pačią nukentėjusiąją ir paskirta švelnesnė bausmė įtakos jo elgesiui neturėjo, konstatuoja, jog tik terminuotas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.